Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas V. K., sekretoriaujant G. B., išnagrinėjęs L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovei advokato padėjėjai E. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus atstovei K. S.,ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. kaltinamas tuo, kad savavališkai užėmė privačios nuosavybės teise priklausančią ir valstybinę žemę ir po įspėjimo raštu vengia savavališkai užimtą žemę grąžinti.

2014 m. rugsėjo 25 d. išaiškėjo, kad L. P. valstybinėje žemėje, skirtoje keliui, ir privačios žemės sklypų (kadastro Nr. ir Nr. Alvito k. v.) dalyje yra supylęs iš jam pačiam su sutuoktine G. P. priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini iškastą gruntą kurį pats, dirbdamas su savo technika, supylė už jam su sutuoktine priklausančių žemės sklypų ribų, suformuodamas 240 m ilgio, iki 7 m pločio ir iki 0,60 m aukščio pylimą, užimantį 0,0334 ha Ž. T. privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. ) dalį, 0,0065 ha G. K. privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. ) dalį ir 0,1046 ha valstybinės žemės, skirtos keliui, kurioje nesuformuotas žemės sklypas. L. P. gruntą valstybinėje žemėje supylė, neturėdamas valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, privačioje žemėje gruntą supylė be privačios žemės sklypo savininkių Ž. T. ir G. K. sutikimų. Visos išvardintos aplinkybės ir L. P. veiksmai rodo, kad L. P., suprasdamas, kad jis nėra keliui skirtos žemės savininkas, savavališkai užėmė privačios nuosavybės teise priklausančią ir valstybinę žemę.

Apie tai, kad savavališkai užėmė privačios nuosavybės teise priklausančią ir valstybinę žemę L. P. buvo informuotas Vilkaviškio skyriaus 2014-10-01 raštu Nr. 19SD-(14.19.104.)-3596 „Dėl prašymo“. 2014 m. lapkričio 11 d. atlikus pakartotinį patikrinimą, nustatyta, kad supiltas gruntas nepašalintas, t. y. savavališkai užimta valstybinė ir privati žemė neatlaisvinta, be to nustatyta, kad prie žemės sklypo ribos, plane pažymėtos 1-2-3 pasodintos eglių-pušų juostos apie 0,04 ha dalis yra už žemės sklypo ribų valstybinėje žemėje.

Visi išvardinti L. P. veiksmai rodo, kad jis savavališkai užėmė privačios nuosavybės teise priklausančią ir valstybinę žemę ir po įspėjimo raštu vengia savavališkai užimtą žemę grąžinti ir jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinė atsakomybė už pažeidimus numatytus ATPK 45 straipsnyje asmeniui kyla, jei jis savavališkai užima privačios nuosavybės teise priklausančią arba valstybinę žemę, mišką, vandens telkinius arba savavališkai naudoja privačius ar valstybinius vandens telkinius. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. ATPK 45 straipsnyje numatyta veika gali pasireikšti savavališku privačios nuosavybės teise priklausančios žemės, miško, vandens telkinių užėmimu arba savavališku privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimu.

Iki šiol teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-444-2789/2009, N 575-2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomas ir toks atvejis, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ⁵⁷⁵-459/2012).

Teismai nustatė, kad L. P. valstybinėje žemėje, skirtoje keliui, ir privačios žemės sklypų (kadastro Nr. ir Nr. Alvito k. v.) dalyje yra supylęs iš jam pačiam su sutuoktine G. P. priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), iškastą gruntą, kurį supylė už jam su sutuoktine priklausančių žemės sklypų ribų, suformuodamas 240 m ilgio, iki 7 m pločio ir iki 0,60 m aukščio pylimą, užimantį 0,0334 ha Ž. T. privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. ) dalį, 0,0065 ha G. K. privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. ) dalį ir 0,1046 ha valstybinės žemės, skirtos keliui, kurioje nesuformuotas žemės sklypas. Be to prie žemės sklypo ribos, plane pažymėtos 1-2-3 pasodintos eglių-pušų juostos apie 0,04 ha dalis yra už žemės sklypo ribų valstybinėje žemėje. Tačiau iš L. P. paaiškinimų seka, kad jis pylimą supylė siekdamas pagerinti bendro naudojimo kelią, o dėl planuose esančių neatitikimų bei netikslumų nežinojo, kad atlikdamas darbus įsiterpė į privačių asmenų sklypus. Egles pasodino siekdamas atriboti savo sklypą nuo prie ežero atvykstančių asmenų.

Taigi iš bylos duomenų matyti, kad valstybei bei privatiems asmenims priklausančios žemės sklypo dalies L. P. nenaudojo ūkio reikalams, statiniais jos neužstatė ir neaptvėrė, byloje negauta duomenų, kad jog kiti asmenys nebūtų galėję vaikščioti per minėtą valstybinės žemės sklypą, ar naudotis savo asmenine žeme, todėl akivaizdu, kad L. P.savavališkai ir neužėmė valstybinės bei privačios žemės.

Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad L. P. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, dėl to administracinio teisės pažeidimo bylos teisena L. P. nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286-287 str., teismas

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą A2.2.-632-831/2015, kurioje L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 2 d. nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas, per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.