Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-03-27 · Administracinė byla Nr. A-1450-662/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-02-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-27
Bylos Nr.
A-1450-662/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01423-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas, Milda Vainienė, Dalia Višinskienė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Pareiškėjas
A. L.
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1450-662/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01423-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinę žalą (b. l. 4).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. liepos 5 d. kamerose buvo atliekama krata. Kratos metu pareigūnai panaudojo fizinį bei psichologinį smurtą prieš pareiškėją. Dėl sužalojimų pareiškėjas kreipėsi į medikus ir buvo užfiksuoti sužalojimai. Alytaus pataisos namai neužtikrino saugumo. Tokiais veiksmais buvo sužalota sveikata, pažemintas pareiškėjo orumas, jis patyrė depresiją, emocinį smurtą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime (b. l. 7–9) teigė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir turėtų būti atmestas, taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atliks ikiteisminį tyrimą dėl spec. priemonių panaudojimo byloje Nr. 02-0-00024-17.

4. Atsakovas nurodė, jog 2017 m. liepos 5 d. vyko krata, prieš neįvardijamus nuteistuosius buvo panaudotos spec. priemonės. Šiuo metu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl spec. priemonių panaudojimo byloje Nr. 02-0-00024-17, kuri turės įtakos administracinės bylos nagrinėjimui. Alytaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriuje atliktas tyrimas dėl pareiškėjo susižalojimo. Atsakovo teigimu, pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia ir konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis yra paskaičiuotas. Atsakovas teismo posėdžio metu pateikė prašymą nutraukti bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Nurodė, kad pareiškėjas kildina žalą iš atsakovo pareigūnų ir kitų neįvardintų asmenų veiksmų galimai įvykdytos nusikalstamos veikos. Pareiškėjo kildinama žala sietina su baudžiamosios teisinės prigimties proceso veiksmais, jo reikalavimas nėra susijęs su viešuoju administravimu.

II.

5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė A. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė (b. l. 96–99).

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 5 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN buvo sužalotas vykdant bendrą kratą. Asmens sveikatos istorijos įrašas 2017 m. liepos 5 d. patvirtina, jog pareiškėjui buvo nustatytas viso kūno sumušimas. Minėtos aplinkybės buvo nustatytos ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. lapkričio 2 d. pažymoje Nr. 4D-2017/1-980 (toliau – ir Seimo kontrolieriaus pažyma). Teismas taip pat nustatė, jog 2017 m. liepos 10 d. Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-0-00024-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas) dėl kamerų tipo patalpose Kalėjimų departamento Prevencinės grupės pareigūnų atliktų kratų metu nuteistiesiems galimai padarytų sužalojimų. Pareiškėjas minėtoje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas ir pripažintas nukentėjusiuoju. Asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, nenustatytas.

7. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 7 punkto, Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 112 straipsnio 2 dalies, 114 straipsnio 1 dalies, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija), nuostatomis. Teismas pažymėjo, jog nurodyti teisės aktai įtvirtina pataisos namų pareigą užtikrinti nuteistųjų asmenų priežiūrą ir saugumą.

8. Teismas įvertinęs nurodytų teisės aktų nuostatas, formuluojamą teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad Alytaus PN pareigūnai yra atsakingi už kalinamųjų asmenų saugumą, šiuo atveju, apsaugą nuo fizinių kančių, sveikatos sužalojimo fiziniais veiksmais. Dėl to teismas atmetė atsakovo prašymą, jog byla turi būti sustabdyta, iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas, kadangi Alytaus PN pareigūnai tinkamai neįvykdė teisės aktų reikalavimų, įpareigojančių juos užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų saugumą (šiuo atveju pareiškėjo), nesiimdami reikiamų priemonių asmenų laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymui. Todėl teismas sprendė, jog Alytaus PN (pareigūnai) neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti ir būtent dėl šio neveikimo pareiškėjas buvo sužalotas, t. y. jam padarytas sveikatos sutrikdymas. Sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kalint Alytaus PN, todėl, nepriklausomai nuo ikiteisminio tyrimo išvadų, teismas konstatavo, kad šios institucijos pareigūnai neatliko teisės aktuose nustatytos pareigos užtikrinti kalinčių asmenų saugumą. Dėl šių priežasčių teismas nagrinėjamoje byloje nustatė nurodytų nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių kalinčiųjų saugumą, pažeidimą, todėl nusprendė, jog pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos Institucijos (pareigūnų) veikos (neveikimo), atlyginimą.

9. Teismas nusprendė, kad į bylą pateiktas medicininis dokumentas, kuriame buvo nustatytas 2017 m. liepos 5 d. viso kūno sumušimas, įrodo priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir nustatyto atsakovo pareigūnų neteisėto neveikimo (jo saugumo neužtikrinimo). Nustačius esmines viešosios civilinės atsakomybės sąlygas, atsiranda pagrindas valstybės deliktinei atsakomybei.

10. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu. Teismas sprendė, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų vertintina 200 Eur, kuri yra pakankama pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad neturtinę žalą darantys veiksmai, sukėlę pareiškėjui fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, buvo nevienkartinio pobūdžio, tačiau tuo pačiu neilgalaikiai, į tai, kad dėl patirto fizinio skausmo, išgyvenimų jam nekilo konkrečių tiesioginių sveikatos sutrikimų. Todėl, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas darė išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą jo prašoma didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste nėra pagrindo. Dėl kitos reikalavimų dalies teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteisiama 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 102–104).

Atsiliepimas

12. Atsakovas teigia, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė.

13. Atsakovas pažymi, jog dėl skunde nurodomų aplinkybių Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-0-00024-17 dėl galimai įvykdytos nuskalstamos veikos, iš kurios pareiškėjas kildina neturtinę žalą. Atsakovas nurodo, jog šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino.

14. Atsakovo teigimu, pareiškėjo kildinama žala sietina su baudžiamosios teisinės prigimties proceso veiksmais, jo reikalavimas nėra susijęs su viešuoju administravimu. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas turi teisę pateikti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ikiteisminį tyrimą dėl ginčo dalyko atliekančiai institucijai.

15. Atsakovo manymu, pareiškėjas skunde nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių.

Atsiliepimas

16. Pareiškėjas A. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą išnagrinėti iš naujo ir priteisti pareiškėjui 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 109).

17. Pareiškėjas pažymi, jog visus su šia byla susijusius dokumentus pateikė pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus pataisos namų veiksmų.

19. Visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Alytaus pataisos namų pareigūnų (Prevencinės grupės) veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

20. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

21. Byloje nustatyta, kad Alytaus pataisos namuose 2017 m. liepos 5 d. buvo vykdoma bendra krata, kuriuos metu, anot pareiškėjo, pareigūnai panaudojo fizinį smurtą. Įrašas asmens sveikatos istorijoje, padarytas 2017 m. liepos 5 d., patvirtina, jog apžiūros metu buvo nustatytas pareiškėjo viso kūno sumušimas. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. lapkričio 2 d. pažymoje Nr. 4D-20117/1-980 dėl A. L. skundo prieš Alytaus pataisos namus ir Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos konstatuota, kad Alytaus pataisos namuose 2017 m. liepos 5 d. Prevencinės grupės pareigūnai prieš Alytaus pataisos namuose laikomus nuteistuosius (tarp jų ir Pareiškėją) neteisėtai naudojo fizinę prievartą.

22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Alytaus pataisos namai pripažįsta, jog 2017 m. liepos 5 d. vyko krata bei prieš neįvardijamus nuteistuosius buvo panaudotos spec. priemonės. Minėtoje Seimo kontrolieriaus pažymoje pažymėta, kad nors Seimo kontrolieriui Kalėjimų departamento pateiktoje informacinėje medžiagoje nurodoma, jog Prevencinės grupės pareigūnai 2017 m. liepos 5 d. Alytaus pataisos namuose atliekamos bendrosios kratos metu prieš Alytaus PN laikomus nuteistuosius fizinio smurto nevartojo ir specialiųjų priemonių nenaudojo, tačiau tokia pateikta informacija prieštarauja Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo metu surinktų duomenų visumai.

23. Nagrinėjamu (žalos nustatymo) atveju taip pat nereikšminga atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl spec. priemonių panaudojimo (bylos Nr. 02-0-00024-17), kuris vėliau nutrauktas.

24. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalies ir 114 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 7 punkto bei Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, nuostatos.

25. EŽTT yra nurodęs, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (žr., pvz., EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Salman prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 21986/93). Be to, EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).

26. Įvertinęs anksčiau minėtų teisės aktų nuostatas, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog <... nurodyti teisės aktai įtvirtina pataisos namų pareigą užtikrinti asmenų priežiūrą ir saugumą, o <...> Alytaus pataisos namų pareigūnai yra atsakingi už kalinamųjų asmenų saugumą, šiuo atveju apsaugą nuo fizinių kančių, sveikatos sužalojimo fiziniais veiksmais. Vadinasi Alytaus pataisos namai neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti ir būtent dėl šio neveikimo pareiškėjas buvo sužalotas, t. y. jam padarytas kūno sužalojimas (sumušimas). Todėl nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus tinkamai neužtikrinus pareiškėjo saugumo klausimo. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.271 str.).

27. Pasisakydama dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija akcentuoja, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, bylos Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs konstatuotų pažeidimų pobūdį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia atsakovo atstovas apeliaciniame skunde, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į pareiškėjui nustatyto sužalojimo pobūdį (sveikatos sužalojimo/sutrikdymo laipsnis tiksliai nenustatytas), byloje nėra objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų (Prevencinės grupės) veiksmų, ar kad Alytaus PN būtų sąmoningai siekę nežmoniškai su juo elgtis. Su pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija sutinka ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra adekvati ir proporcinga kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

29. Pareiškėjas, teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo bylą išnagrinėti iš naujo ir priteisti pareiškėjui 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija nevertina A. L. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio padidinimo, kadangi pareiškėjas, nesutikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimu, turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą, tačiau šia teise nepasinaudojo, o byla nagrinėjama pagal atsakovo apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasMilda VainienėDalia Višinskienė