Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-178-1065/2017m.

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.2.2.8; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.

2017 m. rugsėjo 25 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje AIVARAS ULIJONIS, gimęs Rokiškio rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „M“ pjūklininku, gyvenantis Rozalimo seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, deklaruota gyvenamoji vieta Rokiškio rajono savivaldybėje, teistas:

2014 m. gruodžio 10 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., taikant BK 64¹ str., laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2015 m. balandžio 22 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90 parų;

2015 m. liepos 9 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirtas laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Taikytas BK 64¹ str. ir paskirta bausmė sumažinta 1/3, t. y. 3 (trims) mėnesiais. Taikytas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. U. 2017 m. rugsėjo 18 d. apie 20 val., Pakruojo r., Rozalimo sen., gyvenamojo namo kambaryje, miegamajame kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia, sėdinčiai ant lovos seseriai S. M. viena ranka pagriebė už kairės rankos riešo arčiau nykščio, pradėjo spausti delnakaulį, bei, spausdamas delnakaulį, suko rankos riešą, taip savo šeimos narei – nukentėjusiajai seseriai S. M. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. U. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. rugsėjo 17 d. ar 18 d. vakare, Pakruojo r., Rozalimo sen., užgavo savo seserį. Namie buvo jis, M. G. ir S. M. . Visi trys gėrė alų, gerti pradėjo dar dieną. Nepamena dėl ko, susiginčijo su S. M. . Gal dėl alaus. Neneigia, kad galėjo būti taip, kaip nurodyta pareiškime, tačiau dėl girtumo daugiau nieko neatsimena. Mano, kad dėl girtumo taip galėjo pasielgti. Sesers atsiprašė.

Nukentėjusioji S., M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad abu su broliu buvo išgėrę, apsižodžiavo. Brolis suko jai ranką. Bijodama, kad nebūtų blogiau, iškvietė policiją. Jos sugyventinis M. G. tuo metu jau girtas miegojo. Brolis suspaudė jai ranką, ji net pamėlynavo, ištino. Pajuto, kad skauda, apsiverkė. Ranką ir dabar skauda liečiant.

Kaltinamojo A. U. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo paties, nukentėjusiosios S. M. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

2017 m. rugsėjo 19 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48316-17 (1-2 b. l.);

2017 m. rugsėjo 19 d. foto lentele Nr. 1, kurioje užfiksuota įvykio vieta – kambarys gyvenamajame name Pakruojo r. sav., Čelkių k., S. M. padarytas sužalojimas –patinimas ir mėlynė kairės rankos plaštakoje (18-22 b. l.)

2017 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės K. M. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodytos šios policijos pareigūnės įvykio vietoje nustatytos faktinės aplinkybės (37 b. l.);

nukentėjusiosios S. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. apie 20 val., Pakruojo r., miegamajame kambaryje, tarp jos ir brolio A. U. kilo žodinis konfliktas. Ji sėdėjo ant lovos, brolis taip pat buvo tame pačiame kambaryje sėdėjo ant lovos jai iš kairės. Jai sėdinčiai brolis viena ranka pagriebė už kairės rankos riešo arčiau nykščio ir pradėjo spausti delnakaulį. Spausdamas delnakaulį jis suko jis rankos riešą. Spaudė stipriai. Tada ji atsistojo nuo lovos ir kartu atsistojo brolis. Jie susistumdė. Tada brolis paleido jos ranką ir daugiau jos nebelaužė, nebespaudė. Brolis nuėjo miegoti. Įvykis vyko miegamajame. Ant lovos, kur sėdėjo ji su broliu, miegojo girtas jos sugyventinis. Po to, kai brolis nuėjo miegoti, ji pamatė, kad ant kairės rankos delno yra mėlynė. Mėlynės prieš tai nebuvo, ji atsirado po to, kai brolis stipriai spaudė. Patinimas atsirado nuo laužimo, sukimo ant kairės rankos nykščio. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį jaučia iki šiol (32-33 b. l.);

Nors kaltinamasis ir nurodo, kad dėl girtumo ne visiškai pamena nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau tiek iki teisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė, jog pamena, kad tarp jo ir sesers bevartojant alkoholį kilo konfliktas. Atvykus policijos pareigūnams S. M. nustatytas kairės rankos patinimas ir mėlynė. Kaip nurodė tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, kitų asmenų, išskyrus M. G. kuris miegojo neblaivus, kartu su jais nebuvo. A. U. ir jo sesers tarpusavio santykiai iš esmės nėra konfliktiški, S. M. parodymai vientisi, neprieštaringi, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti ar pagrįstai manyti, jog S. M. apkalbėjo savo brolį. Abejonių dėl sesers parodymų neišreiškė ir pats kaltinamasis. Įvykio aplinkybės ir jo padariniai užfiksuoti policijos pareigūnų. Esant minėtoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog ištyrus byloje surinktus įrodymus, kaltinimas A. U. dėl nagrinėjamos veikos įrodytas.

Kaltinamojo veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi A. U. smurtaudamas savo šeimos narei – nukentėjusiajai seseriai S. M. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo A. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar nepanaikinus teistumo už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Iš bylos duomenų matyti, kad A. U. 2014 m. gruodžio 10 d. buvo nuteistas pagal BK 140 str. 2 d., taikant BK 64¹ str., laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2015 m. balandžio 22 d. teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, o 2015 m. liepos 9 d. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., taikant BK 64¹ str., laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, teistumas nėra išnykęs, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamojo gynėjos pateiktas prašymas atleisti A. U. nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu netenkintinas.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje nurodoma, kad net ir nustačius BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-697/2015).

Atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį yra būtinas pagrindas manyti, kad kaltininkas ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokį manymą gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas bylos aplinkybes, liudijančias, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, atsižvelgiama į jo asmenybę. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Pagal teismų praktiką teismas atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės gali motyvuoti kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimu, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimu, atsižvelgti į kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu ir po veikos padarymo (kasacinė nutartis Nr. 2K-550/2005).

Nagrinėjamu atveju formalūs BK 38 straipsnyje nurodyti pagrindai atleisti A. U. nuo baudžiamosios atsakomybės byloje yra (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; susitaikė su nukentėjusiąją – seserimi, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. U. pažeidė vieną iš svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymais ginamų prigimtinių asmens teisių – teisę į kūno neliečiamumą. Anksčiau A. U. teistas ne tik už nusikaltimą nuosavybei, tačiau vėlgi už nusikaltimą žmogaus sveikatai – nukentėjusiajai, savo motinai, sukėlė fizinį skausmą (Liteko duomenys, Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas b. b. Nr. 1-219-762/2014). Pastebėtina, jog tiek minėtos ankstesnės veikos padarymo metu, tiek nagrinėjamu atveju, prieš sau artimus asmenis smurtavo būdamas neblaivus. Išvardytos aplinkybės teismui nesuteikia pagrindo pagrįstai manyti, jog ateityje A. U. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors ankstesnis teistumas formaliai ir nėra kliūtis BK 38 straipsnio taikymui, tačiau tai iš esmės nepaneigia išvados, kad kaltinamasis ateityje išties gali vėl daryti naujas nusikalstamas veikas, kadangi akivaizdu, kad kol kas jo gyvensena bei elgesio pobūdis nesikeičia. Be to, kaltinamojo ir nukentėjusiosios pasirašytas susitaikymo protokolas nėra besąlygiškas pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. U. , atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

Skirdamas bausmę A. U. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.); į kaltinamojo asmenybę: A. U. teisiamas trečią kartą (54-56, 57-63,b. l.) teistumui neišnykus (BK 97 str.), padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 str. 1 d.), baustas administracinėmis nuobaudomis (64-68 b. l.), dirbantis (70 b. l.). Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat A. U. atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jis, kaip recidyvistas, baustinas terminuota laisvės atėmimo bausme (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.).

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis A. U. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis A. U. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dirba, pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, žala nusikaltimu nebuvo padaryta, nukentėjusiosios atsiprašė, ši jam atleido, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo A. U. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, atsižvelgus ir į valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro poziciją, A. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.), paskiriant jam teismo įpareigojimus, kurie parenkami atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, tai, kad tiek ši, tiek ankstesnė veikos, susijusios su smurto artimoje aplinkoje panaudojimu, įvykdytos būnant apsvaigus nuo alkoholio.

Į bausmės laiką A. U. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. 22 val. 15 min. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. 14.26 val., tai yra dvi paros (88, b. l.)

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam A. U. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis BPK 297-299, 301-310, 432 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. U. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 7 punktu, 10 punktu, A. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusijęs su darbu;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką A. U. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. 22 val. 15 min. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. 14.26 val., t. y. dvi paras.

A. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.