Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-06 · Administracinė byla Nr. I-565-428/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-02-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-06
Bylos Nr.
I-565-428/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01423-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-565-428/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01423-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 6 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,dalyvaujant pareiškėjui A. L.,atsakovo atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5 000 neturtinę žalą (b. l. 4).

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. liepos 5 d. buvo atliekama kamerose krata. Kratos metu pareigūnai panaudojo fizinį smurtą prieš pareiškėją. Dėl sužalojimų pareiškėjas kreipėsi į medikus ir buvo užfiksuoti sužalojimai. Alytaus pataisos namai neužtikrino saugumo. Tokiais veiksmais buvo sužalota sveikata, pažemintas pareiškėjo orumas, patyrė depresiją, emocinį smurtą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 7-9) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog 2017 m. liepos 5 d. vyko krata, prieš neįvardijamus nuteistuosius buvo panaudotos spec. priemonės. Šiuo metu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl spec. priemonių panaudojimo byloje Nr. 02-0-00024-17, kuri turės įtakos administracinės bylos nagrinėjimui. Alytaus pataisos namų kriminalinės žvalgybos skyriuje atliktas tyrimas dėl pareiškėjo susižalojimo. Atsakovas teismo posėdžio metu pateikė prašymą nutraukti bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjas kildina žalą iš atsakovo pareigūnų ir kitų neįvardintų asmenų veiksmų galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, t.y. pareiškėjo teigimu, pareigūnai bei kiti asmenys naudojo prieš jį jėgą, sumušė, dėl ko pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikdymus. Pareiškėjo kildinama žala sietina su baudžiamosios teisinės prigimties proceso veiksmais, jo reikalavimas nėra susijęs su viešuoju administravimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus pataisos namų (toliau- Alytaus PN) pareigūnų veiksmais (neveikimu) neužtikrinant pareiškėjui saugumo, t.y. 2017 m. liepos 5 d. vykdant bendrą kratą jos metu pareiškėjas buvo sumuštas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau– ir Konstitucinis Teismas) 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Valstybės institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires (lot. viršijant įgaliojimus), neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (žr. 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

Pastebėtina, jog saugant ir ginant žmogaus (ir apskritai asmens – ne tik fizinio, bet ir juridinio) teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmens teisių pagarbą, padarytos žalos kompensavimą valstybės institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (žr. Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimus). Bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu būdu, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų.

Tai, kad tokiu atveju taikytinos civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo apsprendžia, jog pagal CK 6.271 straipsnio 1dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apibendrinus šias nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Alytaus PN veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp atitinkamos institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2017 m. liepos 5 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose buvo sužalotas vykdant bendrą kratą. Asmens sveikatos istorijos įrašas 2017 m. liepos 5 d. patvirtina, jog pareiškėjui buvo nustatytas viso kūno sumušimas (b. l. 37-38). Minėtos aplinkybės yra nustatytas ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. lapkričio 2 d. pažymoje Nr. 4D-2017/1-980 (toliau – Seimo kontrolieriaus pažyma) (b. l. 57-69). Minėtoje pažymoje konstatuota, jog Alytaus pataisos namuose 2017 m. liepos 5 d. Prevencinės grupės pareigūnai prieš Alytaus pataisos namuose laikomus nuteistuosius (tarp jų ir pareiškėją) neteisėtai naudojo fizinę prievartą. Dėl šių priežasčių skundas dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų Alytaus pataisos namuose 2017 m. liepos 5 d. atliktos bendrosios kratos metu pripažintas pagrįstu.

Taip pat nustatyta, jog 2017 m. liepos 10 d. Alytaus pataiso namuose Kriminalinės žvalgybos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-0-00024-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas) dėl kamerų tipo patalpose Kalėjimų departamento Prevencinės grupės pareigūnų atliktų kratų metu nuteistiesiems galimai padarytų sužalojimų (b. l. 83-90). Pareiškėjas minėtoje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas ir 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 83-90). Asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką nenustatytas.

Pareiškėjui padaryto sveikatos sutrikdymo metu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 7 punktas nustatė, kad su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba. Bausmių vykdymo kodekso 112 str. 2 d. (toliau – ir BVK) numatyta, jog pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija).

Aukščiau nurodyti teisės aktai įtvirtina pataisos namų pareigą užtikrinti nuteistųjų asmenų priežiūrą ir saugumą.

Teismas įvertinęs anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas, formuluojamą teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad Alytaus PN pareigūnai yra atsakingi už kalinamųjų asmenų saugumą, šiuo atveju, apsaugą nuo fizinių kančių, sveikatos sužalojimo fiziniais veiksmais. Dėl to, atmestinas atsakovo prašymas, jog byla turi būti sustabdyta, iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas, kadangi Alytaus PN pareigūnai tinkamai neįvykdė minėtų teisės aktų reikalavimų, įpareigojančių juos užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų saugumą (šiuo atveju pareiškėjo), nesiimdami reikiamų priemonių asmenų laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymui. Todėl Alytaus PN (pareigūnai) neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti ir būtent dėl šio neveikimo pareiškėjas buvo sužalotas, t. y. jam padarytas sveikatos sutrikdymas. Sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kalint Alytaus PN, todėl, nepriklausomai nuo ikiteisminio tyrimo išvadų, konstatuotina, kad šios Institucijos pareigūnai neatliko teisės aktuose nustatytos pareigos užtikrinti kalinčių asmenų saugumą. Dėl šių priežasčių, nagrinėjamoje byloje nustatytinas nurodytų nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių kalinčiųjų saugumą, pažeidimas, todėl pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos Institucijos (pareigūnų) veikos (neveikimo), atlyginimą.

Į bylą pateiktas medicininis dokumentas (b. l. 37-38), kuriame buvo nustatytas 2017 m. liepos 5 d. viso kūno sumušimas teismo nuomone, įrodo priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir nustatyto atsakovo pareigūnų neteisėto neveikimo (jo saugumo neužtikrinimo). Nustačius esmines viešosios civilinės atsakomybės sąlygas, atsiranda pagrindas valstybės deliktinei atsakomybei.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip pažeidimo mastą, pobūdį, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų vertintina 200 Eur, kuri yra pakankama pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinę žalą darantys veiksmai, sukėlę pareiškėjui fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, buvo nevienkartinio pobūdžio, tačiau tuo pačiu neilgalaikiai, į tai, kad dėl patirto fizinio skausmo, išgyvenimų jam nekilo konkrečių tiesioginių sveikatos sutrikimų. Todėl, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą jo prašoma didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste nėra pagrindo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataiso namų, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė