Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovės „Raisitra“ patikslinu ieškiniu prašo išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo ir pripažinti, kad ieškovė su atsakovu visiškai atsiskaitė ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Nurodė, kad Darbo ginčų komisija (toliau - DGK) 2019 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. DGKS-4367 iš dalies tenkino atsakovo prašymą ieškovei dėl prašomų priteisti neišmokėto 2545,50 EUR darbo užmokesčio, dienpinigių ir delspinigių bei nusprendė išieškoti darbuotojo naudai 2039,31 EUR dienpinigių už komandiruotėje nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. kovo 16 d. būtas dienas. Nurodo, kad 2019 m. sausio 3 d. sudarytos laikinojo darbo sutarties pagrindu atsakovas ieškovės įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini). Atsakovo darbo funkcijų vykdymo vieta nustatyta laikinojo darbo naudotojo adresu. Ieškovė įsipareigojo mokėti darbuotojui mėnesinį darbo užmokestį bruto, kuris yra lygus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai, padaugintai iš koeficiento 1,301. Šalys patvirtino, kad darbo sutarties sudarymo dieną darbuotojo mėnesinė alga yra ne mažesnė nei 722,06 EUR bruto, išskyrus mėnesius, jeigu į juos įeina laikotarpiai iki 5 dienų, kai darbuotojas nėra siunčiamas pas laikinojo darbo naudotoją, ir/ar laikotarpiai, kai darbuotojas yra siunčiamas, tačiau atsisako vykti pas laikinojo darbo naudotoją. Darbo sutarties 4.4 punktu šalys susitarė, kad tarnybinių komandiruočių atveju darbuotojui bus mokami dienpinigiai, lygūs 50 proc. dienpinigių sumos, kuri atitinkamos valstybės atžvilgiu yra nustatyta konkrečiai komandiruotei taikomuose teisės aktuose. Atsakovas darbdavio 2019 m. sausio 2 d. įsakymu laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. kovo 16 d. buvo išsiųstas pas laikinojo darbo naudotoją (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtintame maksimalių dienpinigių dydžių sąraše nurodyta, kad vienos dienos dienpinigių maksimalus dydis (duomenys neskelbtini) sudaro 65 EUR. Atsakovui už 2019 m. sausį - kovą apskaičiuota 2021,84 EUR darbo užmokesčio ir atostoginių, o už 73 komandiruotėje praleistas dienas apskaičiuota 2372,50 EUR dienpinigių, taikant 50 proc. dienpinigių normą, todėl su atsakovu visiškai atsiskaityta. Ieškovės atstovai nesutinka su atsakovo argumentu, kad žodiniu susitarimu jis su darbdaviu susitarė, jog jam bus mokama 87 EUR už kiekvieną komandiruotės dieną. Pažymi, kad darbo sutartyje šalys susitarė tiek dėl darbo užmokesčio (4.1 punktas), tiek dėl dienpinigių mokėjimo (4.4 punktas), o atsakovas darbo sutartį pasirašė, pretenzijų nereiškė. Pažymi, kad Direktyvos 96/71/EB nuostatos dėl komandiruojamų darbuotojų garantijų atsakovui netaikomos, kadangi atsakovas neatitinka komandiruojamo darbuotojo sąvokos, ieškovė su atsakovu sudarė laikinojo darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo siunčiamas dirbti kaip laikinojo įdarbinimo įmonės darbuotojas pas darbo naudotojus - (duomenys neskelbtini) veikiančias įmones. Pagal sudarytą darbo sutartį ir šalių darbo santykių praktiką atsakovas Lietuvos Respublikos teritorijoje niekada nedirbo.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir tenkinti priešieškinį - išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo iš esmės ir priteisti atsakovui iš ieškovės nesumokėtą 2875,44 EUR darbo užmokestį, 2084,07 EUR nesumokėtų dienpinigių bei 624,90 EUR delspinigius už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą bei bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodė bei pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad DGK 2019 m. liepos 18 d. sprendimu nusprendė atsakovo prašymą iš dalies tenkinti ir išieškoti atsakovui iš ieškovės neišmokėtą darbo užmokestį - 2545,50 EUR. DGK savo sprendime nurodė, kad ieškovė su atsakovu sudarytos laikinojo darbo sutarties nuostatos neatitinka DK 75 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Taip pat DGK nurodė, kad ieškovė komisijai nepateikė duomenų apie (duomenys neskelbtini) taikomą minimalų darbo užmokestį (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepimu nesutinka su ieškiniu ir nurodo, kad DGK sprendimas yra iš esmės teisėtas, tik kadangi DGK ieškovė neteikė duomenų apie (duomenys neskelbtini) taikomą minimalų darbo užmokestį, todėl ginčas liko nepilnai išnagrinėtas. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje spręstina dėl Direktyvos 96/71/EB taikymo. Pažymi, kad DGK nepakankamai išnagrinėjo DK 75 straipsnio 2 dalies taikymo aplinkybes ir jų nepagrįstai nenagrinėjo sąsajoje su Europos Sąjungos teisės aktais, kurių nuostatos būtent ir įtvirtintos DK 75 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, jog laikinojo įdarbinimo įmonė privalo užtikrinti, kad už darbą laikinojo darbo naudotojui laikinojo darbuotojo darbo užmokestis būtų ne mažesnis už užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbantys laikinieji darbuotojai tarp siuntimų gauna darbo užmokestį iš laikinojo įdarbinimo įmonės ir šio darbo užmokesčio dydis tarp siuntimų dirbti yra toks pats kaip ir siuntimų dirbti metu. Priešieškinyje nurodyta, kad atsakovas buvo išleistas į komandiruotę - į (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. kovo 16 d., komandiruotės trukmė - 73 dienos, komandiruotės tikslas - atlikti ekspedijavimo paslaugas. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad dirbdamas ieškovei jis neveždavo krovinių Lietuvoje. Komandiruotės trukmė būdavo derinama telefonu. Su ieškove buvo sutarta dėl 87 EUR už dieną, atskaičius mokesčius. Nuo 2019 m. kovo 16 d. nevykdo (duomenys neskelbtini) pareigų ieškovei. Už mažesnį atlygį negu 2018 m. nebūtų sutikęs dirbti 2019 m. Po 2019 m. kovo 16 d. atsakovas negavo iš ieškovės jokio siūlymo važiuoti į komandiruotę. Nevažiuoja dirbti per ieškove, nes su juo neatsiskaityta. Teigia, kad šis atvejis patenka į Direktyvos 96/71/EB taikymo sritį, todėl nagrinėjamas darbo ginčas spręstinas visa apimtimi (dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių) taikant Direktyvos 96/71/ EB nuostatas, be to, DGK iš esmės pagrįstai sprendė ginčą, taikydama 100 proc. dienpinigių normą - 65 EUR vienai dienai. Nurodo, kad ieškovė turėjo užtikrinti bent 1600 EUR minimalų darbo užmokesčio dydį atsakovui, jo komandiruotės (duomenys neskelbtini) metu ir papildomai mokėti 65 EUR dydžio dienpinigius. 1) už sausio mėnesį: pagal UAB „Raisitra“ pateiktą atsiskaitymo lapelį matyti, jog sausio mėn. buvo išdirbta 21 d. d., t. y. pilnas mėnuo, taigi atlyginimas turėjo būti 1600 Eur (pagal (duomenys neskelbtini) teisę), o ne 689,24 Eur, kaip priskaičiavo ieškovė. Be to, buvo dirbta ir poilsio dienomis (iš viso 5 dienos: 6, 12, 13, 20, 27), už kurias turėjo būti mokama dvigubai (DK 144 straipsnio 1 dalis), tačiau tas nepadaryta, už vasario mėnesį: pagal ieškovės pateiktą atsiskaitymo lapelį matyti, jog vasario mėn. buvo dirbta 20 d. d., t. y. pilnas mėnuo, taigi atlyginimas turėjo būti 1600 EUR, o ne 722,06 EUR, kaip skaičiavo ieškovė. Be to, buvo dirbta ir poilsio dienomis (iš viso 3 dienos: 3, 17, 24), už kurias turėjo būti mokama dvigubai, tačiau tas padaryta nebuvo, už kovo mėnesį: pagal ieškovės pateiktą atsiskaitymo lapelį matyti, jog kovo mėn. buvo išdirbta 10 d. d., t. y. pusę mėnesio, taigi atlyginimas turėjo būti 800 EUR (1600 EUR) , o ne 361,03 Eur, kaip skaičiavo ieškovė. Be to, buvo dirbta ir švenčių bei poilsio dienomis (iš viso 3 dienos: 3, 10, 11), už kurias turėjo būti mokama dvigubai. Tačiau darbdavė paskaičiavo dvigubą atlygį tik už 1 dieną, dirbtą šventinę kovo 11-osios dieną. Atsižvelgiant į tai, kad 1 d. d. atlygis yra 76,19 EUR, todėl už 3 dienas, dirbtas švenčių ir poilsio dienomis, turėjo būti papildomai priskaičiuota dar 228,57 EUR. Darbdavys taip pat skaičiavo ir atlygį už einamąsias atostogas - 177,35 EUR (už 5 atostogų dienas). Tačiau ir vėlgi ieškovė už atostogų dienas skaičiavo netinkamai, kadangi turėjo būti skaičiuojama pagal atlyginimą (duomenys neskelbtini) (nuo 1600 EUR), t. y. 1 dienos atlygis - 76,19 EUR, todėl už 5 atostogų dienas turėjo būti paskaičiuota 380,95 EUR. Bendras darbo užmokestis už kovo mėn. turėjo būti 1409,52 EUR (800 Eur + 228,57 EUR + 380,95 EUR), o ne 610,54 EUR (361,03 EUR + 72,16 EUR + 177,35 EUR), kaip skaičiavo ieškovė. Darbo užmokesčio skirtumas sudaro 798,98 EUR. Kadangi ieškovė taikė tik 50 proc. dienpinigių normos, todėl priskaičiavo tik 520 EUR dienpinigių (už 16 d.), nors turėjo būti - 1040 EUR (65 EUR/d. x 16 d.). Dienpinigių skirtumas sudaro 520 EUR. Ieškovė mokėjimo nurodymu sumokėjo 1500 EUR tariamą avansą, nenurodydama jo paskirties, t. y. ar tai darbo užmokestis ar dienpinigiai ar abu kartu paėmus. Iš kovo mėnesio atsiskaitymo lapelio yra matyti, kad šia suma ieškovė apmoka už vasarį 288,43 EUR dienpinigių skolą, o už kovą sumoka 610,54 EUR priskaičiuoto atlyginimo (358,38 EUR „į rankas“), 520 EUR dienpinigių bei 333,19 EUR tariamas darbo užmokesčio avansas. Taigi liko už kovą neišmokėta suma - 985,79 EUR (465,79 EUR darbo užmokesčio (iš 798,98 EUR atėmus 333,19 EUR) ir 520 EUR dienpinigių), kuri yra priteistina iš ieškovės (darbdavio). Atsakovas nurodo, kad už komandiruotės laikotarpį ieškovė jam nesumokėjo 2875,44 EUR darbo užmokesčio (1291,71 EUR + 1117,94 EUR + 465,79 EUR) ir 2084,07 EUR dienpinigių (942,50 EUR + 621,57 EUR + 520 EUR). Taip pat atsakovas nurodo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-01-30 įsakymu Nr. Al-60 „Dėl delspinigių dydžio, kai, darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo“ (įsigaliojęs nuo 2019 m. vasario 1 d.) buvo patvirtintas DK 147 straipsnio 1 dalies pagrindu skaičiuotinų delspinigių dydis - 0,07 proc. Atsakovas komandiruotėje buvo nuo 2019 m, sausio 3 d. iki 2019 m. kovo 16 d.. Taigi, už sausio mėnesį atlyginimas turėjo būti mokamas vasario 28 d., už vasarį - kovo 28 d., o už kovą - balandžio 28 d. Iš pateikto ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad buvo atlikti tik du mokėjimų pavedimai: 2019 m. vasario 28 d. buvo pervesta 2392,50 EUR, 2019 m. balandžio 5 d. - 1500 EUR. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 624,90 EUR delspinigių už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, kuriuos apskaičiuoja taip: už sausio mėnesį liko neišmokėta 2234,21 EUR suma, todėl delspinigiai nuo nesumokėtos sumos sudaro - 281,51 EUR. Už vasario mėnesį liko neišmokėta 1739,51 EUR suma, todėl delspinigiai nuo nesumokėtos sumos sudaro - 219,18 EUR. Už kovo mėnesį liko neišmokėta 985,79 EUR suma, todėl delspinigiai nuo nesumokėtos sumos sudaro - 124,21 EUR.