- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2A-964-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06993-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Balta sodyba“
- Atsakovas
- S. D., J. D.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų S. D. ir J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balta sodyba“ ieškinį atsakovams S. D. ir J. D. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 2378,50 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). Be ieškovės sutikimo, ieškovės žemės dalyje, atsakovų 2021 m. liepos 9 d. nurodymu ir jiems dalyvaujant buvo atlikti žemės sklypo paviršinio grunto kasimo darbai panaudojant traktorių „Bobcat“ ir vikšrinį ekskavatorių. Atlikus šiuos darbus ieškovei buvo padaryta turtinė žala, tai yra sugadintas ieškovės žemės sklypo landšaftas, savavališkai nukasta dalis grunto, pakeista vandens telkinio (kūdros) kranto linija, sugadinta žemės paklotė, taip pat buvo pašalinti ir galimai perkelti žemės sklypus toje vietoje skiriantys 2021 m. liepos 4 d. specialisto sužymėti riboženkliai ir pastatyta neteisėta tvora. Teigia, kad šiuo atveju turtinė žala kilo atsakovams atlikus neteisėtus veiksmus, ieškovė buvo priversta patirti nuostolius dėl žemės sklypo sutvarkymo ir grąžinimo į buvusią padėtį. Ieškovė nurodė, kad dėl to kreipėsi į specialią įmonę, kuri nustatė, kiek kainuos darbai, kuriuos yra būtina atlikti, kad būtų pašalinti atsakovų neteisėtų veiksmų padariniai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 1 996,50 Eur nuostolių dėl atsakovų neteisėtų veiksmų padarinių šalinimo, 242 Eur nuostolių dėl antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo ir 140 Eur nuostolių dėl pakartotinio ribų paženklinimo vietoje (iš viso 2 378,50 Eur).
Atsiliepimas
2. Atsakovė S. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašo jį atmesti. Teigia, kad ieškinyje nurodytas tvenkinys yra iškastas atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė leido atlikti ieškovės žemės sklypo dalyje, besiribojančioje su atsakovės sklypu, tam tikrus ieškovės žemės sklypo dalies priežiūros darbus. Šie darbai buvo vykdomi ilgiau nei vienerius metus ir tik ieškovei atsisakius sudaryti žemės sklypo dalies pardavimo atsakovei sandorį, ieškovė pareiškė, kad atsakovė neteisėtai atliko ieškovės sklypo dalies tvarkymo darbus. Atsakovė nurodė, kad ieškovei ne tik nebuvo padaryta žala, bet buvo atlikti ieškovės žemės sklypo pagerinimo darbai, todėl atsakovams negali būti taikoma deliktinė atsakomybė. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė nėra patyrusi jokių išlaidų, todėl patirtos žalos faktas neįrodytas. Atsakovė nurodė, kad labiau tikėtina yra tai, jog ieškovės ieškinys yra kerštas dėl to, kad atsakovė atsisakė įsigyti ieškovės ginčo žemės sklypo dalį pakeistomis pardavimo sąlygomis, o ne realus ieškovės pažeistų teisių gynybos būdas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė dubliką. Nurodė, kad sutikimo darbams jos žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) jokia forma nebuvo davusi. Jei atsakovė mano, kad pagerino ieškovės žemės sklypą, tai nereiškia, kad taip ir yra. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovai, be ieškovės sutikimo atlikdami neteisėtus veiksmus ieškovės žemės sklype pažeidė ieškovės teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti minėtą sklypą ir juo disponuoti. Ieškovas nurodė, kad atsakovų veiksmus vertina kaip ginčo sklypo dalies paviršiaus sužalojimą, kas laikytina turtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Ieškovė pastebėjo, kad į jos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas patenka kūdros kranto linija, kuri buvo pastumta nukasant į kūdrą dalį ieškovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) grunto. Dėl to ieškovei teko iš naujo atstatinėti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas (atstatant savavališkai pašalintus riboženklius) ir dėl to patirti nuostolių. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė S. D. niekada neatsisakė pirkti dalies ieškovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) , ji visada reikalavo šią dalį parduoti, tačiau ieškovė nebuvo suinteresuota to daryti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas J. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė neįrodė nei žalos fakto, nei konkretaus žalos dydžio. Teigia, kad nei vienas iš atsakovų neturėjo jokio pagrįsto ir logiško suinteresuotumo gadinti daiktą, kurį atsakovė S. D. ketino įsigyti. Ginčo sklypo dalis yra priešais tvenkinį, priešais S. D. priklausančią sodybą, todėl S. D. buvo ir yra suinteresuota, kad ši sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis būtų sutvarkyta ir vizualiai atrodytų išvaizdžiai (patraukliai). Atsakovas taip pat pastebėjo, kad tokius pat darbus, kurie ieškinyje nurodyti kaip žala, ieškovė pati intensyviai vykdo sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad buvo atlikti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, esančios šalia tvenkinio, tvarkymo (lyginimo) darbai ir šie darbai buvo vykdomi su ieškovės atstovų sutikimu. Atsakovas taip pat paaiškino, kad buvo atlikti ne tik minėti tvarkymo darbai, bet ir į ieškovės žemės sklypą buvo atvežtas papildomas juodžemis. Atsakovas pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. rugsėjo 17 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad visi riboženkliai yra, jokių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 2136,50 Eur žalos atlyginimo, priteisė ieškovei iš atsakovės S. D. 2748 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė ieškovei iš atsakovo J. D. 2 748 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės S. D. valstybei 8,63 Eur teismo (procesinių dokumentų įteikimo) išlaidų atlyginimui, priteisė iš atsakovo J. D. valstybei 8,63 Eur teismo (procesinių dokumentų įteikimo) išlaidų atlyginimui.
6. Dėl atsakovų neteisėto veikimo teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl fakto, jog ieškovės žemės sklype 2021 m. liepos mėnesį atsakovų iniciatyva buvo atliekami darbai, o kyla klausimas ar buvo šiems darbams suteiktas leidimas. Teismas remdamasis šalių susirašinėjimo medžiaga nustatė, kad šalių santykiai buvo konfliktiški ir jau 2021 m. birželio mėnesį, nepavykus sutarti dėl žemės sklypo pardavimo, šalių santykiai nutrūko. Be to, ieškovės direktorius 2021 m. birželio 10 d. kreipėsi į policiją dėl atsakovų veiksmų – galimo turto prievartavimo, į policiją taip pat 2021 m. liepos 9 d. (atliekant darbus) kreipėsi ir ieškovės darbuotoja, matydama atsakovų atliekamus darbus. Teismas atsižvelgęs į šalių konfliktiškus santykius, į tai, jog atsakovams atliekant darbus į policiją kreipėsi ieškovės darbuotoja, nusprendė, kad šiuo atveju atsakovai neįrodė, jog buvo duotas sutikimas darbams atlikti, atsakovų atlikti veiksmai be ieškovės sutikimo yra neteisėti veiksmai, ko pasėkoje buvo pažeista Konstitucinė nuosavybės neliečiamumo teisė.
7. Dėl žalos fakto ir jos dydžio teismas nurodė, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, jog buvo nukastas viršutinis dirvos sluoksnis ieškovų sklype. Liudytoja nurodė, kad nukastas sluoksnis buvo nustumtas į tvenkinį, padidinant pakrantės plotą. Dirvos vertimo į tvenkinį faktą patvirtina vaizdo įrašas. Teismas atmetė atsakovų argumentus, jog jie pagerino ieškovės turtą, kadangi šalių santykiai buvo konfliktiški, o ir be to, jie neturėjo spręsti koks kraštovaizdis turi būti ieškovės sklype. Dėl žalos dydžio teismas nurodė, kad ieškovė pateikė žalą pagrindžiančius įrodymus. Byloje taip pat yra pateiktas ekspertinis aktas, kuris nepaneigia ieškovės nurodytos žalos dydžio. Pažymi, jog ekspertas sklypo nebuvo apžiūrėjęs. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė įrodė žalos dydį, kuris susideda iš 1 996,50 Eur žalos šalinimo išlaidų, 140 Eur pakartotinio sklypo ženklinimo išlaidų, 242 Eur antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo parengimo išlaidų.
8. Dėl priežastinio ryšio ir kaltės teismas nurodė, kad asmuo laikomas kaltas, jeigu jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgdamas į faktines aplinkybes sprendė, kad jei atsakovai būtų elgęsi kaip protingi ir apdairūs asmenys, būtų galėję savo neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą. Procesinė pareiga paneigti kaltę tenka už žalą atsakingam asmeniui, jei jis, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remiasi kaltės ar atitinkamos kaltės formos nebuvimu. Teismas pažymėjo, kad priežastinio ryšio, kaip vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, atsakovai byloje iš esmės neginčijo, o preziumuojamos kaltės nepaneigė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu apeliantai (atsakovai) prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Dėl apeliantų neteisėtų veiksmų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydindamas apeliantų neteisėtų veiksmus turėjo identifikuoti ir įvardinti konkrečius atliktus žemės darbus (kasimas, lyginimas, planiravimas ir t.t.), nurodyti kokie byloje esantys įrodymai patvirtina tokių veiksmų (žemės darbų) atlikimą. Teigia, kad teismas iš esmės rėmėsi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, suinteresuotų asmenų paaiškinimais, todėl rėmėsi neleistinais įrodymais, padarė klaidingas išvadas dėl paviršinio grunto pašalinimo. Nurodo, kad byloje nepateikta įrodymų kiek derlingojo dirvožemio sluoksnio (cm) buvo nukasta. Pažymi, jog jau 2016 metais buvo atliekami darbai, o teismas sprendimą priėmė vertindamas tik atsižvelgdamas į kraštovaizdžio išvaizdos (grožio) pakeitimą. Teigia, jog ieškovė turėjo pateikti geologinių, geodezinių tyrimų išvadas, sprendžiant klausimą kiek buvo pakenkta dirvožemiui. Pažymi, jog ieškovė buvo davusi sutikimą jau 2016 metais papildyti sklypą dirvožemiu, ką padarė apeliantai savo sąskaita. Mano, jog ieškovės interesai nebuvo pažeisti.
9.2. Dėl žalos ir jos dydžio nurodo, kad pirmiausia sklypui nepadaryta jokia žala, kadangi sklypas yra apaugęs žole, jame nereikia atlikti jokių darbų. Teigia, kad teismas nepagrįstai prioritetą suteikė ieškovės įrodymams pagrindžiantį žalos dydį, kadangi žala apskaičiuota tik vizualiai apžiūrėjus objektą, neatlikus jokių matavimų, be to, teismas tinkamai neatsižvelgė į eksperto išvadas. Teigia, jog teismas nepagrįstai tenkino reikalavimą pakartotinio sklypo ribų ženklinimo, kadangi sklypas buvo paženklintas penkias dienas prieš darbų atlikimą. Mano, jog teismas taip pat nepagrįstai antstolio faktinio aplinkybių konstatavimo protokolo išlaidas prilygino patirtai žalai, kadangi protokole nėra jokių duomenų apie faktinių aplinkybių konstatavimo metu vykdytus tyrimus, matavimus ir/ar skaičiavimus, jame yra fiksuota tik esama faktinė situacija
9.3. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovės patirtos išlaidos yra neprotingo dydžio, o ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytas advokato darbo laiko sąnaudų skaičius nėra proporcingas bylos sudėtingumui. Teigia, kad ieškinio parengimui buvo sugaišta 18 valandų, kuris yra 7 lapų dydžio, dubliko parengimui buvo sugaišta 10 valandų, kuris yra 8 lapų dydžio ir kuriame yra įkomponuota nuotraukų. Mano, kad ieškovės atstovo pateiktoje ataskaitoje nurodytas valandų kiekis neatitinka faktinės situacijos, yra dirbtinai padidintas dengiant kitas suteiktas paslaugas, todėl teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nesudėtinga, byloje nebuvo teikiami sudėtingi turinio prasme procesiniai dokumentai bei rašytiniai įrodymai, o ieškinio reikalavimą sudaro tik 2.378,50 Eur suma.
Atsiliepimas
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinį skundą, juo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus regionio apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
10.1. Dėl neteisėtų veiksmų nurodo, kad apeliantai neginčija, jog naudodamiesi vikšriniu ekskavatoriumi savavališkai nukasė dalį ieškovės žemės sklypo pakeičiant pakrantės liniją, sugadinant žemės paklotę ir pašalinant esančius riboženklius. Teigia, kad byloje esamų įrodymų visuma (rašytiniai įrodymai, nuotraukos, vaizdo įrašai, šalių paaiškinimai) pagrindžia neteisėtus apeliantų veiksmus ir priešingai nei teigia apeliantai teismas nesivadovavo tik sklypo nuotraukų vizualių įvertinimu. Mano, jog priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad neteisėtus veiksmus atliko apeliantai ir konkrečiai nurodė kokie veiksmai buvo atlikti. Pažymi, kad byloje pateiktos foto fiksacijos antstoliui leido daryti neabejotiną išvadą, jog yra nukastas viršutinis dirvožemio sluoksnis.
10.2. Dėl žalos ir jos dydžio nurodo, kad riboženkliai buvo pašalinti apeliantams atliekant darbus. Pažymi, jog priešingai nei teigia apeliantai, žala skaičiuotina retrospektyviai, kadangi apeliantai atlikdami darbus riboženklius pašalino, o ir be to, riboženklių atstatymo kaštai byloje taip pat buvo įrodyti konkrečiais rašytiniais įrodymais. Dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimo išlaidų nurodo, kad šios išlaidos buvo ieškovės nuostoliai, nurodo, jog teismo išvada, kad minėtu protokolu ieškovė įrodinėjo jos žemės sklypui padarytos žalos aplinkybę yra pagrįsta. Šios išlaidos laikytinos tiesioginiais ieškovės nuostoliais.
10.3. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad teismas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgė į rekomendacinius dydžius, atsižvelgė į tai, jog ieškovės išlaidos yra pusantro karto mažesnės nei maksimalūs rekomenduojami dydžiai. Teigia, kad atsakovai nesutikdami su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu jas ginčija tik savo nesutikimu, todėl tokie motyvai turi būti atmesti. Pažymi, jog atsakovų patirtos išlaidos iš esmės yra panašaus dydžio, taikytas vienodas advokato valandinis įkainis. Mano, jog apeliantų argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Apeliantai pateiktu apeliaciniu skundu pirmiausia nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju apeliantai atlikdami darbus ieškovės žemės sklype sukėlė žalą ieškovei. Teigia, kad ieškovės sklypo būklė buvo pagerinta, o teismas nenustatė konkrečių neteisėtų apeliantų veiksmų, be to, teismas tinkamai nenustatė ir žalos dydžio, byloje nebuvo atlikti geologiniai, geodeziniai tyrimai, sprendžiant klausimą, kiek buvo pakenkta dirvožemiui. Ieškovė su nurodytais argumentais nesutinka, teigia, jog žala buvo padaryta apeliantų neteisėtais veiksmais – ieškovės sklype nesant ieškovės sutikimui atliekant sklypo tvarkymo darbus.
14. Atsižvelgiant į į šalių nurodytus argumentus (nutarties 13 punktas) daroma išvada, kad byloje pirmiausia keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.
15. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį (CK 6.252 straipsnio 1 ir 2 dalys).
16. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).
17. Nagrinėjamu atveju nustatytos tokios faktinės aplinkybės dėl kurių ginčo nėra – šalių žemės sklypai yra gretimi. 2021 m. liepos mėnesį ieškovės žemės sklype apeliantų iniciatyva buvo vykdomi darbai, kurie pakeitė sklypo kraštovaizdį. Byloje esančios foto fiksacijos patvirtina, kad ieškovės žemės sklype, pasitelkiant vikšrinę techniką buvo atliekami kasimo – sklypo formavimo darbai. Įvertinus byloje pateiktus antstolio V. M. pateiktus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus nustatyta, jog 2021 m. liepos 5 d. konstatuojant faktines aplinkybes ieškovės žemės sklype buvo natūraliai auganti žolė, sklypas buvo tvarkingas ir prižiūrėtas, taip pat įkalti metaliniai strypai, kurie atskiria sklypų ribas. Remiantis 2021 m. liepos 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, jog ieškovės sklypo kraštovaizdis atlikus žemės kasimo darbus yra pasikeitęs – matyti nukastas dirvožemis, išlygintas sklypas, sunaikinta veja. Antstolis taip pat konstatavo aplinkybę, jog geodeziniai ženklai, skiriantys sklypų ribas yra įkasti, iki pusės ištraukti arba pašalinti (ištraukti).
18. Nors apeliantai teigia, kad ieškovė sutiko, jog ginčo darbai būtų atliekami, tačiau pirma – jokio rašytinio sutikimo darbus ar kito įrodymo, patvirtinančio tokio susitarimo faktą byloje nėra (CPK 178 straipsnis), antra – įvertinus byloje esančius įrodymus – šalių susirašinėjimo medžiagą, matyti, kad šalių santykiai iki 2021 m. liepos mėn. jau buvo konfliktiški, ieškovės vadovas 2021 m. liepos 2 d. jau kreipėsi į policiją dėl apeliantų veiksmų, trečia - liudytoja O. P. (ieškovės darbuotoja) nurodė, kad prašė apeliantų, jų pasamdytų darbuotojų, stabdyti darbus, tai yra buvo statybvietėje darbų atlikimo metu, tačiau darbai nebuvo sustabdyti, o ieškovės darbuotoja pasišalino dėl agresyvių veiksmų jos atžvilgiu (pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 1.55 val.– 2.00 val.). Šios aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovės sutikimo atlikti darbus apeliantai nebuvo gavę, o ir be to, esant O. P. – ieškovės darbuotojos reikalavimui stabdyti darbus, atliekamų darbų apeliantai nestabdė.
19. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantai darbus atliko ieškovei priklausančioje žemės sklypo dalyje, nesant ieškovės sutikimo, į tai, jog ieškovės darbuotoja nesutiko su darbu atlikimu prašydama juos stabdyti jau faktiškai atliekant darbus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantų veiksmai buvo neteisėti, fundamentaliai pažeidžiantys nuosavybės neliečiamumo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Šiuo atveju įvertinus faktines bylos aplinkybes nėra abejonių, kad apeliantai neturėdami ieškovės sutikimo, atlikdami aktyvius neteisėtus veiksmus – neteisėtai patekdami į ieškovės žemės sklypo dalį, naudodami vikšrinę techniką savavališkai ir savo nuožiūra atliko vizualiai reikšmingus darbus - pakeitė ieškovės žemės sklypo kraštovaizdį, be kita ko, ignoruodami ir liudytojos O. P. prašymą stabdyti darbų atlikimą.
20. Apeliantai teigia, kad nors darbai buvo atliekami, tačiau ieškovė žalos nepatyrė, tai yra sklypo būklė buvo pagerinta, tačiau su šiuo argumentu negalima sutikti. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų.
21. Nors apeliantai įrodinėja, kad šiuo atveju ieškovė žalos nėra patyrusi, kadangi jų vertinimu sklypo būklė pagerėjo, tačiau šiuo atveju reikšminga tai, kad pirma – apeliantai apskritai neturėjo teisės patekti į ieškovės žemės sklypą, antra - žemės sklypo tvarkymo darbus atliko apeliantai be ieškovės sutikimo, bet kokie veiksmai ieškovės sklype buvo neteisėti, ignoruotas ir ieškovės darbuotojos prašymas dėl darbų stabdymo, trečia – apeliantų atlikti veiksmai, kurie jų subjektyviu vertinimu laikytini ieškovės turto pagerinimu buvo atlikti tik pačių apeliantų nuožiūra, tai yra, neatsižvelgiant ir ignoruojant ieškovės interesus, jog tariamas pagerinimas ieškovei galbūt apskritai buvo nereikalingas, ketvirta – ieškovė prašo priteisti žalą, siekiant atkurti iki tol buvusią padėtį žemės sklype, pašalinant apeliantų atliktų darbų padarinius (CK 6.251 straipsnis). Byloje pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, komercinis pasiūlymas vejos atstatymui, foto fiksacijos, patvirtina, kad po atliktų darbų buvo nukastas gruntas, sunaikinta veja, nukasamas dirvožemis buvo metamas iš vikšrinės technikos į šalia esantį vandens telkinį, keičiant ir vandens telkinio kranto liniją.
22. Ieškovė, įrodinėdama, jog patyrė 2136,50 Eur žalą, nurodė, kad ši suma susideda iš atliktinų darbų ieškovės sklype (1996,50 Eur), pakartotinio sklypo ženklinimo (140 Eur), antstolio pagalbos išlaidos (242 Eur). Ieškovė pateikė uždarosios akcinės bendrovės ‚Techokas“ komercinį pasiūlymą, kurį įvertinus nustatyta, jog šiuo atveju siekiant pašalinti apeliantų atliktų neteisėtų veiksmų padarinius 4,5 arui ploto sklypui yra būtina įsigyti grunto (400 Eur), juodžemio (480 Eur), vejos užsodinimui (450 Eur). Į šią sumą įtraukta ir vikšrinio traktoriaus nuoma, atvežimas ir kitos paslaugos.
23. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai nenustatė žalos dydžio, byloje nebuvo atlikti būtini geologiniai, geodeziniai tyrimai, lieka neaišku kiek buvo pakenkta dirvožemiui, tačiau su šiais argumentais sutikti negalima. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė prašydama priteisti 2136,50 Eur žalą prašo priteisti žalą ne padaryta dirvožemiui (jį užteršiant ir pan.), o siekiant atkurti iki tol buvusią padėtį sutvarkant savavališkų darbų padarinius (užsodinant sklypą nauja veja, atkuriant dirvožemio sluoksnį ir buvusį estetinį vaizdą). Pažymėtina, kad byloje pateiktos foto fiksacijos patvirtina, kad atliekant darbus ieškovės veja buvo sugadinta visiškai, tai yra toje vietoje kur buvo veja, šiuo matyti tik smėlis (gruntas), kuris yra išvažinėtas pasitelkiant vikšrinę techniką, be to, pateiktose foto fiksacijose taip pat užfiksuota kaip vikšrinė technika „Bobcat“ išpila dirvožemį į šalia esantį vandens telkinį taip keičiant vandens telkinio kranto liniją.
24. Šiuo atveju įvertinus tai, kad ieškovė pateikė sąmatą, kurioje numatyti kokie tikslūs darbai yra būtini iki tol buvusios padėties atkūrimui, į tai, jog sąmatą parengusiai uždarajai akcinei bendrovei „Techokas“ yra suteiktas kvalifikacijos atestatas statinių ir žemės rangos darbų atlikimui (Nr. DOK-4727), į tai, jog apeliantai neprašo skirti teismo ekspertizės žalos dydžiui nustatyti, į tai, kad apeliantų pateiktoje ir jų užsakymu parengtoje ekspertinėje nuomonėje iš esmės pateikta tik foto fiksacijų, o ne ginčo sklype atliktų darbų analizė (Nr. DOK-7953), į tai, kad ieškovės prašoma priteisti žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su apeliantų neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis), teismas sprendžia, kad ieškovė pateikė pakankamus rašytinius įrodymus žalos dydžio pagrindimui, ją įrodė, prašoma priteisti žala nėra prieštaraujanti kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, yra protingo dydžio, todėl apeliantų argumentai apie tariamą įrodymų nepakankamumą, netinkamą jų įvertinimą pirmosios instancijos teisme, laikytini nepagrįstais, nesudarančiais pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą.
25. Apeliantai taip pat nesutinka, jog šiuo atveju ieškovei turėtų būti priteisiamos riboženklių atkūrimo išlaidos, teigia, kad ieškovė reiškė reikalavimą ne dėl 2021 m. liepos 4 d. pastatytų riboženklių išlaidų kompensavimo, o dėl būsimų išlaidų riboženkliams, kurie galimai buvo pašalinti 2021 m. liepos 9 d., atstatymo. Pirmiausia byloje nustatyta, kad apeliantai atlikdami savavališkus darbus pakeitė apeliantei priklausančio žemės sklypo (pakrantės) liniją, kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad dalis riboženklių buvo panaikinti, antra – antstolio V. M. 2021 m. liepos 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotas faktas, jog dalis geodezinių ženklų yra pašalinti (ištraukti). Akivaizdu, jog šiuo atveju dėl apeliantų neteisėtų veiksmų ieškovė turės atkurti riboženklius, dėl ko patirs papildomų išlaidų, pažymėtina, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, o nesumokėtos lėšos, kurios būtų numatytos (apskaičiuotos) tam tikriems mokėjimams, gali būti vertinamos kaip sąnaudos ar kaštai. Jie irgi gali būti priteisiami kaip žala, kadangi CK 6.249 straipsnis nustato, kad žala ar nuostoliai gali būti apskaičiuojami ir nebūtinai siejami su realiu sumokėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
26. Dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų parengimo išlaidų 242 Eur sumai apeliantai nurodo, kad šios išlaidos nepagrįstai laikytinos ieškovės patirta žala ir priteistos iš apeliantų ieškovei. Teigia, kad antstolis parengęs faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus neatliko jokių matavimų, skaičiavimų, juose iš esmės konstatuota tik faktinė situacija, todėl šios išlaidos neturėtų būti vertinamos kaip ieškovės patirtos žalos dalis. Su šiais argumentais nesutiktina. Pažymėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų parengimo išlaidų (242 Eur sumai), šias išlaidas priteisė ne kaip ieškovės patirtą žalą, o paskirstė kaip bylinėjimosi išlaidas (sprendimo 29 ir 33 punktai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju atsižvelgiant į tai, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai yra pateikti kartu su ieškiniu, į tai, jog minėtuose protokoluose užfiksuotos bylai reikšmingos aplinkybės dėl savavališkai atliktų darbų ieškovės sklype, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas vertino kaip ieškovės patirtus tiesioginius nuostolius prieš kreipiantis į teismą dėl žalos atlyginimo, kurie pagrįstai paskirstyti kartu su bylinėjimosi išlaidomis.
27. Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos. Teigia, kad ieškovės patirtos išlaidos yra neprotingo dydžio, viršija priteistą žalą, ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytas advokato darbo laiko sąnaudų skaičius nėra proporcingas bylos sudėtingumui, neatitinka faktinės situacijos, yra dirbtinai padidintas dengiant kitas suteiktas paslaugas. Ieškovė su nurodytais argumentais nesutinka, teigia, kad patirtos išlaidos neviršija Rekomenduojamų dydžių, ieškovė byloje teikė ieškinį, dubliką, keturis prašymus dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidas.
28. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
29. Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).
30. Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje ieškovės pateiktų procesinių dokumentų apimtį, į tai, kad teisinės paslaugas suteikė profesionalus atstovas – advokatas, į tai, jog teisinės paslaugos buvo pastovios ir kompleksiškos, reikalavo specialių žinių, į tai, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų advokatui priteistinų darbo užmokesčio dydžių (nutarties 28-29 punktai), įvertinus jog byla buvo nagrinėjama beveik vienerius metus, byloje įvyko trys teismo posėdžiai, spręstina, jog apeliantų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų nurodyti apeliacinio argumentai, dėl deliktinės atsakomybės nustatymo ir taikymo, žalos dydžio, bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo yra grindžiami izoliuotu ir vienpusišku faktinių aplinkybių interpretavimu, teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
33. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantų apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantams patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 3600 Eur advokato pagalbos išlaidų, jas prašo priteisti lygiomis dalimis iš apeliantų (Nr. DOK-15684).
35. Teisėjų kolegija, spręsdama bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius. Visi skaičiavimai atliekami remiantis šiomis Rekomendacijomis nurodant – maksimalus rekomenduojamas už atitinkamą procesinį dokumentą užmokestis.
36. Sprendžiant klausimą dėl advokatui priteistino užmokesčio taikomi koeficientai, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Koeficientas už maksimalų priteistiną užmokestį teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1.3 (Rekomendacijų 8.11 punktas). Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad sąskaita už suteiktas teisines paslaugas, tai yra rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą parengta 2022 m. liepos 8 d. ir apmokėta 2022 m. liepos 12 d.. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju imamas 2022 m. I ketvirčio vidutinis darbo užmokestis be individualių įmonių, kuris yra 1729,9 Eur. Taikant numatytą koeficientą (1.3) galimas maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą šiuo atveju yra 2248,87 Eur.
37. Pažymėtina ir tai, kad aktualios redakcijos Rekomendacijos nebenumato galimybės nustatytus maksimalius dydžius viršyti. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą (Rekomendacijų 2 punktas), teisėjų kolegija nutaria priteisti ieškovei iš apeliantų 2248,87 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, lygiomis dalimis, tai yra po 1124,44 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Balta sodyba“ iš apeliantų S. D. ir J. D. po 1124,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.