Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metimpeksa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies civilinėje byloje Nr. 2-1247-253/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Metimpeksa“, A. C. (A. C.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

BUAB „Metimpeksa“ administratorius apeliacinį skundą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą, o taip pat absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija mano, jog pirmiausiai yra būtina pabrėžti tai, kad nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, atsirado aplinkybės, kurios yra svarbios, tikrinant atsakovo UAB „Metimpeksa“ skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą.

Viena iš tokių aplinkybių yra atsakovo UAB „Metimpeksa“ statuso pasikeitimas. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartimi atsakovui UAB „Metimpeksa“ buvo iškelta bankroto byla, teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi ši bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nustatyta, jog teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartimi buvo patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, iš jų – 2 149 856,94 Lt AB DnB NORD banko (toliau Bankas) reikalavimas, nutartis nebuvo skundžiama ir yra įsiteisėjusi (bylos Nr. B2-622-460/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog teismas, spręsdamas bylą, kurioje viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, privalo būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Kauno miesto savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-383/2006; 2008 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ Ekmecha“ v. UAB „ Juvasta“, bylos Nr. 3K-3-226/2008; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi UAB „ Ramigė“ v. UAB „Druskininkų rasa“, bylos Nr. 3K-3-384/2010). Šis nurodymas teismui yra privalomas nepriklausomai nuo to, kokios instancijos teisme tokia byla yra nagrinėjama. Remdamasi paminėtu, teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, privalo neapsiriboti atsakovo BUAB „Metimpeksa“ apeliacinio skundo faktiniu bei teisiniu pagrindu, tai yra motyvais, susijusiais su šio atsakovo prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo nagrinėjimo aplinkybėmis, o taip pat su skundžiamo teismo sprendimo galimomis pasekmėmis, nes skundžiamu teismo sprendimu Bankui priteistos skolos pagrįstumas, jos dydis turi tiesioginę įtaką tiek pačios bendrovės, tiek kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti bankroto byloje, turtiniams interesams.

Kita aplinkybė yra ta, kad, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi išnagrinėjusi civilinę bylą AB DNB bankas (buvęs AB DnB Nord bankas) v. A. J. ir S. J. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – BUAB „Ekspolita“ (byla Nr. 3K-P-537/2011, procesinio sprendimo kategorijos: 32.6.1; 36.2; 126.5), be kita ko, pateikė išvadas dėl kreditoriaus teisių ir skolininko bei laiduotojo prievolės apimties, skolininkui iškėlus bankroto bylą, tarp jų ir procesinių palūkanų priteisimo aspektu, – kurios yra aktualios bei taikytinos taip pat ir nagrinėjamoje byloje (CPK 4 str.).

Kaip žinoma, laiduotojo prievolė yra papildoma (šalutinė) prievolė, be to, nagrinėjamu atveju abu atsakovus sieja privalomo procesinio bendrininkavimo teisiniai santykiai (CK 6.76 str., CPK 43 str.), todėl žemiau išdėstyti teisėjų kolegijos argumentai bei išvados dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo yra formuluojamos bylos medžiagos pagrindu, turint omenyje paminėtas aplinkybes ir ne vien apelianto, bet abiejų atsakovų – BUAB „Metimpeksa“ (skolininkas) bei A. C. (laiduotojas) atžvilgiu.

Dėl skolininko BUAB „Metimpeksa“ prievolės Bankui, esant patvirtintam finansiniam reikalavimui bankroto byloje. Kaip jau buvo minėta, apeliacine tvarka tikrinant šio neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą yra nustatyta, kad BUAB „Metimpeksa“ bankroto byloje teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartimi yra patvirtintas 2 149 856,94 Lt AB DnB NORD banko kreditorinis reikalavimas. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Banką bei bendraskolius atsakovus skolininką BUAB „Metimpeksa“ ir laiduotoją A. C. siejantys teisiniai santykiai yra grindžiami 2008-08-05 kreditavimo sutartimi Nr. K-2400-2008-358 su vėlesniais pakeitimais bei papildymais, kurios pagrindu yra pareikštas nagrinėjamas ieškinys dėl dalies skolos priteisimo, o taip pat pareikštas bei patvirtintas minimas finansinis reikalavimas bankroto byloje. Buvo nurodyta, kad teismo nutartis, kuria yra patvirtintas šis Banko reikalavimas, yra įsiteisėjusi, privaloma, o tai reiškia, kad klausimas dėl BUAB „Metimpeksa“ skolos Bankui priteisimo yra jau išspręstas ir tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami (CPK 18 str.).

Kaip žinoma, pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas privalo nutraukti bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija turėtų iš dalies panaikinti skundžiamą teismo sprendimą bei nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą vieno iš bendraskolių apelianto BUAB „Metimpeksa“ atžvilgiu (CK 6.14 str. 3 d.). Tačiau, kaip matyti iš pirmiau paminėtos Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties, teismas Banko 2 149 856,94 Lt kreditorinį reikalavimą patvirtino bankroto administratoriaus teikimu, kaip neginčijamą reikalavimą, nenagrinėjęs iš esmės jo dydžio klausimo (bylos Nr. B2-622-460/2011). Taigi teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą neturi galimybės nustatyti bankroto byloje patvirtinto bei šioje civilinėje byloje nagrinėjamo Banko reikalavimo tapatumo. Kadangi, kaip minėta, abu atsakovus sieja privalomo procesinio bendrininkavimo santykiai, todėl yra naikinamas skundžiamas teismo sprendimas, priimtas abiejų atsakovų atžvilgiu (CPK 43 str.), ir byla perduodama iš naujo nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Dėl teismo sprendimo palūkanų priteisimo klausimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Banko ieškininiame pareiškime buvo pareikšti reikalavimai priteisti iš atsakovų solidariai 146 067,56 eurų negrąžinto kredito, 55 518,99 eurų palūkanų, 1 141,08 eurų delspinigių, 6,37 eurų įsipareigojimo mokesčio (iš viso 202 734 eurų skolą) bei 10,05 procentų dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo tarpu teismas, iš dalies patenkinęs Banko reikalavimus, kaip buvo paminėta pirmiau, be kita ko, priteisė jam iš atsakovų bendraskolių skolininko UAB „Metimpeksa“ bei laiduotojo A. C. solidariai 146 067,56 eurų negrąžintos paskolos, o taip pat solidariai: 1) palūkanas nuo priteistos paskolos nuo 2010-01-20 (ieškinio pateikimas teismui) iki visos priteistos kredito dalies sugrąžinimo bankui dienos – palūkanos apskaičiuojamos taikant 0,98 proc. metų palūkanų normą, kuri keičiama kiekvienų metų birželio mėnesio 1 dieną ir gruodžio mėnesio 1 dieną nustatant šešiems mėnesiams į priekį, imant palūkanų bazę, kuri lygi antrą darbo dieną prieš palūkanų keitimo dieną buvusiam šešių mėnesių termino eurų LIBOR (jei neskelbiama, tai imama artimiausia prieš tai paskelbta palūkanų bazė) ir pridedant 2,1 proc. metų palūkanų dydžio banko maržą; 2) solidariai papildomas palūkanas nuo priteistos skolos nuo 2010-01-20 iki visos priteistos kredito dalies sugrąžinimo bankui dienos, lygias pusei 1 punkte apskaičiuotų palūkanų; 3) solidariai 55 518,99 EUR nesumokėtų palūkanų, 1 141,08 EUR delspinigių ir 6,37 EUR įsipareigojimo mokesčio, priskaičiuotų ieškinio pateikimo dieną; 4) solidariai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 3 punkte nurodytos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-01-20 iki visiško 3 punkte nurodytos sumos sugrąžinimo bankui dienos. Pagrįsdamas sprendimą dėl palūkanų bei netesybų priteisimo, teismas motyvuose nurodė, kad be reikalaujamų 55 518,99 eurų palūkanų bei 1 141,08 eurų delspinigių turi būti priteistos kintamos palūkanos, skaičiuojamos pagal Kreditavimo sutarties 5.1, 16 punktus už negrąžintą kredito sumą ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą palūkanų, delspinigių ir įsipareigojimo mokesčio sumą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, spręsdamas dėl palūkanų bei netesybų priteisimo už laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki skolos sumokėjimo dienos, visų pirma, iš viso nenurodė argumentų, kurių pagrindu ieškovui reikalaujant 55 518,99 eurų palūkanų bei 10,05 procentų dydžio (procesinių) sutartinių metinių palūkanų priteisimo, taikė Kreditavimo sutarties 5.1, 16 punktų nuostatas (CK 6.210 str., 6.874 str. 1 d.); antra, priteisdamas solidariai, taip vadinamas, papildomas palūkanas nuo priteistos skolos nuo 2010-01-20 iki visos priteistos kredito dalies sugrąžinimo bankui dienos, lygias pusei 1 punkte apskaičiuotų palūkanų, teismas iš viso nesvarstė ir nepasisakė ar tam nėra CK 6.37 straipsnio 4 dalyje numatyto draudimo; trečia, priteisdamas 1 punkte bei 2 punkte nurodytas palūkanas iš abiejų bendraskolių solidariai, teismas nenagrinėjo klausimo dėl jų civilinės atsakomybės (skolininko – pagrindinė, laiduotojo – akcesorinė (papildoma) pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija iš dalies patenkina atsakovo BUAB „Metimpeksa“ apeliacinį skundą, panaikina skundžiamą teismo sprendimą ir grąžina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 267 str., 329 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teisme šalys patyrė bylinėjimosi išlaidų, taip pat yra išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 98 str. 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Kaip žinoma, byloje dalyvaujančių asmenų turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra paskirstomos išnagrinėjus bylą iš esmės. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, tai šioje proceso stadijoje nėra galimybės išspręsti šį klausimą. Dėl jų priteisimo turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 88, 93, 96 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.