Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, kurio­je M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), tei­stas:

1. 2004 m. liepos 1 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Pforcheimo apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį – dviejų metų laisvės atėmimu lygtinai su bandomuoju laikotarpiu iki 2007 m. sausio 25 d.;

2. 2008 m. liepos 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį – 24 MGL (3000 Lt) dydžio bauda; paskirtos 24 MGL baudos nėra sumokėjęs;

3. 2012 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, - vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos – Kauno miesto ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1300 Lt) įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; bausmė atlikta 2014 m. lapkričio 17 d.;

4. 2016 m. kovo 3 d. Italijos Monocratic Composition teismo už vagystę, suklastotos ar padirbtos valiutos, negrynųjų mokėjimo priemonių arba valstybinių fiduciarinių dokumentų išleidimą į apyvartą ir(ar) naudojimą ir sukčiavimą vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimu, 400 Eur bauda ir turto konfiskavimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas penkeriems metams;

5. 2016 m. liepos 4 d. Danijos Karalystės Retten i Viborg teismo už netikrų mokėjimo priemonių gaminimą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu bei išsiuntimo iš šalies šešeriems metams;

6. 2020 m. liepos 9 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 281-1 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl veikų kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, darytina išvada, kad kaltinamasis M. P. 2022 m. liepos 6 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine I. J. metu, tyčia sugriebęs už rankos, ne mažiau kaip vieną kartą smogė ranka I. J. į veidą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus - odos nubrozdinimus veide ir dešinėje rankoje ties alkūne. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. P. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, todėl kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Be to, M. P. 2022 m. liepos 7 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia įkando sugyventinei I. J. į kairės ir dešinės rankų pirštus, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus - kąstines žaizdas rankų pirštų srityse ir poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos IV piršto srityje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. P. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, todėl kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Be to, M. P. 2022 m. liepos 7 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – 2022 m. liepos 7 d., 22.06 val., alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB 0301 jam nustatytas 2,21 prom.; o 2022 m. liepos 7 d., 22.23 val. - 2,28 prom. neblaivumas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. P. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, todėl kvalifikuotina pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį.

Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. išsamių įvykio aplinkybių nenurodė ir paaiškinimų nepateikė, bet pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino iš dalies, t. y. patvirtino, kad buitinis konfliktas tikrai buvo, tačiau dėl vairavimo neblaiviam savo kaltę neigė. Tai yra kaltinamasis teisiamajame posėdyje patvirtino tokią įvykių dėl vairavimo neblaiviam versiją, kurią buvo nurodęs iš pat pradžių ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teismas netiki tokiu jo aiškinimu ir laiko pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina tokių jo parodymų, o juos paneigia.

Kaltinamasis nurodė, kad su savimi pasiėmė namie iš vakaro likusį butelį viskio ir išvažiavo prie šalia esančio karjero, ten išgėrė viskį, išgertą butelį išmetė ir ramiai ant pledo užmigo. Nežino tiksliai, kur butelį išmetė, bet toli nenešė, išmetė pievoje. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia baudžiamojoje byloje esantys vandenlenčių parko „Wakepark Palanga“ vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuotas į aikštelę įvažiuojantis automobilis Opel Zafira ir iš jo išlipantis vyriškis, kuris svirduliuojantis nuėjo į miškelį, t. y. asmuo su savimi neturėjo jokio butelio ir niekur jo neišmetė (1 t., b. l. 180-181). Taip pat kaltinamasis nurodė, kad policijos pareigūnai apie butelį nieko neklausė, tiesiog įsodino į autobusiuką ir išvežė į Klaipėdos areštinę, net nežino, ar policija to butelio ieškojo. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia baudžiamojoje byloje esantis papildomas įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio turinio nustatyta, kad buvo apžiūrėtos vandenlenčių parko „Wakepark Palanga“ teritorija, jos prieigos ir automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje ir jo aplinkoje alkoholio butelių nerasta (1 t., b. l. 153-167).

Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo M. P. kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, be nukentėjusiosios ir liudytojų duotų parodymų, įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: ikiteisminio tyrimo pradžios dokumentai (1 t., b. l. 10-13), įvykio vietos apžiūros protokolai (1 t., b. l. 38-40, 41-45), liudytojos I. J. apklausa (1 t., b. l. 48-51), asmens apžiūros protokolas ir fotolentelės (1 t., b. l. 57-62), liudytojos A. P. apklausa (1 t., b. l. 71-74), liudytojos A. M. apklausa (1 t., b. l. 77-79), liudytojos I. J. apklausa (1 t., b. l. 101-104), papildoma liudytojos I. J. apklausa (1 t., b. l. 108-111), asmens apžiūros protokolas (1 t., b. l. 117-119), specialisto išvada (1 t., b. l. 131-132), Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys (1 t., b. l. 136-140), fotolentelės (1 t., b. l. 156-168), pažymą iš VšĮ „Emprekis“ dėl automobilio vertės (1 t., b. l. 172), įtariamojo M. P. apklausos protokolais (2 t., b. l. 6-9, 25-28, 35-37), nutarimas skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., b. l. 48-51), alkoholio kiekio matuoklio patikros sertifikatas (2 t., b. l. 53), alkoholio kiekio matuoklio rodmenys (2 t., b. l. 54-55), charakterizuojanti įtariamąjį M. P. medžiaga (2 t., b. l. 61-72, 73-78, 79-91, 93, 95), ikiteisminio tyrimo pabaigos dokumentai (2 t., b. l. 96, 100).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis M. P. padarė tris baigtus nesunkius nusikaltimus, t. y. du, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, ir BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, nes vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas, todėl kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 281-1 straipsnio 1 dalį bei įrodytos teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Nusikaltimus žmogaus sveikatai M. P. padarė veikdamas tiesiogine tyčia: smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suprato, kad tokiais veiksmais sukelia jai skausmą ir stresą, žaloja nukentėjusiąją ir norėjo taip elgtis. Nors padariniai nebuvo sunkūs, tačiau kaltinamasis taip elgiasi jau ne pirmą kartą. Taip pat nusikaltimą transporto eismo saugumui M. P. padarė veikdamas tiesiogine tyčia: suprato, kad būdamas neblaivus vairuoja transporto priemonę, tokiais veiksmais kelia pavojų eismo saugumui ir norėjo taip elgtis.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis M. P. padarė tyčinius pagal rūšinį pavojingumą nesunkių nusikaltimų kategorijai, priskiriamus nusikaltimus žmogaus sveikatai, jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, nusikaltimai baigti. Taip pat M. P. padarė tyčinį pagal rūšinį pavojingumą nesunkių nusikaltimų kategorijai, priskiriamą nusikaltimą transporto eismo saugumui, jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas. Iš byloje esančių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis praeityje teistas šešis kartus, teistumas neišnykęs. Kaltinamasis, turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė naujus tyčinius nusikaltimus, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis laikomas recidyvistu. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka, jis yra neįgalus, niekur nedirba.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pripažįsta kaltinamojo M. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad visas nusikalstamas veikas jis padarė, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, kaltinamojo M. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, kad jis šią baudžiamuoju įsakymu aptariamą veiką padarė, būdamas recidyvistu (BK 61 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 140 straipsnio 2 dalis numato bausmes – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dviejų metų.

BK 281-1 straipsnio 1 dalis numato bausmes – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Prokurorė prašo skirti kaltinamajam M. P. laisvės apribojimo bausmes vienerių metų laikotarpiui už kiekvieną inkriminuotą veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, epizodą, kartu skiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant dirbti, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį, taip pat įpareigoti būti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val. Taip pat prašo skirti kartinamajam M. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, 50 MGL (2500,00 Eur) dydžio baudą. Bausmes subendrinti prašė pagal BK 63 straipsnio taisykles iš dalies jas sudedant. Kartu su bausme kaltinamajam prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę, kuri numatyta BK 68 straipsnyje, t. y. uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 metus. Taip pat prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę, kuri numatyta BK 72 straipsnyje, ir iš kaltinamojo išieškoti jo vairuotos transporto priemonės vertę, t. y. 3040,00 Eur.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas kaltinamojo atsakomybę dvi sunkinančias aplinkybes, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad jis yra linkęs nepaisyti įstatymo nuostatų, taip pat į jo sveikatos būklę, į tai, kad gailisi padaręs nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, mano, kad šiuo nagrinėjamu atveju, siekiant pasiekti bausmės tikslus (BK 41 straipsnio 2 dalis), yra pagrindas kaltinamajam už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti sankcijose numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant artimą straipsnio sankcijoje numatytam bausmės minimumui (BK 50 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant bausmės rūšies kaltinamajam paskyrimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nedaro teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų ir nesiekia gyventi dorai, todėl jam skirtina bausmė, susijusi su laisvės atėmimu.

Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-217-976/2018).

Vertindamas kaltinamojo M. P. padarytas nusikalstamas veikas, jo asmenybę, teismas svarsto galimybę atidėti bausmės vykdymą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo reikia įvertinti, ar bus pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Taikant BK 75 straipsnio nuostatą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su paties nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, socialiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).

Teismas įvertina tai, kad šioje byloje kaltinamasis M. P. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus savo šeimos nariui – sugyventinei I. J., nukreiptą į žmogaus sveikatą ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu, tačiau kaltinamasis po įvykių deda pastangas koreguoti savo elgesį, po paskutinio nusikaltimo iki šiol naujų nusikalstamų veikų nepadarė, kad sugyventinis M. P. yra pasitaisęs, tapo ramesnis patvirtino ir nukentėjusioji I. J.. Be to, ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog stengiasi nebevartoti alkoholio, nukentėjusioji I. J. atleido savo sugyventiniui ir pretenzijų jam neturi.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis daugiau nenusikals ir bausmės tikslai M. P. bus pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie teigiamai veiks jo elgesį ir skatins nenusikalsti. Kaltinamasis įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5 punktas, 6 punktas).

Tuo tarpu kaltinamajam M. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, skirtina bausmė - piniginė bauda, kurios dydis lygus straipsnio sankcijoje numatytam bausmės minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalis 2 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Kadangi M. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus, būdamas apsvaigusi nuo alkoholio, taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, todėl jam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių kaltininko kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis – 3 metai. Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam M. P. nustatytino specialiosios teisės atėmimo termino, siekiant užtikrinti tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimą, teismas šiuo atveju atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis): kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis ankščiau šešis kartus teistas, teistumas neišnykęs, padarytos nusikalstamos veikos rūšį – vienas tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, ir du tyčiniai nusikaltimai, susiję su žmogaus sveikata, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), padarinius (žala nusikalstama veika nepadaryta), nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nustatytus bendruosius bausmės skyrimo kaltinamajam pagrindus, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų terminui. Trumpesnio, nuteistojo poreikius labiau atitinkančio draudimo naudotis specialiąja teise termino nustatymas, teismo vertinimu, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį nes už mažesnį neblaivumą, iki 1,51 promilių, privalomai taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iki vienerių metų šešių mėnesių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užkardyti nusikalstamų veikų, kurios padaromos naudojantis viena ar kita turima specialiąja teise, padarymą, sąmoningai sugriežtino šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą. Be to, įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad M. P. teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo trukme yra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai, ji neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo nuteistojo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas M. P. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai ir vėl nepasikartotų, – kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevairuotų transporto priemonės ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė – automobilis atitinka BK 281-1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Iš informacijos apie kelių transporto priemones išrašo, pateikto iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, matyti, kad automobilio Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra UAB „I.“. Tai yra kaltinamasis vairavo kitam asmeniui priklausantį automobilį, kuris su kaltinamuoju nesusijęs jokiais ryšiais ir nežinojo bei negalėjo žinoti, kad kaltinamasis vairuos transporto priemonę būdamas neblaivus. Nesant galimybės konfiskuoti nusikaltimo priemonę, remiantis BK 72 straipsnio 4 dalimi, spręstinas klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio Opel Zafira 1,9 CDTI kaina Lietuvoje - 3040,00 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 172-172). Kaltinamasis M. P. yra darbingo amžiaus, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, darbo nesusirado ir bylos nagrinėjimo metu. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam nustatytas neįgalumas, gauna neįgalumo išmoką, niekur nedirba, teigė, kad santaupų neturi, gyvena nuomojamame bute Palangos mieste, kas rodo, jog kaltinamojo finansinė padėtis nėra lengva. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, teismas konstatuoja, kad visos konfiskuotinos turto vertės išieškojimas iš kaltinamojo šiuo atveju suvaržytų kaltinamojo teises daugiau negu būtina, todėl M. P. skirtinas dalies turto vertės – 1520,00 Eur konfiskavimas, kurio, teismo nuomone, pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti.

Kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – kaltinamajam panaikintinos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

M. P. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 6 d., 19.00 val. iki 2022 m. liepos 7 d., 11.37 val., taip pat nuo 2022 m. liepos 7 d., 22.06 val. iki 2022 m. liepos 8 d., 15.26 val. (1 t., b. l. 187, 2 t., b. l. 13-14, 38-39, 41-42). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. P. bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 6 d., 19.00 val. iki 2022 m. liepos 7 d., 11.37 val., taip pat nuo 2022 m. liepos 7 d., 22.06 val. iki 2022 m. liepos 8 d., 15.26 val., t. y. 2 paros, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, viso įskaitytinos 2 dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 42,64 sumai (1 t., b. l. 136-140). Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad M. P. nusikalstamais veiksmais buvo sužalota I. J., kuri dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina - 42,64 Eur.

Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis M. P. civilinio ieškinio neatlygino.

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėmis kainoms nustatyti tvirtinimo“ ir vėlesniais jų pakeitimais.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) ir teritorinės ligonių kasos (toliau - TLK). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 punkte ir 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl neteisėtų M. P. veiksmų nukentėjusioji I. J. patyrė sužalojimų, dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, jos sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, konstatuojama, jog teismas turi pagrindą tenkinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisia iš M. P. 42,64 Eur turtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- BK 281-1 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 50 MGL (2500,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 50 MGL (2500,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. P. laikinojo sulaikymo laiką, išbūtą nuo 2022 m. liepos 6 d., 19.00 val. iki 2022 m. liepos 7 d., 11.37 val., taip pat nuo 2022 m. liepos 7 d., 22.06 val. iki 2022 m. liepos 8 d., 15.26 val., t. y. 2 paras, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, viso įskaityti 2 dienas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jį įpareigoti pradėti dirbti ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas. Kaltinamasis privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, skirti M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti konfiskuotino turto - automobilio Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 1520,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt eurų).

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42,64 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų ir 64 ct) turtinės žalos atlyginimą Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188783981, naudai.

Panaikinti M. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuo­sprendis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plungės apylinkės tei­smo Palangos rūmus.