Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 2 dalį, G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka kaltinama pagal ATPK 45 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus pareigūnė L. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 19AT-(14.19.77.)-6, pagal ATPK 45 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2014-09-25 išaiškėjo, kad L. P. kartu su sutuoktine G. P. (duomenys neskelbtini) greta jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančioje valstybinėje žemėje, skirtoje keliui, ir privačios žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) dalyje supylė 240 m. ilgio, iki 7 m. pločio ir iki 0,60 m. aukščio sankasą, neturėdami valstybinės žemės patikėtinio ir privačios žemės sklypų savininkų sutikimo. Šiais savo veiksmais L. P. savavališkai užėmė 0,0334 ha Ž. T. privačios nuosavybės teise priklausančios žemės, 0,0065 ha G. K. privačios nuosavybės teise priklausančio žemės ir 0,1046 ha valstybinės žemės, skirtos keliui. Apie tai, kad savavališkai užėmė privačios nuosavybės teise priklausančią ir valstybinę žemę L. P. buvo informuotas Vilkaviškio skyriaus 2014-10-01 raštu Nr. 19SD-(14.19.104.)-3596 „Dėl prašymo“ ir paprašytas nedelsiant geranoriškai nutraukti kelio įrengimo darbus ir pašalinti supiltą gruntą nuo jam nepriklausančios žemės bei informuotas, kad po 2014 m. lapkričio 1 d. bus atliekamas pakartotinis patikrinimas. 2014 m. lapkričio 11 d. atlikus pakartotinį patikrinimą, nustatyta, kad supiltas gruntas nepašalintas, t.y. savavališkai užimta valstybinė ir privati žemė neatlaisvinta, be to nustatyta, kad prie žemės sklypo ribos, plane pažymėtos 1-2-3 pasodintos eglių-pušų juostos apie 0,04 ha dalis yra už žemės sklypo ribų valstybinėje žemėje. L. P. savo veiksmais nevykdė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nustatytų žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigų bei pažeidė ATPK 45 straipsnio 2 dalį, o atsakomybė už šį pažeidimą numatyta ATPK 45 straipsnio 2 dalyje – po įspėjimo raštu vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką privačios nuosavybės teise priklausančių arba valstybinių vandens telkinių naudojimą.

2014 m. gruodžio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus pareigūnė G. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 19AT-(14.19.77.)-7, pagal ATPK 45 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2014-09-25 išaiškėjo, kad G. P. kartu su sutuoktiniu L. P. (duomenys neskelbtini) greta jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančioje valstybinėje žemėje, skirtoje keliui, ir privačios žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) dalyje supylė 240 m. ilgio, iki 7 m. pločio ir iki 0,60 m. aukščio sankasą, neturėdami valstybinės žemės patikėtinio ir privačios žemės sklypų savininkų sutikimo. Šiais savo veiksmais G. P. savavališkai užėmė 0,0334 ha Ž. T. privačios nuosavybės teise priklausančios žemės, 0,0065 ha G. K. privačios nuosavybės teise priklausančio žemės ir 0,1046 ha valstybinės žemės, skirtos keliui. Apie tai, kad savavališkai užėmė privačios nuosavybės teise priklausančią ir valstybinę žemę G. P. buvo informuota Vilkaviškio skyriaus 2014-10-01 raštu Nr. 19SD-(14.19.104.)-3596 „Dėl prašymo“ ir paprašyta nedelsiant geranoriškai nutraukti kelio įrengimo darbus ir pašalinti supiltą gruntą nuo jai nepriklausančios žemės bei informuota, kad po 2014 m. lapkričio 1 d. bus atliekamas pakartotinis patikrinimas. 2014 m. lapkričio 11 d. atlikus pakartotinį patikrinimą, nustatyta, kad supiltas gruntas nepašalintas, t.y. savavališkai užimta valstybinė ir privati žemė neatlaisvinta, be to nustatyta, kad prie žemės sklypo ribos, plane pažymėtos 1-2-3 pasodintos eglių-pušų juostos apie 0,04 ha dalis yra už žemės sklypo ribų valstybinėje žemėje. G. P. savo veiksmais nevykdė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nustatytų žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigų bei pažeidė ATPK 45 straipsnio 2 dalį, o atsakomybė už šį pažeidimą numatyta ATPK 45 straipsnio 2 dalyje – po įspėjimo raštu vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką privačios nuosavybės teise priklausančių arba valstybinių vandens telkinių naudojimą.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinės teisės pažeidimų bylas Nr.: A2.2.-1156-633/2014 ir A2.2.-1165-633/2014 sujungė į vieną, paliekant bylai Nr. A2.2-1156-633/2014.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 26 d. nutarimu L. P. už padarymą teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 2 dalyje, paskyrė nuobaudą – 579 EUR baudą; G. P. už padarymą teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 2 dalyje, paskyrė nuobaudą – 579 EUR baudą.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs L. P. ir G. P. apeliacinį skundą, 2015 m. balandžio 27 d. nutartyje nurodė, kad patikrinęs bylos medžiagą konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą.

Be to, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad G. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas, kaip žemės sklypo bendraturtei. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas priimdamas nutarimą tik konstatavo, kad veika padaryta bendrai nuspręstais tarpusavyje derintais tiek vieno (L. P.), tiek ir kito (G. P.) aktyvias veiksmais, tačiau kokiais neteisėtais veiksmais buvo padarytas pažeidimas apylinkės teismas neanalizavo. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad buvo būtina nustatyti kokiais konkrečiais veiksmais ir ką atlikdamas kiekvienas iš šių asmenų pažeidė teisės aktus. Pats apylinkės teismas nutarime nurodo, kad G. P. savo paaiškinimuose teigia, kad kelio tvarkymo darbus daugiausiai organizavo ir prižiūrėjo jos sutuoktinis ir jis buvo šito sumanytojas. G. P. pirmos instancijos teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus, teigė, kad vyras su ja dėl darbų nesitarė (t. 1, b.l. 6), L. P. teigė kad darbus vykdė jis (t.1, b.l. 5). Liudytoja Ž. T. parodė, kad ji nežino ką L. P. veikdavo, prie kelio jos nematė (t.1, b.l. 6). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra aišku (nebuvo nustatyta) kokia neteisėta veika buvo padarytas G. P. inkriminuojamas administracinės teisės pažeidimas. Tokiu būdu apylinkės teismas išplėtė administracinėn atsakomybės traukiamo asmens, G. P., atsakomybės ribas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad administracinės atsakomybės teisingumo principas reiškia, kad turi būti atsižvelgiama į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir parenkama individuali administracinės atsakomybės priemonė. Viena iš teisiškai reikšmingų aplinkybių taikant viešojoje teisėje nustatytą atsakomybę yra teisės pažeidėjo asmenybė. Asmens nubaudimas gali būti efektyvus tik tuo atveju jeigu jam skiriama sankcija bus individualizuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-50/99). Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nutarties spręsdamas nuobaudos skyrimo klausimą teismas L. P. ir G. P. atsakomybę apibūdinančius kriterijus vertino solidariai, neišskirdamas jų kaip asmenybių ir neindividualizuodamas atsakomybės.

Taip pat pažymėjo, kad pagal teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje kaip procesinis dokumentas turi ypatingą svarbą. Juo pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kaltinimas gali būti suformuluotas tik aiškiai nurodant kokiais konkrečiais veiksmais padarytas administracinis teisės pažeidimas. Gintis nuo kaltinimo įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teisme nenustačius kokiais konkrečiais veiksmais G. P. pažeidė ATPK 45 straipsnio 2 dalies normas, bylos procesas vyko pažeidžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. P. teisę į gynybą.

Pastebėjo, kad administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato galimybės nagrinėti bylos bendrininkų grupės atžvilgiu. Tokia galimybė atsiranda taikant baudžiamojo proceso kodekso analogiją, tačiau ir tokiu atveju turi būti individualizuota kokį konkretų teisės pažeidimą padarė kiekvienas atskiras asmuo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neišsamiai išsiaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirdamas nuobaudą, jos neindividualizavo, todėl ginčijamą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Paaiškėjus naujoms aplinkybėms byla grąžintina ją paruošusiai institucijai.

Administracinių teisės pažeidimų bylos pagal savo prigimtį yra artimesnės baudžiamosioms byloms, todėl pažeidimo buvimas įrodinėjimas atitenka institucijai surašiusiai protokolą, o protokolas turi atitikti ATPK 260 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę žinoti kuo yra kaltinamas, duoti paaiškinimus.

Tačiau šiuo atveju pažeista tiek L. P. tiek G. P. teisė į gynybą (ATPK 260 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 272 straipsnio 1 dalis), kadangi administracinių teisės pažeidimų protokoluose pilnai, aiškiai neatskleista pažeidimo esmė.

ATPK 45 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad tokie pat veiksmai, t.y. savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, arba po įspėjimo raštu vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką privačios nuosavybės teise priklausančių arba valstybinių vandens telkinių naudojimą –užtraukia baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų.

Tačiau minėtų asmenų atžvilgiu surašytuose protokoluose nurodyta, kad jie aukščiau protokoluose aprašytais veiksmais nevykdė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nustatytų žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigų bei pažeidė ATPK 45 straipsnio 2 dalį, o atsakomybė už šį pažeidimą numatyta ATPK 45 straipsnio 2 dalyje – po įspėjimo raštu vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką privačios nuosavybės teise priklausančių arba valstybinių vandens telkinių naudojimą.

Gi minėto įstatymo 21 straipsnio 7 punktu nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo - savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Taigi šiuo atveju neaišku, ar L. P. ir G. P. administracine tvarka kaltinami tuo, kad po įspėjimo raštu vengė grąžinti savavališkai užimtą žemę, ar privalėjo savo naudojamame žemės sklype vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje kaip procesinis dokumentas turi ypatingą svarbą. Juo pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kaltinimas gali būti suformuluotas tik aiškiai nurodant kokiais konkrečiais veiksmais padarytas administracinis teisės pažeidimas. Gintis nuo kaltinimo įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

Pagal aukščiau nustatytas aplinkybes, bei įvertinęs L. P. ir G. P. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad pagal minėtuose protokoluose aprašytas aplinkybes jiems neaišku kokiais konkrečiais veiksmais jie pažeidė ATPK 45 straipsnio 2 dalies normas.

Todėl teismas sprendžia, kad negrąžinus bylą ją paruošusiai institucijai procesas iš naudo pažeis administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų – L. P. ir G. P. teisę į tinkamą gynybą.

Teismas sutinka su apeliacinės instancijos teismo pastebėjimu, kad administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato galimybės nagrinėti bylos bendrininkų grupės atžvilgiu. Tokia galimybė atsiranda taikant baudžiamojo proceso kodekso analogiją, tačiau ir tokiu atveju turi būti individualizuota kokį konkretų teisės pažeidimą padarė kiekvienas atskiras asmuo.

Išdėstytos aplinkybės rodo, jog neteisingai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pateiktoji administracinio teisės pažeidimo medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės (ATPK 248 straipsnis, 260 straipsnis, 272 straipsnis, 280 straipsnio 2 punktas). O aukščiau nurodyti trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos pareiga yra tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaip to reikalauja ATPK 260 straipsnio nuostatos (ATPK 259 straipsnis), o aukščiau paminėti pažeidimai yra esminiai, suvaržo asmens teisę į gynybą, trukdo iš esmės išnagrinėti bylą pagal pareikštą kaltinimą dėl administracinio teisės pažeidimo, dėl ko negalima spręsti asmens trauktino administracinėn atsakomybėn kaltės ir bausmės individualizavimo klausimą (ATPK 7 straipsnio 1, 2, 3 dalys), todėl teismas sprendžia, jog byla nėra tinkamai parengta nagrinėti teisme ir ji grąžintina protokolą surašiusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30-32 straipsniais, 248 straipsniu, 260 straipsniu, 286-288 straipsniais, teismas,

nutarė

administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 45 straipsnio 2 dalį traukiami L. P. ir G. P., grąžinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriui.

Nutarimas, per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.