Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-672-493/2012

Teisėja Asta Vailionienė Teisminio proceso Nr.1-31-1-01326-2010-1

2012 m. spalio 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam M. K. , gynėjui advokatui Jonui Kairevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 3 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal LR BK 182 str. 3 d. (B. P. turto-378 Lt užvaldymo) 40 parų arešto bausme;

pagal LR BK 215 str. 1 d. (dėl finansinių operacijų atlikimo neteisėtai panaudojant B. P. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis) laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams;

pagal LR BK 182 str. 1 d. (V. J. turto-750 Lt užvaldymo) laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių ;

pagal LR BK 215 str. 1 d. (dėl finansinių operacijų atlikimo neteisėtai panaudojant V. J. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis) laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 2 (dviems) mėnesiams;

pagal LR BK 182 str. 1 d. (dėl J. J. turto-750 Lt užvaldymo) laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių);

pagal LR BK 215 str. 1 d. (dėl finansinių operacijų atlikimo neteisėtai panaudojant J. J. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis) laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1,3 dalyse, subendrintos su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 str. 1d., griežtesne bausme apimant švelnesnę, o tarpusavyje remiantis BK 63 str. 1, 4 dalimis iš dalies sudedant ir nustatyta galutinė bausmė- laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

M. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 str. 1d. (dėl B. P. , V. J. ir J. J. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų neteisėto įgijimo) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas M. K. laikas, išbūtas suėmime nuo 2011 m. birželio 27 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš M. K. priteista 2465 Lt (du tūkstančiai keturi šimtai šešiasdešimt penki litai) proceso išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas D. O. , tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. pagal LR BK 182 str. 3 d. ir 215 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 21 d., veikdamas bendrininkų grupe su D. O. , D. O. telefonu M. K. nurodant B. P. (iki ištuokos – (duomenys neskelbtini)) AB ,,Swedbank“ elektroninės bankininkystės duomenis – jos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – elektroninės bankininkystės vardą, slaptažodį bei skaičių kombinacijas iš banko išduotos kodų kortelės, liepiant jos vardu paimti kreditą, o M. K. 2010 m. rugsėjo 21 d. 17.19 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), pasinaudojus kompiuterine įranga ir atlikus finansines operacijas neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – B. P. (iki ištuokos – (duomenys neskelbtini)) vardą, pavardę, asmens kodą, AB ,,Swedbank“ sąskaitą, kurios numeris (duomenys neskelbtini) , elektroninės bankininkystės vardą, slaptažodį bei skaičių kombinacijas iš banko išduotos kodų kortelės, pateikus jos vardu prašymą kreditui gauti, taip suklaidinus UAB ,,Moment Credit“, dėl ko ji pervedė į nukentėjusios sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt kreditą, ir 2010 m. rugsėjo 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, (duomenys neskelbtini), M. K. pasinaudojęs ta pačia kompiuterine įranga ir B. P. (iki ištuokos – (duomenys neskelbtini)) elektroninės bankininkystės vardu, slaptažodžiu bei skaičių kombinacija iš banko išduotos kodų kortelės, iš jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė jos vardu paimtą 200 Lt kreditą bei sąskaitoje buvusius 178 Lt, tokiu būdu bendrais veiksmais D. O. ir M. K. atlikdami finansines operacijas neteisėtai panaudojant elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybių patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą B. P. priklausantį nedidelės vertės turtą – 378 Lt.

Be to, M. K. pagal LR BK 182 str. 1d. ir 215 str. 1d. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 17 d., tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su D. O. , D. O. telefonu nurodant V. J. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – elektroninės bankininkystės vardą, slaptažodį bei skaičių kombinacijas iš banko išduotos kodų kortelės ir liepiant M. K. V. J. vardu paimtų kreditą, o M. K. 2010 m. lapkričio 18 d. 13.37 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), pasinaudojuss kompiuterine įranga ir neteisėtai atlikus finansines operacijas panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – V. J. vardą, pavardę, asmens kodą, AB bankas ,,Snoras“ sąskaitą, kurios numeris (duomenys neskelbtini) , elektroninės bankininkystės vardą, slaptažodį bei skaičių kombinacijas iš banko išduotos kodų kortelės, pateikus V. J. vardu prašymą kreditui gauti ir taip suklaidinus UAB ,,SMScredit.lt“, dėl ko ji pervedė į V. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , 750 Lt kreditą, ir 2010 m. lapkričio 18 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, (duomenys neskelbtini), M. K. pasinaudojuss ta pačia kompiuterine įranga ir V. J. elektroninės bankininkystės vardu, slaptažodžiu bei skaičių kombinacija iš banko išduotos kodų kortelės, iš V. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , pervedė 398 Lt į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 350 Lt į A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , tokiu būdu bendrais veiksmais D. O. ir M. K. apgaule, atlikdami finansines operacijas neteisėtai panaudojant elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybių patvirtinimo priemonių duomenis, savo ir kitų naudai įgijo svetimą V. J. priklausantį turtą – 750 Lt.

Be to, M. K. pagal LR BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su D. O. , D. O. telefonu padiktavus M. K. J. J. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – J. J. elektroninės bankininkystės vardą, slaptažodį bei skaičių kombinacijas iš banko išduotos kodų kortelės, nurodant M. K. J. J. vardu paimtų kreditą, o M. K. 2010 m. lapkričio 21 d. 13.44 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), pasinaudojus kompiuterine įranga ir neteisėtai atlikus finansines operacijas panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – J. J. vardą, pavardę, asmens kodą, AB ,,Swedbank“ sąskaitą, kurios numeris (duomenys neskelbtini) , elektroninės bankininkystės vardą, slaptažodį bei skaičių kombinacijas iš banko išduotos kodų kortelės, pateikus J. J. vardu prašymą kreditui gauti, taip suklaidinus UAB ,,SMScredit.lt“, dėl ko ji pervedė į J. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 750 Lt kreditą, ir 2010 m. lapkričio 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, (duomenys neskelbtini), M. K. pasinaudojus ta pačia kompiuterine įranga ir tais pačiais J. J. elektroninės bankininkystės duomenimis, iš J. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 750 Lt į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , tokiu būdu bendrais veiksmais D. O. ir M. K. apgaule, atlikdami finansines operacijas neteisėtai panaudojant elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybių patvirtinimo priemonių duomenis, savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą J. J. – 750 Lt.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis M. K. ginčija kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų ir teigia, jog jis nežinojo, kad elektroninės bankininkystės duomenys gauti neteisėtai, o D. O. nurodymus vykdė iš draugiškumo, todėl teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios daryti nusikaltimus. Šie skundo argumentai laikytini nepagrįstais, prieštaraujančiais faktinėms aplinkybėms, todėl yra atmetami.

Pažymėtina jog M. K. nuteistas už sukčiavimą, kurio objektyviąją pusę sudaro veiksmai, atitinkantys kitos nusikalstamos veikos -BK 215 str. 1d. numatytos veikos požymius, t.y. apgaulė pasireiškė tuo, kad pasinaudojus svetimais elektroninės bankininkystės identifikavimo duomenimis, t.y. pasinaudojus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti, buvo atliktos finansinės operacijos - nukentėjusiųjų vardu paimti greitieji kreditai, kurie, pasinaudojus tais pačiais elektroninės bankininkystės duomenimis, buvo pervesti į nukentėjusiosioms nežinomų asmenų sąskaitas. B. P. atveju pasinaudojus šiais duomenimis į svetimas sąskaitas buvo pervestos ir nukentėjusiosios sąskaitoje esančios asmeninės lėšos.

Pažymėtina, jog BK 215 str. 1d. numatyta atsakomybė už neteisėtą tikrų identifikavimo duomenų panaudojimą, t.y. baudžiamąją atsakomybę pagal BK 215 straipsnį užtraukia neteisėtas svetimų elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas inicijuojant finansines operacijas arba jas atliekant. Neteisėtas panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be šių duomenų tikrojo naudotojo, savininko sutikimo.

Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog finansinės operacijos inicijavimas, atlikimas pasinaudojant svetimais elektroninės bankininkystės identifikavimo duomenimis yra neteisėtas, ir nori taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. (LAT 2011 m. gegužės 3 d. nutartis Nr. 2K-197/2011)

Šiuo atveju nuteistųjų parodymais neginčytinai nustatyta, jog M. K. gavo elektroninės bankininkystės duomenis iš D. O. ir dėl finansinių operacijų vykdė D. O. nurodymus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog M. K. šiuos duomenis naudojo teisėtai. Tiek nuteistųjų parodymų, tiek ir nukentėjusiųjų parodymų pagrindu darytinai kategoriška ir neabejotina išvada, jog M. K. šiais duomenimis naudojosi be jokio teisėto pagrindo, neturėdamas nukentėjusiųjų sutikimo ir neįsitikinęs, kad šiais duomenimis D. O. gali naudotis. Nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, jog D. O. elektroninės bankininkystės duomenis išgavo neteisėtai ir jokio sutikimo nei D. O. , o tuo labiau M. K. imti greitųjų kreditų ar pervesti lėšų į nuteistojo bei trečiųjų asmenų sąskaitas jos nedavė, su M. K. jos net nebendravo. Pažymėtina, jog nuteistajam pačiam būnant elektroninės bankininkystės vartotoju neabejotinai buvo žinoma, jog elektroninės bankininkystės identifikavimo duomenys yra skirti identifikuoti finansines operacijas atliekantį asmenį, siekiant užtikrinti tokių operacijų saugumą bei tikrumą, kad tokias operacijas atliktų tik tų sąskaitų teisėti valdytojai, ir suprato, kad svetimais identifikavimo duomenimis naudotis draudžiama. Nepaisant to, nuteistasis žinodamas ir suprasdamas, kad tai neteisėta, neturėdamas jokio tikrojo duomenų savininko sutikimo, šiuos duomenis panaudojo ir atliko finansines operacijas. Tai yra jis veikė tyčia, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti (atliko operacijas su keliomis skirtingų asmenų sąskaitomis, o šių veiksmų pagrindu pervestas lėšas pervedė į savo ar kitų asmenų sąskaitas). Tai, kad jis vykdė D. O. nurodymus, nepaneigia aplinkybės, kad suprato, jog naudojasi šiais duomenimis neteisėtai, neturėdamas tikrųjų duomenų naudotojų sutikimo. Be to, M. K. pasinaudojęs šiais duomenimis ne tik nukentėjusiųjų vardu paėmė kreditus, tačiau juos tuojau pat, o B. P. atveju ir jos asmenines lėšas, neturėdamas jokio nukentėjusiųjų sutikimo, jų nežinodamas ir nepažinodamas, šiuos pinigus pervedė į savo arba trečiųjų asmenų sąskaitas. Tai patvirtina, jog M. K. ne tik tyčia neteisėtai panaudojo elektroninės bankininkystės identifikavimo duomenis atlikdamas finansines operacijas, tačiau šios finansinės operacijos buvo nukreiptos pasisavinti, neteisėtai užvaldyti nukentėjusiųjų turtą. Šiais veiksmais nuteistasis ne tik padarė BK 215 str. 1d. numatytus nusikaltimus, tačiau tuo pačiu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą.

Pažymėtina, jog būtinasis sukčiavimo požymis yra apgaulė. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Šioje byloje, kaip jau aptarta anksčiau, pagrįstai nustatyta, jog M. K. svetimais elektroninės bankininkystės identifikavimo duomenimis naudojosi neteisėtai ir tai suprato. Būtent tuo pasireiškė būtinasis sukčiavimo sudėties požymis- apgaulė, nes M. K. , neteisėtai naudodamasis svetimais elektroninės bankininkystės duomenis ir atlikdamas finansines operacijas, t.y. save pristatydamas kaip tikrąjį nukentėjusiųjų sąskaitų elektroninės bankininkystės naudotoją, šiuo atveju prisistatydamas nukentėjusiųjų B. P. , V. J. bei J. J. vardu, ir taip esmingai suklaidinęs banką bei kreditus suteikusias bendroves, išreiškė prašymą gauti kreditus bei, pervedus šiuos kreditus į nukentėjusiųjų sąskaitas, davė privalomus bankui nurodymus pinigus pervesti į nuteitojo ar kitų asmenų sąskaitas. Taip jis šiuos pinigus apgaulės būdu įgijo savo ir kitų asmenų naudai. Apgaulė pasireiškė tuo, kad jis neteisėtai identifikuodamas save kaip nukentėjusiąsias ir atlikdamas finansines operacijas elektroninėje bankininkystėje nukentėjusiųjų vardu esmingai suklaidino banką ir kredito bendroves, kurios nuteistąjį palaikė tikruoju nukentėjusiųjų sąskaitų valdytojų, t.y. asmeniu turinčiu teisę atlikti tokius veiksmus. Šios apgaulės įtakoje buvo atliktos finansinės operacijos- pervesti kreditai į nukentėjusiųjų sąskaitas, o po to šios lėšos bei asmeninės lėšos pervestos į nuteistojo ar kitų asmenų sąskaitas, kurias nurodė apeliantas. Byloje vertinat nukentėjusiųjų bei nuteistojo parodymų visumą (nukentėjusiosios nenurodė, kad būtų davusios sutikimą atlikti tokius veiksmus – imti kreditus ar pervesti lėšas į kaltinime nurodytas sąskaitas, nurodė, kad duomenys buvo išgauti apgaule, nuteistasis nurodė, kad jis vykdė D. O. nurodymus, kuris jam ir perdavė visus duomenis, tačiau nenurodė, kad būtų turėjęs kokių nors sąsajų su nukentėjusiomis, jas pažinojęs ar vykdęs jų valią atlikti tokias finansines operacijas, be to nurodė, jog išgrynintas lėšas perduodavęs pagal D. O. nurodymus), darytina išvada, jog nuteistasis suvokė, kad elektroninės bankininkystės identifikavimo duomenimis naudojasi neteisėtai, kad neturi teisės taip veikti, suvokė ir suprato, kad tikrosios sąskaitų naudotojos neketina pervesti pinigų nukentėjusiajam bei kitiems asmenims, į kurių sąskaitas nuteistojo nurodymu buvo pervestos lėšos, ir tai patvirtina, jog nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veikos teisėtai ir pagrįstai kvalifikuotos kaip sukčiavimas - B. P. atveju pagal BK 182 str. 3d., V. J. bei J. J. atveju pagal BK 182 str. 1d.

Bausmės nuteistajam skirtos teisingai. Skirdamas bausmes teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį, skaičių (padarė 6 tyčines veikas, iš kurių trys priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, viena -baudžiamasis nusižengimas ir du nesunkūs nusikaltimai), nuteistojo asmenybę (teistas, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to, nusikalto neišnykus teistumui), atsakomybę lengvinančią aplinkybę - atlygino padarytą žalą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę - veikos padarytos bendrininkų grupėje ir pagrįstai skyrė už nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes (BK 27 str., 56 str.), mažesnes nei sankcijų vidurkiai, o už BK 182 str. 3d. numatytą nusikalstamą veiką- su laisvės atėmimu susijusią bausmę - 40 parų arešto. Bausmių bendrinimo taisyklės nepažeistos. Atsižvelgiant į tai, kad BK 215 str. 1d. ir 182 str. 1d., 3d. numatytos veikos kiekvienu atveju sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, šios bausmės BK 63 str. 5d. 1p. numatytu pagrindu subendrintos apėmimo būdu, o po to BK 63 str. 1d., 4d. pagrindu subendrintos iš dalies jas sudedant ir skiriant galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Ši bausmė, teisėjų kolegijos manymu, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, atitinka nuteistojo bei jo padarytų veikų pavojingumą ir yra būtina bei pakankama užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.