Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4011-979/2015 pagal ieškovo A. D. patikslintą ieškinį atsakovei A. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, atsakovės A. D. priešieškinį ieškovui A. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priteisto išlaikymo pakeitimo, bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėjama pagal teismingumą iš Alytaus rajono apylinkės teismo persiųsta civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, atsakovės priešieškinį ieškovui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priteisto išlaikymo pakeitimo, bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti dukros E. D., gimusios (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu A. D.. Nurodė, kad aplinkybės iš esmės pasikeitė. Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. dukra pradės mokintis (duomenys neskelbtini) mokykloje, dukrai pageidaujant, būtina pakeisti jos gyvenamąją vietą. Nepilnametę dukrą išlaikys ir nedarys kliūčių bendrauti su motina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas nemotyvavo savo nutarties, pažeidė CPK 1.5 straipsnį, protingumo principą. Priėmė priešingą dukros pageidavimams sprendimą, ignoravo jos norą gyventi su tėvu.

Atsakovė nepagrįstai pateikė Prienų rajono policijos komisariatui pareiškimą, kad ieškovas pagrobė dukterį. Tyrimo metu nustatytas pareiškimo nepagrįstumas. Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai dukra pareiškė, kad nori gyventi su tėvu.

Atsakovė naudoja psichologinę prievartą vaiko atžvilgiu. Dukra po rugsėjo pirmos skundėsi, kad motina ją nori prievarta nukreipti psichiatriniams tyrimams, bijo, kad atsakovė pakenks dukters sveikatai, padarys ją psichiškai neadekvačia, dėl to, kad dukra nenori gyventi su motina. Atsakovei atlikti neteisėtus veiksmus padeda jos sesuo B. A., dirbanti (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja, kuri daro įtaką (duomenys neskelbtini) mokyklos mokytojams ir vadovybei dėl vaiko mokymosi ir gyvenamos vietos pakeitimo.

Prašo nutartį panaikinti ir nustatyti dukros laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškovu.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ­– nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvu. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atmetęs ieškovo prašymą taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą laikinąją apsaugą, minėtas teisės normas pritaikė tinkamai.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad skundžiama nutartis nemotyvuota. Reikalavimus teismo nutarties turiniui nustato CPK 291 straipsnis. Remiantis jo pirmąja dalimi, be kitų aplinkybių, nutartyje turi būti nurodomas ginčo dalykas ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi (3,4 punktai). Prašymą taikyti laikinąją apsaugą apeliantas grindė tuo, kad gyvenamosios vietos pakeitimo pageidauja dukra E., prašymo pateikimo metu gyvenanti su tėvu ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 dienos pradėsianti mokytis vienoje iš Alytaus mokyklų. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas laikinosios apsaugos tikslu apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu bei prioritetiniais vaiko interesais, nurodė, kad šios aplinkybės nėra pakankamos teismo sprendimu nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimui. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, laikydamasis bendrųjų teismo procesiniam sprendimui CPK 270 straipsnyje nustatytų reikalavimų nurodyti šalies reikalavimo santrauką bei argumentus, dėl kurių teismas šiuos reikalavimus atmeta, įgyvendino ir CPK 291 straipsnio nuostatas nutarties turiniui. Tuos motyvus, kuriais prašymą grindė ieškovas, teismas aptarė, nurodė įstatyminį savo procesinio sprendimo pagrindą.

Nesutiktina su apeliantu, kad nutartis neatitinka protingumo principo, nes nebuvo atsižvelgta į vaiko norą gyventi su tėvu.

Iš atsakovės kreipimosi į policiją matyti, kad šalių dukra E. į tėvo namus jo buvo nusivežta 2015 m. birželio 8 d. kartu su kita dukra A., pastaroji pas motiną grįžo, o E. pasiliko pas tėvą. Atsakovė dėl to kreipėsi į policiją, atsakovės iniciatyva yra panaikintas 2015 m. rugpjūčio 28 d. Prienų rajono policijos komisariato KPS tyrėjos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovės pareiškimą dėl dukters E. pagrobimo. Iš šios mergaitės rašytinių paaiškinimų Vaiko teisių apsaugos skyriui (VTAS) bei VTAS išvadų matyti, kad iš pradžių jos noras gyventi pas tėvą buvo nemotyvuotas („net nežinau šitų klausimų“, „kodėl man ten geriau, aš negaliu pasakyt“), o 2015 m. liepos–rugpjūčio mėn. ji įvardijo ir nenoro gyventi su motina priežastį – nesutarimą su jos sugyventiniu, tai, kad pas motiną jaučiasi nepageidaujama bei, vaiko manymu, motinos nepasitenkinimą jos buvimu pas tėvą. Šių faktų visuma rodo, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tarp šalių kilo konfliktas, o vaiko noras gyventi su tėvu nėra vienareikšmiškas. Minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas jų taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Vaiko nurodyti argumentai bus įvertinti, bylą išnagrinėjus iš esmės, o šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jie neduoda pagrindo manyti, kad, laikinai nepakeitus vaiko gyvenamosios vietos, jo interesai bus pažeisti. Šiuo metu byloje nėra jokių duomenų, įgalinančių daryti išvadą, jog šalių dukters gyvenamosios vietos pakeitimas yra būtinas. Nevienareikšmiškai suformuotas jos noras tam pagrindo nesudaro. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant dėl laikinosios apsaugos, grindžiamos vien vaiko noru, svarbi aplinkybė yra vaiko amžius (eina penkioliktus metus, išreiškia paauglystei būdingus vertinimus), taip pat tai, kad E. auga penkių seserų šeimoje, yra dvynė seseriai K. E.gyvenamosios vietos laikinas pakeitimas įtakotų ne tik jos pačios, bet ir kitų mergaičių interesus, dėl to, nesant akivaizdžios grėsmės jos asmeniniams neturtiniams bei turtiniams interesams gyvenant su motina, laikinai keisti teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą nėra pagrindo. Pažymėtina, kad E. nuo 2015 m. rugsėjo mėn. mokosi ne Alytuje, o (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Apeliantas nepateikė duomenų apie atsakovės naudojamą psichologinę prievartą vaikui, siekį padaryti ją psichiškai neadekvačia, neteisėtus atsakovės bei jos sesers veiksmus.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį.