Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde nurodoma, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu yra atliekamas pažeidžiant imperatyvias teisės normas.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nuo prokuroro pareigų yra nušalintas jau beveik 5 mėnesius ir nušalinimo terminas sparčiai artėja link pagal BPK 157 straipsnį taikomą procesinę prievartos priemonę - laikiną nušalinimą nuo pareigų, kuri taikoma įtariamojo statusą turintiems asmenims, t. y. asmenims, apie kurių galimai daromas veikas turima tam tikrų duomenų. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo laikotarpis yra apibrėžtas 6 mėnesių terminu. Tuo tarpu nušalinimas nuo pareigų atliekant tarnybinį patikrinimą šiuo atveju pritaikytas dėl galimo tarnybinio pažeidimo.

Paaiškina, kad apie pareiškėjo galimai padarytą tarnybinį pažeidimą tapo žinoma praėjus vieneriems metams ir šios aplinkybės paaiškėjo iš duomenų gautų atliekant ikiteisminį tyrimą Nr.04-7-00007-18. Paaiškėjus galimai padaryto tarnybinio pažeidimo požymiams Generalinis prokuroras dėl pareiškėjo veiksmų 2019-03-20 pradėjo tarnybinį patikrinimą. Vėliau, 2019-03-26 Generalinė prokuratūra iš Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos gavo papildomos - išslaptintos kriminalinės žvalgybos medžiagos, iš kurios buvo matyli, kad A. G. vykdydamas tarnybines pareigas neteisėtai įtariamojo V. V. gynėjui teikė konfidencialius ikiteisminio tyrimo duomenis. Generalinis prokuroras tik gavęs šiuos papildomus duomenis priėmė skundžiamą įsakymą dėl A. G. nušalinimo nuo pareigų.

Pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas (toliau – ir Prokuratūros įstatymas), nei Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-181 (toliau – Nuostatai) nereglamentuoja, per kiek laiko nuo tarnybinio patikrinimo pradžios Generalinis prokuroras turi priimti sprendimą dėl prokuroro nušalinimo. Sprendimas nušalinti prokurorą nuo pareigų priklauso Generalinio prokuroro diskrecijai, kuris priimamas pirmiausiai įvertinus galimą tarnybinio nusižengimo pobūdį, taip pat gautų duomenų konkretumą ir išsamumą bei kitas svarbias aplinkybes.

Teigia, kad pareiškėjo tarnyba prokuratūroje buvo susijusi su jo darbu organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo padalinyje, kur tiriami itin sunkūs ir pavojingi nusikaltimai, jų tyrimas susijęs su slaptos informacijos gavimu bei naudojimu, todėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdis ir tolesnis disponavimas konfidencialiais ikiteisminio tyrimo duomenimis kitose bylose buvo nesuderinami, kol atliekamo tarnybinio patikrinimo metu nebus ištirtos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės dėl pažeidimų naudojant konfidencialius ikiteisminio tyrimo duomenis.

Atsakovės vertinimu, priimant ginčijamą Įsakymą nebuvo padaryta esminių pažeidimų. Priimant Įsakymą buvo atsižvelgta į galimo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį ir gautus galimą nusižengimo padarymą pagrindžiančius duomenis. Ginčijamas Įsakymas priimtas kompetentingo subjekto ir jis neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl skundžiamo akto panaikinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 91 straipsnyje, nėra.

Akcentuoja, kad pareiškėjo skunde dėstomi argumentai dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo atliekant tarnybinį patikrinimą taip pat yra nepagrįsti, jie su Įsakymu iš esmės nėra susiję.

Į paskirtą teismo žodinį posėdį šalys bei jų atstovai neatvyko, prašymų atidėti teismo posėdį nepateikė, teismas, įvertinęs, kad šalys tinkamai informuotos apie paskirtą teismo posėdį, protokoline nutartimi nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl 2019-03-28 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. P. įsakymo Nr. P-277, kuriuo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. G. nušalintas nuo pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas reiškia su tuo susijusius išvestinius reikalavimus: grąžinti jį į eitas pareigas; įpareigoti atsakovą sumokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigius, apskaičiuotus Vyriausybės nustatyta tvarka.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatytos sekančios faktinės aplinkybės, reikšmingos bylos išnagrinėjimui.

Pareiškėjas iki ginčijamo Įsakymo priėmimo ėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro pareigas.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (toliau - ir ONKTD) vyriausiojo prokuroro M. J. 2019-03-20 tarnybiniame pranešime Nr. 17.9-4350 ir Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos 2019-03-26 rašte Nr. 3S-08-42 atsiųstoje medžiagoje (2019-03-25 aktu Nr. L-01-2620 išslaptinti kriminalinės žvalgybos duomenys) išdėstytos faktinės aplinkybės apie tai, kad pareiškėjas vykdydamas tarnybines pareigas galėjo neteisėtai įtariamajam V. V. ir jo gynėjui teikti konfidencialius ikiteisminio tyrimo duomenis.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2019-03-21 įsakymu Nr. P-239 sudarė komisiją (toliau - ir Komisija) ir pavedė jai atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimai padarytų tarnybinių pažeidimų.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2019-03-28 įsakymu Nr. P-277 nušalino pareiškėją nuo pareigų nuo 2019-03-28 iki tol, kol bus atliktas tarnybinis patikrinimas ir priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

2019-05-16 sprendimu Generalinis prokuroras tarnybinio patikrinimo dalį, komisijos pateikto 2019-05-14 tarnybinio pranešimo Nr. 17.9-7009 pagrindu, kuri buvo susijusi su A. G. galimais neteisėtais veiksmais, kuomet jis vykdydamas tarnybines pareigas galėjo neteisėtai įtariamojo V. V. gynėjui A. S. teikti konfidencialius ikiteisminio tyrimo duomenis už atlygį, atskyrė.

2019-05-31 Komisija pateikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 17.9-7783, kurioje pasiūlė: 1) pripažinti, kad prokuroras A. G. padarė tarnybinį pažeidimą ir taikyti jam tarnybinę atsakomybę - paskirti tarnybinę nuobaudą - perkėlimą į žemesnes pareigas; 2) Spręsti dėl prokuroro A. G. papildomo patikrinimo leidimui dirbti su slapta informacija inicijavimo.

2019-06-07 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, remdamasis Nuostatų 37.2 ir 39.3 punktais, pavedė tai pačiai Komisijai atlikti papildomą tarnybinį patikrinimą, kadangi neišnaudotos galimybės prijungti ikiteisminio tyrimo duomenis ir jais remtis tarnybinei atsakomybei pagrįsti.

2019-07-15 sprendimu (rezoliucija) Generalinis prokuroras pavestą atlikti papildomą tarnybinį patikrinimą ir atskirtą (atskirtas 2019-05-16) tarnybinį patikrinimą dėl prokuroro A. G. galimai padarytų tarnybinių pažeidimų sujungė į vieną tarnybinį patikrinimą ir nustatė tarnybinio patikrinimo terminą - iki 2019-08-27.

Tarnybinis patikrinimas užbaigtas surašant 2019-08-27 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 17.9.-1 1507. Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras 2019-09-06 surašė motyvuotą teikimą Nr. 17.9.-11507 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2019-09-12 įsakymu Nr. P-583 pripažino, kad pareiškėjas, eidamas Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro pareigas bei laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2018-04-24 organizuodamas ir kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą Nr.01 -1 -16409-16 savo veiksmais sulaužė prokuroro priesaiką, pažemino prokuroro vardą, pažeidė baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir Prokurorų etikos kodekse įtvirtintus prokuroro profesinės etikos - teisingumo, padorumo, nešališkumo, nepiktnaudžiavimo, konfidencialumo, atsakomybės principus bei reikalavimus, ir taip padarė tyčinį, tęstinį, šiurkštų tarnybinį pažeidimą. Už padarytą tarnybinį pažeidimą skyrė tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos ir 2019-09-12 įsakymu Nr. P-584 atleido pareiškėją iš tarnybos (toliau – ir Įsakymas dėl atleidimo).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, pateikė skundą teismui, kuriame nurodo, kad paskirtas nušalinimas nuo pareigų yra perteklinė ir nereikalinga priemonė, jis yra neteisėtas, nes tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas praėjus vieneriems metams po tariamo tarnybinio nusižengimo nesudarė jokio pagrindo manyti, kad jis savo veiksmais gali daryti kitus teisės pažeidimus, žeminti prokuroro vardą ar kelti grėsmę jo organizuojamiems ikiteisminiams tyrimams.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Prokuratūros įstatymas bei Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-181.

Prokuratūros įstatymo 39¹ straipsnis numato, kad prokurorai tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso. Už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroras nuo pareigų gali būti nušalintas, kai yra pagrindas manyti, kad jis: 1) padarė veiką, turinčią tarnybinio nusižengimo požymių (šiuo atveju prokuroras nušalinamas tol, kol bus atliktas tarnybinis patikrinimas ir priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo); 2) padarė nusikalstamą veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą (šiuo atveju prokuroras nušalinamas iki galutinio sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje).

Prokuroras nuo pareigų nušalinamas generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) arba jo pavedimu teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu (Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 3 dalis). Už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį prokurorui darbo užmokestis nemokamas (Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 5 dalis).

Prokuroras, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus nušalinimą lėmusioms aplinkybėms, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų nuo grąžinimo į pareigas jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Delspinigiai nemokami, jeigu prokurorui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. (Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 6 dalis).

Taigi, nušalinimo nuo pareigų pagal Prokuratūros įstatymo 43 straipsnį paskirtis – neleisti pareigūnui eiti pareigų, jeigu nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios yra nesuderinamos su reikalavimais prokuroro statusui – galimas nusikalstamos veikos padarymas, tarnybinis nusižengimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad iš esmės, nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas vertinamas ne pagal sprendimą dėl nušalinimo (jo teisėtumą ar neteisėtumą), o pagal atlikto tyrimo (tarnybinio patikrinimo) rezultatus, t. y. retrospektyviai įvertinant nušalinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-35/2008, 2013-07-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1040/2013). Taigi, jeigu nepasitvirtina aplinkybės, dėl kurių buvo nušalintas konkretus tarnautojas, nekyla teisinių abejonių dėl pastarajam tenkančios teisės į darbo užmokestį už visą nušalinimo laikotarpį bei nustatyto dydžio delspinigius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4504- 556/2017). Tokiose bylose turi būti įvertinti galutiniai tarnybinio patikrinimo rezultatai (galutinai nustatyti teisės pažeidimai), tai, ar jie, vertinant retrospektyviai, pateisina pareiškėjo nušalinimą nuo pareigų, t. y. ar dėl tarnybinio patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pareiškėjas galėjo būti teisėtai ir pagrįstai nušalintas nuo pareigų per faktinio jo nušalinimo nuo pareigų laikotarpį (žr., pvz., LVAT 2008 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-35/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-798/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 8, p. 276–288).

Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos turinio akivaizdu, kad pakankamas pagrindas galimybei nušalinti prokurorą nuo pareigų yra įžvelgimas, kad prokuroras padarė veiką, turinčią tarnybinio nusižengimo požymių ar nusikalstamos veikos padarymas, o ne jau surinkti pakankami įrodymai, patvirtinantys būtinybę taikyti nušalinimo nuo tarnybos institutą. Tuo labiau, kad įrodymai ir informacija, kurių pagrindu sprendžiama, ar tikrinamas pareigūnas padarė nusikalstamą veiką ar padarė tarnybinį nusižengimą renkami ir vertinami viso tarnybinio patikrinimo atlikimo metu, o ne jį tik pradėjus, ir tik tarnybinį patikrinimą atlikus yra sprendžiama, ar tikrinamas pareigūnas galimai atliko nusikalstamą veiką ar padarė tarnybinį nusižengimą.

Prokuroro tarnybinė atsakomybė – tęstinis procesas, o įsakymas dėl nušalinimo yra tarpinis dokumentas, todėl sprendžiant apie nušalinto pareigūno teisių pažeidimą vertintina dokumentų visuma.

Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad nušalinimas nuo pareigų buvo nesavalaikė ir perteklinė priemonė.

Pareiškėjas, būdamas prokuroru, kurį įstatymas įgalioja atlikti ypatingos reikšmės užduotis, susijusias su visuomenės apsauga nuo sunkiausių pažeidimų - nusikalstamų veikų, iš esmės veikė priešingai ir konfidencialius ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16409-16 duomenis neteisėtai atskleisdavo įtariamojo V. V. gynėjui A. S. neformaliai su juo bendraudamas. Tai, kad pareiškėjas nušalinimo metu jau nevadovavo ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-16409-16, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis būdamas ypatingai svarbių bylų prokuroru, kontroliuodamas kitus nusikaltimus nedarys analogiškų pažeidimų. Priimant Įsakymą prokurorą A. G. nušalinti nuo pareigų iki bus atliktas tarnybinis patikrinimas ir priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, pagrįstai buvo atsižvelgta į galimo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį ir gautus galimą nusižengimo padarymą pagrindžiančius duomenis.

Pažymėtina, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2019-03-21, tačiau generalinis prokuroras sprendimą dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų priėmė tik po to, kai Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba 2019-03-26 raštu Nr. 3S-08-42 atsiuntė medžiagą su išslaptintais kriminalinės žvalgybos duomenimis.

Retrospektyviai įvertinus tarnybinio patikrinimo išvadą, teismui nekyla abejonės, kad generalinis prokuroras turėjo pagrįstą pagrindą taikyti nušalinimo nuo tarnybos institutą pareiškėjo atžvilgiu, kadangi buvo pagrįstas įtarimas, jog pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nušalinimo nuo tarnybos pagrindas yra patvirtintas tarnybinio patikrinimo metu priimtais sprendimais, ko pasekoje pareiškėjas už šiurkštų tarnybinį pažeidimą ir prokuroro vardo pažeminimą buvo atleistas iš prokuroro pareigų. Taigi, tyrimo metu pasitvirtino aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas buvo nušalintas, todėl nekyla jokių teisinių abejonių, kad jam nušalinimas buvo taikytas pagrįstai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021-07-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-489-541/2021 atmetė pareiškėjo skundą dėl Įsakymo dėl atleidimo panaikinimo, o Lietuvos Vyriausiais administracinis teismas 2025-01-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-24-492/2025 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-07-16 sprendimą paliko nepakeistą.

Nors pareiškėjas skunde teigia, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, tačiau teismas pažymi, kad bylą dėl pareiškėjo atleidimo nagrinėjęs teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų. Pareiškėjas ginčo atveju nuo tarnybos buvo nušalintas nuo 2019-03-28 iki tol, kol bus atliktas tarnybinis patikrinimas ir priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas tinkamai būdavo informuojamas apie tarnybinio patikrinimo pratęsimus: 2019-05-07 pranešimu (reg. Nr. l7.2.-2191) prokurorė O. Z. informavo pareiškėją, kad jo atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas iki 2019-05-31; Generaliniam prokurorui 2019-06-07 sprendimu nepatvirtinus 2019-05-31 d. tarnybinio patikrinimo išvados ir pavedus atlikti papildomą tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio pažeidimo, pareiškėjas 2019-06-12 pranešimu (reg. Nr. 17.2.-2811) taip pat buvo informuotas; 2019-07-15 generalinio prokuroro sprendimu sujungus tarnybinius patikrinimus atliekamus pareiškėjo atžvilgiu į vieną tarnybinį patikrinimą ir nustačius sujungto tarnybinio patikrinimo terminą iki 2019-08-27, pareiškėjas prokurorės O. Z. 2019-07-22 pranešimu (reg. Nr. 17.2.-3451) buvo informuotas, kad jo atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas iki 2019-08-27.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Byloje nenustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų dėl kurių Įsakymas galėtų būti pripažintas neteisėtu, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismui pripažinus ginčo Įsakymą teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo išvestinių reikalavimų.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nors proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nelaikytini esminiais sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.