- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-26
- Bylos Nr.
- I-2483-171/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 19.3.3Nekilnojamojo daikto registravimas
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašo:
1) Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) viršininko 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. 10-TE-1885 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo policininkui D. B.“ (toliau – Įsakymas).
2) Panaikinti Vilniaus apskrities VPK viršininko 2018 m. kovo 9 d. sprendimą nepritarti Vilniaus apskrities VPK Tarnybinių ginčų komisijos (toliau – Tarnybinių ginčų komisija) siūlymui panaikinti skundžiamą individualų administracinį sprendimą, išdėstytą rezoliucija ant protokolo Nr. 10-IL-4175 (toliau – Sprendimas).
Nurodo, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis tarnybos metu su savimi piniginėje turėjo 100 Eur (dvi kupiūras po 50 Eur). 2017 m. lapkričio 25 d. turėjo dirbti pamainoje nuo 8.00 val. iki 20.00 val. Teigia, kad tą dieną atvyko į tarnybą su savimi turėdamas 103,50 Eur, iš kurių 100 Eur buvo išsiėmęs iš bankomato. Pinigai buvo skirti jo ir jo draugės vestuvių floristams. Šiuos pinigus jis privalėjo perduoti savo draugei, kuri turėjo pinigus iš jo paimti pietų pertraukos metu arba iš karto po darbo. Nurodo, kad instruktažo metu apie turimą sumą informavo instruktažą vedusį pareigūną, t. y. Vilniaus apskrities VPK Viešosios tarkos valdybos Mobilios kuopos specialistą R. R., kuris pinigus pasiūlė palikti persirengimo kambaryje esančiame seife. Pareiškėjas pinigus seife palikti atsisakė, kadangi R. R. ir pareiškėjo darbo laikas tą dieną nesutapo, todėl pinigus jis būtų galėjęs atsiimti tik kitą dieną, t. y. lapkričio 26 d.
Pareiškėjo manymu, teisės aktų analizė leidžia teigti, kad patruliui galima turėti didesnę nei vienos bazinės socialinės išmokos pinigų sumą, jeigu apie tai patrulis informavo instruktažą atliekantį pareigūną. Teisės normose nėra įtvirtintas imperatyvas, draudžiantis visais atvejais turėti didesnę kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Mano, kad nepadarė tarnybinio nusižengimo. Nurodo, kad tyrimas realiai net nebuvo atliekamas, buvo apsiribota vieninteliu faktu, kad pareigūnas turėjo daugiau nei 38 Eur.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti. Papildomai pareiškėjas paaiškino, kad paaiškinimo nepateikė todėl, kad nebuvo tinkamai informuotas, turėjo daug darbo. Pareigūnui ne tik pasakė, bet pinigus ir parodė.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 21–25), kuriame su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2017 m. lapkričio 25 d. 14.45 val. Dariaus ir Girėno g. 173, Vilniuje, Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdybos pareigūnai stebėjo bei patikrino policijos patrulio ekipažą V1940, kuriame dirbo Vilniaus apskrities VPK Mobilios kuopos 4-ojo būrio vyriausieji patruliai D. B. ir N. M.. Patikrinimo metu nustatyta, kad vyriausiasis patrulis D. B. su savim piniginėje turėjo 100 Eur (dvi kupiūras po 50 Eur).
Po tarnybinio patikrinimo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. D. B. paaiškinimo dėl vertinamos veikos nepateikė, priežasčių, lėmusių grynųjų pinigų ribojimo patruliavimo metu nustatančių nuostatų nesilaikymo, nenurodė.
Pareiškėjas nusižengė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 110 punkto ir Vilniaus apskrities VPK viršininko 2014 m. sausio 20 d. nurodymo „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. birželio 9 d. nurodymo Nr. 10-N-34 „Dėl policijos pareigūnų veiklos skaidrumo užtikrinimo“ pakeitimo“ (toliau – Nurodymas) 1.1 papunkčio nuostatoms, todėl jo veiksmai buvo įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas kaltais (tyčiniais) veiksmais. 2017 m. gruodžio 7 d. D. B. įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau jis jokio paaiškinimo nepateikė, priežasčių, nulėmusių padarytą pažeidimą, nenurodė. Pažymi, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu turėjo visas galimybes pateikti paaiškinimą, tačiau tokio paaiškinimo neteikė, o visas su nuobaudos paskyrimu susijusias aplinkybes pradėjo aiškinti jau po tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Mano, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas sąmoningai siekė savo gynybą grįsti tarnybinio patikrinimo metu nuslėptomis aplinkybėmis bei neegzistavusiais dokumentais.
Atsakovo nuomone, skundo dalis dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo turėtų būti palikta nenagrinėta, kadangi pareiškėjas į Tarnybinių ginčų komisiją kreipėsi praleidęs terminą skundui paduoti. Pareiškėjas neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, todėl Komisija posėdžio metu tokio klausimo nesprendė.
Dėl pareiškėjo teiginio, kad Tarnybinių ginčų komisijos siūlymas buvo nemotyvuotas, pažymėjo, kad pareiškėjas posėdyje nedalyvavo, todėl Komisija neturėjo galimybių išsamiai ir visapusiškai įvertinti faktines aplinkybes ir pareiškėjo iškeltą versiją. Taip pat nebuvo įmanoma nustatyti, kokiu pagrindu pinigai buvo išgryninti prieš vieną dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 24 d. Be to, pareiškėjas nemotyvavo, kodėl buvo būtina grynuosius pinigus perduoti fiziškai, o ne bankiniu pavedimu, nes apie pinigų paskolinimo poreikį buvo žinoma iš anksto. Taip pat nėra duomenų, kad tarnybos (pamainos) metu įvyko susitikimas, kurio metu buvo perduoti pinigai, nes tarnybos patikrinimo metu pinigai buvo rasti pas pareiškėją. Nėra duomenų ir apie tai, kad pareiškėjas pinigus kažkam perdavė po pamainos, kad floristams apskritai buvo sumokėta (nepateikti apmokėjimą patvirtinantys dokumentai) ar kad jie pasibaigus pareiškėjo pamainai dar dirbo. Atsakovo teigimu, nebuvo įvertinta galimybė palikti pinigus saugoti Vilniaus apskrities VPK patalpose, esančiose Visorių g. 27A, Vilniuje. Atsakovo nuomone, pareiškėjo iškelta versija tėra siekis išvengti atsakomybės.
Nesutikdamas su pareiškėjo teiginiu, kad Instrukcijos 110 punktas numato išimtį iš taisyklės, teigia, kad šioje normoje įtvirtintos dvi pareigos: pirma, neturėti su savimi didesnės kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumos, antra, jei tokia suma turima, apie tai pranešti instruktažą atliekančiam pareigūnui. Nei viena nuostata neeliminuoja kitos reikalavimo. Instruktuojantis pareigūnas turėtų užtikrinti, kad pareigūnas į pamainą neišvyktų su didesne kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų suma. Jis privalo organizuoti šios sumos saugojimą bei užfiksuoti instruktažo metu nustatytą faktą oficialiuose dokumentuose, pažymėti turimų pinigų kupiūrų nominalus, jų numerius ir palikti juos saugoti policijos įstaigoje iki pamainos pabaigos. Išimtiniais atvejais instruktažą atliekantis pareigūnas privalo nedelsdamas informuoti (tarnybiniu pranešimu) vadovybę apie susidariusią situaciją, o tarnybiniame pranešime nurodyti išskirtines aplinkybes, kodėl pareigūnui leista su savimi turėti pinigus tarnybos metu. Tokiu atveju turėtų būti nurodomi turimų pinigų kupiūrų nominalai ir jų numeriai. Tik tokiu būdu būtų pasiekti Nurodyme ir Instrukcijoje nustatyti kovos su korupcija tikslai. Priešingu atveju būtų sudaroma teisiškai beprasmiška situacija, kurioje pareigūnas per kiekvieną pamainos instruktažą pasakytų, kad turi daugiau pinigų, kurių jam tą dieną reikės, o reikalavimas tarnybos metu su savimi turėti ne didesnę kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą taptų neveiksmingas.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas palikti pinigus seife atsisakė, todėl tai liudija, kad pareigūnas sąmoningai pažeidė Instrukcijos ir Nurodymo reikalavimus. Pažymi, kad Vilniaus apskrities VPK patalpose, esančiose Visorių g. 27A, Vilniuje, yra galimybė perduoti pinigus saugoti budėtojui, o po pamainos juos pasiimti. Pareiškėjas bet kuriuo atveju turėjo grįžti į šias patalpas priduoti ginkluotę, todėl būtų galėjęs atsiimti paliktus pinigus.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pažeidimo sudėtis yra formali, todėl pasekmės nėra būtinos. Pinigus palikti skyriuje sąlygos yra sudarytos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities VPK viršininko Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, ir Vilniaus apskrities viršininko Sprendimo, kuriuo nutarta nepritarti Tarnybinių ginčų komisijos siūlymui panaikinti skundžiamą individualų administracinį sprendimą panaikinimo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininkas 2017 m. lapkričio 27 d. surašė tarnybinį pranešimą (b. l. 78), kuriame nurodė, kad 2017 m. lapkričio 25 d. 14.45 val. Dariaus ir Girėno g. 173, Vilniuje, buvo stebimas ir patikrintas policijos patrulio ekipažas V1940, kuriame dirbo Vilniaus apskrities VPK Mobilios kuopos 4-ojo būrio vyr. patruliai D. B. ir N. M.. Pranešime nurodyta, kad vyr. patrulis D. B. su savimi piniginėje turėjo 100 Eur (dvi kupiūras po 50 Eur), t. y. galbūt nesilaikė Nurodymo, kuriame nurodyta, kad viešąjį, neviešąjį, mišrųjį patruliavimą bei policijos specialiąją operaciją vykdantys policijos pareigūnai tarnybos metu su savimi gali turėti ne didesnę kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio (38 Eur) pinigų sumą. Taip pat nurodyta, kad tikslinga spręsti klausimą dėl Vilniaus apskrities VPK Mobilios kuopos 4-ojo būrio vyr. patrulio D. B. padaryto tarnybinio nusižengimo.
2017 m. gruodžio 5 d. surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-PR1-202 (b. l. 80), kuris pareiškėjui įteiktas 2017 m. gruodžio 7 d. Pranešime nurodoma, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 25 d. tarnybos metu galimai padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. galimai pažeidė Instrukcijos 110 punktą ir Nurodymo 1.1 papunktį, todėl prašyta iki 2017 m. gruodžio 12 d. pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo.
2017 m. gruodžio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 6–7) nurodyta, kad pareiškėjas patruliavimo metu su savimi turėjo 100 Eur (dvi kupiūras po 50 Eur), nors pagal grynųjų pinigų kiekį patruliavimo metu ribojančias teisės aktų nuostatas galėjo turėti ne daugiau kaip 38 Eur, paaiškinimo dėl vertinamos veikos nepateikė, priežasčių, lėmusių grynųjų pinigų ribojimo patruliavimo metu nustatančių nuostatų nesilaikymą, nenurodė, todėl surinkti faktiniai duomenys leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas nusižengė Instrukcijos 110 punkto ir Nurodymo 1.1 papunkčio nuostatoms, todėl tai vertintina kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas kaltais (tyčiniais) veiksmais. Už šį tarnybinį nusižengimą pareiškėjui pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą.
2017 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymu (b. l. 39) pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas su Įsakymu pasirašytinai supažino 2017 m. gruodžio 31 d. Sistemoje ,,Avilys“ pareiškėjas su Įsakymu susipažino 2017 m. gruodžio 29 d. (b. l. 67).
Pareiškėjas 2018 m. sausio 3 d. pateikė prašymą leisti susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada ir surinkta medžiaga (b. l. 32).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (2015 m. lapkričio 9 d. Įsakymo Nr. 1V-885 redakcija) patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 47 punktas nustato, kad įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnas, kuriam paskirta tarnybinė nuobauda, jo advokatas ar kitas įgaliotas atstovas turi teisę apskųsti tarnybinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka.
Pareiškėjas, vadovaudamasis šia Tvarkos aprašo nuostata, su 2018 m. sausio 29 d. prašymu (b. l. 34–35) kreipėsi į Tarnybinių ginčų komisiją, prašydamas panaikinti jam paskirtą nuobaudą. Pareiškėjo prašymas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir teismui pateiktas skundas.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 246 punktas nustato, kad ginčų komisija sprendimą dėl ginčo paprastai priima bendru sutarimu. Kai bendro sutarimo nėra, sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo dauguma dalyvavusių posėdyje ginčų komisijos narių. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, ginčų komisija priima vieną iš šių sprendimų: atmesti prašymą kaip nepagrįstą; siūlyti vidaus reikalų įstaigai panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą (jo dalį) arba jį pakeisti; siūlyti vidaus reikalų įstaigai pašalinti pažeidimą ar įvykdyti kitą ginčų komisijos pasiūlymą; siūlyti vidaus reikalų įstaigai per ginčų komisijos nustatytą laiką priimti sprendimą dėl šio subjekto atsisakymo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus; atsisakyti nagrinėti pareigūno prašymą (sprendimas priimamas be prašymo žodinio nagrinėjimo); nutraukti prašymo nagrinėjimą (247.1–247.6 papunkčiai).
2018 m. vasario 28 d. Tarnybinių ginčų komisijoje buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas ir priimtas sprendimas pasiūlyti Vilniaus apskrities VPK viršininkui panaikinti Įsakymą (b. l. 10–11). Už šį siūlymą balsavo 4 komisijos nariai, o prieš – 3.
2018 m. kovo 9 d. Vilniaus apskrities VPK viršininkas rezoliucija pateiktam Tarnybinių ginčų komisijos siūlymui nepritarė (b. l. 12) ir paliko galioti pareiškėjui Įsakymu paskirtą nuobaudą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu bei Sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu.
Dėl apskundimo termino
Atsakovo teigimu, skundo dalis dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo turėtų būti palikta nenagrinėta kadangi pareiškėjas dėl individualaus ginčo kreipėsi praleidęs vieno mėnesio apskundimo terminą. Teismas su tokiu atsakovo teiginiu nesutinka.
Taisyklių 228 punktas nustato, kad praleidus nurodyto prašymo pateikimo terminą, prašymas nebenagrinėjamas. Minėto prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujinamas ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su Įsakymu sistemoje ,,Avilys“ susipažino 2017 m. gruodžio 29 d. (b. l. 67). Pareiškėjas pasirašytinai su šiuo įsakymu susipažino 2017 m. gruodžio 31 d. (b. l. 2015839). Taigi, jeigu apskundimo terminas būtų skaičiuojamas nuo 2017 m. gruodžio 29 d., tuomet paskutinė termino skundui paduoti diena laikytina 2018 m. sausio 30 d. Pareiškėjo prašymo, teikto Tarnybinių ginčų komisijai, data – 2018 m. sausio 29 d. (b. l. 34), o prašymas sistemoje užregistruotas 2018 m. sausio 31 d. (b. l. 36). Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Tarnybinių ginčų komisija šio klausimo nesprendė, todėl konstatuotina, kad terminas skundui paduoti nebuvo praleistas.
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Šiuo atveju pareiškėjo skundas teisme gautas 2018 m. kovo 30 d. Skundžiamas Vilniaus apskrities VPK viršininko Sprendimas priimtas 2018 m. kovo 9 d. Akivaizdu, kad vieno mėnesio apskundimo terminas paduodant skundą nebuvo pasibaigęs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo argumentai, susiję su termino skundui paduoti praleidimu, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Dėl ginčo esmės
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į žemesnes pareigas; atleidimas iš vidaus tarnybos (Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalis).
Instrukcijos 110 punktas nustato, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama turėti didesnę kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Jeigu atvykęs į tarnybą policijos patrulis turi didesnę nei nurodyta pinigų sumą, privalo apie tai pranešti instruktažą atliekančiam pareigūnui.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. sausio 20 d. Nr.10-N-2 Nurodymo „Dėl policijos pareigūnų veiklos skaidrumo užtikrinimo“ 1.1 papunktyje nurodyta, kad viešąjį, neviešąjį, mišrųjį patruliavimą bei policijos specialiąją operaciją vykdantys policijos pareigūnai tarnybos metu su savimi gali turėti ne didesnę kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Jeigu atvykęs į tarnybą policijos patrulis turi didesnę kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą, privalo pranešti apie tai instruktažą atliekančiam pareigūnui “Bazinės socialinės išmokos dydis – 38 Eur (b. l. 27,30). Nurodymo 2.1 papunktyje Vilniaus apskrities VP struktūrinių padalinių vadovams nurodyta sudaryti pareigūnams sąlygas saugoti pinigų kiekiui, viršijančiam nustatytą sumą, prieš pradedant tarnybą (b. l. 26).
Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities VPK viršininko 2016 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 10-V-467 patvirtinto Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo 5.6 papunktis nustato, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, privalo būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais policijos veiklą, korupcijos prevenciją ir kt. (b. l. 83–85). Pareiškėjas su pareigybės aprašymu supažindintas 2016 m. balandžio 28 d. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad pareiškėjas nurodė, kad prieš pamainą instruktažą atliekantį pareigūną informavo apie turimą pinigų sumą, darytina išvada, jog pareiškėjui buvo žinomos teisės aktų nuostatos, draudžiančios pareigūnams su savimi patruliavimo metu turėti didesnę nei 38 Eur pinigų sumą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 25 d. tarnybos metu su savimi turėjo didesnę nei leistina turėti pinigų sumą. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra, ginčo, kad tai ne pareigūno pinigai taip pat nėra.
Liudytojas R. R. paaiškino, kad tą dieną vedė pareigūnams instruktažą. Jis patvirtino, kad pareiškėjas jį informavo, kad turi 103,50 Eur. Kupiūras pareiškėjas jam parodė. Pinigus į seifą pareiškėjas padėti atsisakė, nes nesutapo jo ir pareiškėjo darbo laiko pabaiga. Pareiškėjas darbą baigė vėliau, todėl nebūtų galėjęs pasiimti saugomus pinigus. Kaip tokiu atveju turi elgtis instruktuojantis pareigūnas teisės aktai nereglamentuoja. Pareiškėjas išvyko į tarnybą, nes liudytojas neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjo neišleisti į tarnybą.
Liudytojas N. M., kuris tuo metu dirbo kartu su pareiškėju ir dalyvavo instruktaže paaiškino, kad kupiūrų nematė, bet girdėjo, kaip pareiškėjas informavo vyresnįjį apie turimą pinigų sumą.
Pareiškėjas nesutinka, jog padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi apie tai, jog turi 100 Eur (dvi kupiūras po 50 Eur), informavo instruktažą atliekantį pareigūną, todėl galėjo su savimi tarnyboje turėti aptariamą pinigų sumą.
Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.
Pirma, Instrukcija įpareigoja pareigūnus neturėti su savimi didesnės kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumos. Antra, tuo atveju, jei pareigūnas tokia sumą turi, privalo apie tai pranešti instruktažą atliekančiam pareigūnui.
Taigi, šiuo atveju pritartina atsakovo pozicijai, kad Instrukcijos ir Nurodymo normas aiškinant taip, kaip jas aiškina pareiškėjas, t. y. kad informavus instruktažą atliekantį pareigūną, pinigų galima nepalikti seife, o turėti juos su savimi, nebūtų pasiekti kovos su korupcija tikslai.
Tokia išvada darytina įvertinus tokias galimas aplinkybes, jog pareigūnas, atvykęs į pamainą, gali informuoti instruktažą atliekantį pareigūną, kad turi atitinkamą pinigų sumą, nors iš tiesų gali jos net neturėti. Tik informavus apie turimą sumą ir išvykus į tarnybą, o patikrinimo metu pas pareigūną radus didesnę nei 38 Eur sumą, nebūtų galima patikrinti šių pinigų gavimo (atsiradimo) tikrojo fakto.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Vilniaus apskrities VPK patalpose, esančiose Visorių g. 27A, Vilniuje, yra visą parą veikiantis (budintis) padalinys, kuriame yra galimybė perduoti saugoti pinigus budėtojui, o po pamainos juos pasiimti (b. l. 60). Taip pat iš pareiškėjo prašymo Vilniaus apskrities VPK tarnybinių ginčų komisijai matyti, kad persirengimo kambaryje yra seifas, kuriame galima palikti turimus pinigus.
Nurodymo 2.1 papunktyje Vilniaus apskrities VP struktūrinių padalinių vadovams nurodyta sudaryti pareigūnams sąlygas saugoti pinigų kiekiui, viršijančiam nustatytą sumą, prieš pradedant tarnybą (b. l. 26).
Taigi, iš pateiktų įrodymų darytina išvada, kad nuostata, t. y. pareiga užtikrinti sąlygas pinigų saugojimui, yra įgyvendinta.
Į bylą pateiktas 2018 m. sausio 28 d. Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos specialisto R. R. tarnybinis pranešimas (b. l. 15), teiktas Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui, kuriame jis nurodė, kad pareiškėjas apie tai, kad turi didesnę nei vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą, t. y. 103,50 Eur, informavo. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta pinigus palikti persirengimo kambaryje esančiame seife, tačiau šis juos palikti atsisakė. Savo atsisakymą motyvavo tuo, kad jam tą dieną reikės pinigų, o palikęs juos seife galėtų atsiimti tik kitą dieną, t. y. lapkričio 26 d. Šią aplinkybę R. R. patvirtino ir apklaustas liudytoju.
Taigi, iš šių įrodymų matyti, kad, nors instruktažą atliekantis pareigūnas ir buvo informuotas apie tai, kad pareiškėjas su savimi turėjo didesnę, nei leistina turėti pinigų sumą, tačiau pinigus palikti seife atsisakė, nurodydamas atsisakymo priežastį, kad pinigus turės perduoti savo draugei. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti faktą, kad iš tiesų turėjo su savimi aptariamą sumą, pateikė sąskaitos išrašą (b. l. 16), iš kurio matyti, kad 2017 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas iš bankomato išsiėmė 140 eurų. Skunde nurodė, kad jis 2017 m. lapkričio 25 d. nesutiko palikti pinigus saugoti seife, kadangi tą dieną savo draugei turėjo perduoti pinigus, skirtus floristams. Pažymėtina, kad patikrinimo metu pareiškėjas nepaaiškino, kodėl su savimi turėjo pinigus. Jokio paaiškinimo pareiškėjas nepateikė ir iki nustatyto termino, t. y. iki 2017 m. gruodžio 12 d. Pareiškėjas šias aplinkybes nurodė tik Tarnybinių ginčų komisijai teiktame 2018 m. sausio 29 d. prašyme. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir tai, kad sąskaitos išrašą ir R. R. tarnybinį pranešimą pareiškėjas taip pateikė tik su Tarnybinių ginčų komisijai teiktu prašymu. Taigi, šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas nepasinaudojo savo teise pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo bei teikti su juo susijusią informaciją ir dokumentus.
Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės, t. y. priežastis dėl kurios pareiškėjas turėjo su savimi didesnę, nei leistiną sumą neturi esminės reikšmės ginčui išspręsti, nes nurodytas teisinis reguliavimas yra imperatyvus ir nenustato jokių išlygų.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad tarnybinis tyrimas realiai net nebuvo atliekamas, o buvo apsiribota faktu, kad pareigūnas turėjo daugiau nei 38 Eur, pažymėtina, kad pagal Tvarkos aprašo 9 punktą tarnybinis patikrinimas atliekamas supaprastinta tvarka, jei iš gautos informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą matyti akivaizdus tarnybinis nusižengimas. Tokiu atveju tikrintojas įteikia akivaizdų tarnybinį nusižengimą padariusiam pareigūnui pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta tvarka, siūlo pareigūnui pateikti paaiškinimą bei surašo tarnybinio patikrinimo išvadą ir ją pateikia vadovui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo. Jeigu tikrinamas pareigūnas savo paaiškinime ginčija tarnybinio nusižengimo padarymo faktą ar kitas reikšmingas tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tarnybinis patikrinimas atliekamas laikantis bendros tvarkos.
Šiuo atveju, kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, buvo padarytas akivaizdus tarnybinis nusižengimas, t. y. Instrukcijos 110 punkto ir Nurodymo 1.1 papunkčio pažeidimas. Kadangi pareiškėjas pinigų turėjimo fakto neginčijo, įrodymų, paneigiančių padarytą tarnybinį nusižengimą, neteikė, patikrinimas buvo atliktas supaprastinto proceso tvarka.
Dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad Vilniaus apskrities VPK viršininkas Sprendimą priėmė nenurodydamas jokių motyvų, pažymėtina, kad nei Vidaus tarnybos statute nei Taisyklėse nėra įtvirtinta, kaip turi būti įgyvendinamas Tarnybinių ginčų komisijos siūlymas. Taip pat nėra įtvirtintas sąrašas priežasčių, dėl kurių galima nepritarti komisijos išvadai. Teismo nuomone, Tarnybinių ginčų komisijos pateiktas siūlymas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl priimantis į pareigas asmuo, priimdamas sprendimą dėl Tarnybinių ginčų komisijos siūlymo įgyvendinimo, turi diskrecijos teisę nuspręsti ar pritarti šiam siūlymui, ar ne. Šiuo atveju sprendimas buvo priimtas rezoliucija, o išsprendus klausimą rezoliucija, motyvai nenurodomi.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui nuobauda buvo paskirta pagrįstai, kadangi ją skiriant buvo nustatyta, kad pareigūnas pažeidė teisės aktą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, pažeidimą padarė netiesiogine tyčia, ir į tai, kad pažeidimo sudėtis yra formali, todėl pasekmės nėra būtinos. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo reikalavimai panaikinti Įsakymą bei Sprendimą atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.