Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. Č., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio(duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, teisto, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau ir – LR ATPK) 130², ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Č. 2015 m. kovo 19 d., apie 18.37 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, neblaivus (3,19 proc.) vairavo automobilį H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą D. J. vardu, kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už LR ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą. Tokiais savo veiksmais T. Č. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 130² straipsnyje įtvirtinta norma nustato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio 1,4,5 dalyse, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. Č. Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimu, buvo nubaustas už LR ATPK 129 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, 1 216 eurų (4200 Lt) bauda, kuri pakeista 210 valandų nemokamų viešųjų darbų. Nutarimas įsiteisėjęs. Informacijos apie viešųjų darbų atlikimą nėra. LR ATPK 36 straipsnis nustato, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Kadangi minėtu teismo nutarimu paskirta nuobauda nėra įvykdyta, laikytina, kad nuobauda galiojanti. Be to, T. Č. vairavo neturėdamas teisės vairuoti, todėl konstatuotina, kad T. Č. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR ATPK 130² straipsnį.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir juos ištyręs teismo posėdyje, teismas sprendžia, kad pažeidėjo kaltė visiškai įrodyta pažeidėjo paaiškinimu (1-2 b. l.) ir prisipažinimu teismo posėdžio metu, pareigūno R. R. tarnybiniu pranešimu (3 b. l.), alkotesterio kvitu (nustatytas 3,19 promilių girtumas) (4 b. l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (6 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (7 b. l.) ir kita bylos medžiaga.

T. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už LR ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą numatytos nuobaudų rūšys su transporto priemonės konfiskavimu. LR ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už LR ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas ir LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, tik kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-3213/2010).

2015-03-31 teisme gautas D. J. pranešimas, kad automobilis H. C. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vieną dieną iki įvykio, t. y., 2015-03-18 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistas J. O.. 2015-04-02 į teismo posėdį atvykęs J. O. pateikė tai patvirtinančius dokumentus, tačiau nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimo, numatyto LR ATPK 130² straipsnyje padarymą, neskirti numatyto transporto priemonės konfiskavimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek, T. Č., tiek automobilio savininkas J. O., gyvena tame pačiame(duomenys neskelbtini). Jų teigimu, kartu dirba (duomenys neskelbtini). J. O. teigimu, jis T. Č. pažeidimo dieną, paliko minėtą automobilį remontui, o sekantį rytą ketino jį pasiimti iš T. Č., tačiau pastarasis su juo vakare išvažiavo. Tiek T. Č., tiek J. O. nepateikė teismui patvirtinančių įrodymų, kad T. Č. užsiimtų automobilių remontu, ar vykdytų tokio pobūdžio veiklą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad T. Č. pažeidimo dieną, jau 18 val. 37 min. buvo apsvaigęs (3,19 proc.) nuo alkoholio, todėl kritiškai vertintini J. O. argumentai, jog sunkiai apsvaigusiam nuo alkoholio draugui ir kolegai, pastarasis vakare galėjo palikti automobilį remontui, tikėdamasis jį atsiimti suremontuotą kitą dieną. Kita vertus, pirmiau minėta, kad pažeidėjas ir automobilio savininkas gyvena viename kaime ir jų teigimu, dirba kartu, todėl automobilio savininkui buvo žinoma T. Č. asmenybė. Taigi palikdamas automobilį jo žinioje, tuo pačiu prisiėmė ir riziką, jog ne kartą baustas už tokio pobūdžio pažeidimus, alkoholio vartojimą viešoje vietoje ir kita, T. Č. turės galimybę važiuoti jo transporto priemone neblaivus, todėl tuo pačiu prisiėmė riziką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog atitinkama transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui, savaime nėra pagrindas neskirti šios administracinės nuobaudos, kai nustatomi atitinkami, automobilio konfiskavimą numatantys LR ATPK numatyti pažeidimai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, kad draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Be to, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Taigi, tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau nepaisant to asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d., nutartis priimta administracinėje byloje Nr. ATP-1231-487/2012).

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, minėtą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, į T. Č. asmenybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, jog pažeidėjas padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, vairavo automobilį neblaivus, pakartotinai po to, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už vairavimą esant neblaiviam, taip pat neturėdamas teisės vairuoti, teismas daro išvadą, kad pažeidėjas tinkamų išvadų nedaro, elgiasi nerūpestingai ir neatsakingai, todėl už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130² straipsnyje, padarymą, T. Č. skirtina 1 300 eurų bauda su transporto priemonės konfiskavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

T. Č., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² straipsnyje ir paskirti jam 1 300 eurų (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su transporto priemonės H. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (indentifikacinis (duomenys neskelbtini), registruotos D. J., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios(duomenys neskelbtini), vardu, ir 2015 m. kovo 18 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi, perleistos J. O., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.