- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- 2-1780/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Marytė Mitkuvienė
- Pareiškėjas
- A. I.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas skundas dėl kreditorių komiteto nutarimo dalies panaikinimo, civilinėje byloje Nr. B2-2004-485/2011, pagal pareiškėjo A. I. skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ingero“ 2011 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi UAB „Ingero“ iškelta bankroto byla. Teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų, kurių neginčijo administratorius, sąrašą. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. I. kreipėsi į teismą su skundu dėl 2011 m. vasario 10 d. BUAB „Ingero“ kreditorių susirinkimo nutarimo ir prašė:
1) patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2010-05-21 iki 2011-02-02;
2) panaikinti BUAB „Ingero“ 2011-02-10 pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą siūlyti teismui taikyti bankrutuojančiai UAB „Ingero“ likvidavimo procedūrą;
3) pripažinti neteisėtu BUAB „Ingero“ 2011-02-10 pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą ataskaitų tvirtinimą atidėti kitam kreditorių susirinkimui.
Pareiškėjas nurodė, jog 2011-02-10 įvyko pirmasis BUAB „Ingero“ kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 98,59 proc. teismo patvirtintų reikalavimų. Šiuo skundu yra skundžiami priimti nutarimai, kuriais nutarta administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2010-05-21 iki 2011-02-02 laikyti išklausyta, įpareigojant administratorių kitam kreditorių susirinkimui pateikti tarp UAB „Ingero“ ir VšĮ „Ekotenisas“ sudarytos jungtinės veiklos sutarties kopiją, pajamų- išlaidų, susijusių su vykdoma jungtine veikla, iššifravimus, ir informaciją, ar buvo daryta apklausa dėl kitų įmonių, galinčių vykdyti veiklą bankrutuojančios įmonės patalpose; siūlyta teismui taikyti bankrutuojančiai UAB „Ingero“ likvidavimo procedūrą; ataskaitų tvirtinimas atidėtas kitam kreditorių susirinkimui, įpareigojant administratorių pateikti 2010 m. pajamų- išlaidų iššifravimą pagal mėnesius. Pareiškėjas nurodo, jog nurodytus sprendimus praktiškai priėmė vienas kreditorius- Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, kurio finansiniai reikalavimai sudaro 83,95 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Iki susirinkimo pradžios administratorius kreditoriams pateikė administratoriaus ataskaitą, balsavimo biuletenius ir pasiūlymus dėl balsavimo, kitus dokumentus, susijusius su susirinkimo darbotvarke. Tretysis asmuo iki susirinkimo jokių pageidavimų dėl administratoriaus ataskaitos papildymo nepareiškė, jokių motyvų, kodėl ataskaita netvirtinama trečiojo asmens atstovė nenurodė. Ataskaita, kurios nepatvirtino BUAB „Ingero“ kreditorių susirinkimas yra išsami ir administratoriaus parengta savanoriškai, visiškai atspindi bankroto procesą nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Pagrindo jos netvirtinti nebuvo. Balsuodamas šiuo klausimu tretysis asmuo piktnaudžiavo teise. Kreditorių susirinkimas nutarė siūlyti teismui taikyti BUAB „Ingero“ likvidavimo procedūrą. Šis sprendimas yra neteisėtas, kadangi yra galimybė atstatyti bendrovės mokumą, o atsiskaityti su kreditoriais yra netinkama tik trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui. Pareiškėjo atstovas kreditorių susirinkimą informavo, kad jau yra paruoštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, kurį patenkinus bendrovė gautų daugiau kaip 13 000 000 Lt, kuriais atsiskaitytų su visais kreditoriais. Šią žalą turi atlyginti būtent tretysis asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, kurio vienašališkas sutartinių prievolių nevykdymas ir buvo bendrovės nemokumo priežastimi. Ieškinys Kauno apygardos teismui priduotas 2011-02-21. Pareiškėjo nuomone, tretysis asmuo, balsuodamas šiuo darbotvarkės klausimu, pažeidė pareiškėjo, kaip kreditoriaus ir kaip vienintelio bendrovės akcininko, teises ateityje sudaryti taikos sutartį. Pareiškėjas teigia, jog nutarimas dėl ataskaitų tvirtinimo atidėjimo kitam kreditorių susirinkimui, įpareigojant administratorių pateikti 2010 m. pajamų — išlaidų iššifravimą pagal mėnesius yra neteisėtas, nes yra nemotyvuotas. Pagrindo netvirtinti finansinę atskaitomybę kreditoriai neturėjo. Trečiojo asmens nuomonė, kad administratorius įpareigotinas pateikti 2010 m. pajamų - išlaidų iššifravimą pagal mėnesius visiškai nesusijęs su sprendžiamu klausimu. Pareiškėjas pabrėžia, jog teisė kreditoriams gauti duomenis apie bankrutuojančią įmonę nustatytas penktu darbotvarkės klausimu. Tai reiškia, kad tretysis asmuo priėmė sprendimą, dėl kurio vykdymo bendrovė turės papildomų išlaidų, susijusių su kreditorių susirinkimo sušaukimu šiuo darbotvarkės klausimu. Šiuo atveju akivaizdu, kad tretysis asmuo piktnaudžiauja teise, kurią jam suteikia daugiau kaip 50 procentų visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi nutarė pareiškėjo A. I. skundą patenkinti iš dalies: panaikinti 2011 m. vasario 10 d. BUAB „Ingero” kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo atsisakyta patvirtinti administratoriaus ataskaitą ir patvirtinti BUAB „Ingero” administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2010-05-21 iki 2011-02-02; prašymus panaikinti BUAB „Ingero“ 2011 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą siūlyti teismui taikyti bankrutuojančiai UAB „Ingero“ likvidavimo procedūrą bei pripažinti neteisėtu BUAB „Ingero“ 2011 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą ataskaitų tvirtinimą atidėti kitam kreditorių susirinkimui atmesti. Teismas pažymėjo, jog niekas iš BUAB „Ingero” kreditorių nėra kreipęsis į teismą dėl netinkamo administravimo ar dėl BUAB „Ingero” administratoriaus pakeitimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, bei į tai, jog iš esmės kreditoriai nenurodė jokių esminių BUAB „Ingero” administratoriaus pateiktos ataskaitos trūkumų, bei į tai, jog, kaip nurodė administratorius, jis įvykdė visus Kauno apygardos teismo 2010-05-10 nutartimi ir ĮBĮ nustatytas pareigas už laikotarpį nuo teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki 2011-02-10 kreditorių susirinkimo dienos ir tai išsamiai išdėstė savo veiklos ataskaitoje, visa su kreditorių susirinkimu susijusi medžiaga, įskaitant administratoriaus veiklos ataskaita ir 2010 metų metinės finansinės ataskaitos (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaitos), to prašiusiems kreditoriams, tame tarpe Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, buvo pateikta iš anksto, teismas laikė, jog kreditoriai turėjo visas galimybes kreditorių susirinkime tinkamai įvertinti administratoriaus veiklos ataskaitos pagrįstumą ir priimti sprendimą dėl administratoriaus ataskaitos tvirtinimo. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, jog tretysis asmuo nei kreditorių susirinkime, nei atsiliepime į skundą nenurodė ką ir (ar) kokius konkrečiai veiksmus administratorius turėjo atlikti, kad ataskaita būtų tinkama. Taigi, nors ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte įtvirtintoje teisės normoje nėra imperatyviai įtvirtinta teismo pareiga patvirtinti administratoriaus ataskaitą, jei jos nepatvirtino kreditorių susirinkimas, tačiau vadovaujantis teisingumo, koncentruotumo, protingumo ir ekonomiškumo principais, teismo nuomone, ji galėtų būti netvirtintina tik tokiu atveju, jei administratorius netinkamai vykdytų ĮBĮ nustatytas pareigas ir tokiu būdu ataskaitos tvirtinimas pažeistų bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus bei sukeltų ar galėtų sukelti jiems neigiamas pasekmes.
Teismas pasisakydamas dėl pareiškėjo skundžiamo 2011 m. vasario 10 d. BUAB „Ingero“ kreditorių susirinkimo sprendimo septintuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo kreditorių susirinkimas nusprendė siūlyti teismui taikyti BUAB „Ingero“ likvidavimo procedūrą, nurodė, kad į bylą nepateikta duomenų, kurie leistų daryti objektyvią išvadą apie tai, kad yra galimybė sudaryti taikos sutartį su visais kreditoriais. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas yra pateikęs ieškinį trečiajam asmeniui, tačiau, teismo nuomone, tai nėra realaus taikaus susitarimo bankroto byloje pagrindas, o tolesnis klausimo dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir sprendimo ją likviduoti priėmimo nukėlimas neatitiktų pagrindinio įmonių bankroto proceso tikslo – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius.
Teismas pasisakydamas dėl pareiškėjo skundžiamo 2011 m. vasario 10 d. BUAB „Ingero“ kreditorių susirinkimo sprendimo vienuoliktojo darbotvarkės klausimo, sprendimą BUAB „Ingero“ 2010 metų finansinių ataskaitų tvirtinimą atidėti kitam kreditorių susirinkimui, įpareigojant administratorių pateikti 2010 m. pajamų - išlaidų iššifravimą, nurodė, kad bankrutuojančiai įmonei tęsiant veiklą po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, vienas iš svarbiausių tokios veiklos tęstinumo efektyvumo rodiklis būtent yra įmonės finansinė atskaitomybė. Pripažintina, jog įmonei sėkmingai tęsiant veiklą, susidaro galimybė kuo daugiau kreditorių patenkinti savo kreditorinius reikalavimus, todėl teismo nuomone, kreditoriams būtina pateikti išsamią informaciją apie visas įmonėje gautas lėšas bei patirtus mokėjimus. Tik iš finansinės atskaitomybės kreditoriai gali spręsti apie veiklos tęstinumo reikalingumą, administratoriaus vykdomų funkcijų tinkamumą bei kt. Todėl teismo nuomone, vienam iš pagrindinių kreditorių pareiškus pastabas dėl administratoriaus paruoštų 2010 metų BUAB „Ingero“ metines finansinių ataskaitų, kreditorius, prieš tvirtindamas šiuos dokumentus, turėjo teisę pareikalauti iš administratoriaus išsamesnės informacijos ir duomenų bei siūlyti susirinkimui atidėti šį klausimą spręsti kitame kreditorių susirinkime, įpareigojant administratorių pateikti kreditoriams išsamesnę informaciją apie atliekamas finansines operacijas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. I. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, kurioje pareiškėjo A. I. skundas buvo atmestas ir priimti naują sprendimą - (i) panaikinti BUAB „Ingero“ 2011-02-10 pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą siūlyti teismui taikyti BUAB „Ingero“ likvidavimo procedūrą; (ii) pripažinti neteisėtu BUAB „Ingero“ 2011-02-10 pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą ataskaitų tvirtinimą atidėti kitam kreditorių susirinkimui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarė siūlyti teismui taikyti bendrovei likvidavimo procedūrą yra neteisėtas, kadangi yra galimybė atstatyti bendrovės mokumą, o likvidavimo procedūros taikymas šią galimybę padarytų negalima.
2. Trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc balsuodamas 7-uoju darbotvarkės klausimu pažeidė pareiškėjo kaip kreditoriaus ir kaip vienintelio bendrovės akcininko teises ateityje sudaryti taikos sutartį.
3. Nagrinėdamas pareiškėjo skundą, teismas nepagrįstai suabsoliutino siekį kaip įmanoma operatyviau (greičiau) baigti bankroto procedūras, neatsižvelgdamas į realų kreditorių reikalavimų patenkinimą, į tinkamų sąlygų jiems patenkinti sudarymą, todėl neteisingai įvertino pareikšto ieškinio svarbą.
4. Teismas spręsdamas klausimą dėl ataskaitų tvirtinimo atidėjimo kitam kreditorių susirinkimui, įpareigojant administratorių pateikti 2010 m. pajamų - išlaidų iššifravimą pagal mėnesius, pažeidė ĮBĮ keliamus bankroto proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc prašo, apelianto atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011-04-20 nutartį palikti nepakeistą; priteisti Nordea Bank Finland Plc naudai iš A. I. Banko turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai teismui bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsiliepime nurodoma, kad Bankas su Apelianto atskirojo skundo argumentais nesutinka. Banko nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs visą bylos medžiagą ir įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, Lietuvos apeliacinio teismo praktika, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2011 m. vasario 10 d. įvyko pirmasis bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas, kuriame buvo nagrinėjami tokie darbotvarkės klausimai: 1) dėl administratoriaus veiklos ataskaitos ir jos patvirtinimo; 2) dėl administravimo išlaidų sąmatos -patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo; 3) dėl disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymo; 4) dėl įgaliojimų suteikimo kreditorių susirinkimo pirmininkui įmonės vardu pasirašyti pavedimo sutartį su administratoriumi; 5) dėl informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą teikimo tvarkos patvirtinimo; 6) dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos patvirtinimo; 7) Dėl siūlymo teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą; 8) dėl kreditorių komiteto išrinkimo; 9) dėl įgaliojimų suteikimo kreditorių komitetui; 10) Dėl 2010 metų finansinių ataskaitų patvirtinimo; 11) kiti klausimai. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl UAB „Ingero“ 2011 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo, t.y. dėl 7-ojo ir 10-ojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi nutarė pareiškėjo A. I. skundą patenkinti iš dalies: panaikinti 2011 m. vasario 10 d. BUAB „Ingero” kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo atsisakyta patvirtinti administratoriaus ataskaitą ir patvirtinti BUAB „Ingero” administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2010-05-21 iki 2011-02-02; prašymus panaikinti BUAB „Ingero“ 2011 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą siūlyti teismui taikyti bankrutuojančiai UAB „Ingero“ likvidavimo procedūrą bei pripažinti neteisėtu BUAB „Ingero“ 2011 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą ataskaitų tvirtinimą atidėti kitam kreditorių susirinkimui, atmesti. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi dalyje, kurioje apelianto prašymai buvo atmesti, apeliantas pateikė atskirąjį skundą.
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc balsuodamas 7-uoju darbotvarkės klausimu pažeidė pareiškėjo kaip kreditoriaus ir kaip vienintelio bendrovės akcininko teises ateityje sudaryti taikos sutartį. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutikti negali. ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Bylos duomenys liudija, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus tačiau iki 2011 m. vasario 10 d. įvykusio pirmojo bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo apeliantas nebuvo pateikęs pasiūlymo bankrutuojančios įmonės kreditoriams sudaryti taikos sutartį. Pagal ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalį taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, todėl kol nėra įsiteisėjusi teismo nutartis likviduoti bankrutuojančią įmonę dėl bankroto, tol apeliantas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados apie tai, kad egzistuoja reali galimybė sudaryti taikos sutartį su visais kreditoriais, dėl ko teismas kreditorių susirinkimo sprendimą siūlyti teismui taikyti bankrutuojančiai įmonei likvidavimo procedūrą pripažino teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė pasiūlymo dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat į tai, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai neprašė pratęsti termino taikos sutarčiai sudaryti bei bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriui pasiūlius ir keturiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams balsavus dėl siūlymo teismui taikyti bankrutuojančiai įmonei likvidavimo procedūrą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad galimybė sudaryti taikos sutartį neegzistuoja, todėl kreditorių susirinkimo sprendimas dėl siūlymo teismui taikyti likvidavimo procedūrą yra teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su apelianto argumentais, kad kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarė siūlyti teismui taikyti bendrovei likvidavimo procedūrą yra neteisėtas, kadangi yra galimybė atstatyti bendrovės mokumą, o likvidavimo procedūros taikymas šią galimybę padarytų negalima. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, yra pagrindo sutikti su trečiojo asmens atsiliepime išdėstytais argumentais, kad vien apelianto nuomonė, jog yra galimybė atstatyti bankrutuojančios įmonės mokumą, nesudaro pakankamo pagrindo stabdyti ir vilkinti likvidavimo procedūrą, nes jokių objektyvių įrodymų ir duomenų, kad tokia bankrutuojančios įmonės mokumo atstatymo tikimybė būtų bent kiek reali, apeliantas nepateikė nei kreditorių susirinkimui, nei teismui.
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad nagrinėdamas pareiškėjo skundą, teismas nepagrįstai suabsoliutino siekį kaip įmanoma operatyviau (greičiau) baigti bankroto procedūras, neatsižvelgdamas į realų kreditorių reikalavimų patenkinimą, į tinkamų sąlygų jiems patenkinti sudarymą, todėl neteisingai įvertino pareikšto ieškinio svarbą. Teisėjų kolegija laiko, kad šie apelianto argumentai nėra pagrįsti. Bylos duomenimis pareiškėjas yra pateikęs ieškinį trečiajam asmeniui, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai nėra realaus taikaus susitarimo bankroto byloje pagrindas, o tolesnis klausimo dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir sprendimo ją likviduoti priėmimo nukėlimas neatitiktų pagrindinio įmonių bankroto proceso tikslo – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie netiesioginio ieškinio pagrįstumą ir kad ieškinio patenkinimo atveju būtų atstatytas bankrutuojančios įmonės mokumas. Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos dėl bankroto proceso operatyvumo, pagrįstai apelianto atskirąjį skundą atmetė ir kreditorių susirinkimo sprendimo siūlyti teismui taikyti bankrutuojančiai įmonei likvidavimo procedūrą nenaikino.
Apeliantas savo skunde taip pat nurodo, kad teismas spręsdamas klausimą dėl ataskaitų tvirtinimo atidėjimo kitam kreditorių susirinkimui, įpareigojant administratorių pateikti 2010 m. pajamų - išlaidų iššifravimą pagal mėnesius, pažeidė ĮBĮ keliamus bankroto proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo reikalavimus. Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktą kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą). Teisėjų kolegija iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis sprendžia, kad bankrutuojančiai įmonei tęsiant ūkinę komercinę veiklą, kreditorių susirinkimui yra svarbu žinoti kiek buvo gauta pajamų ir kokios buvo išlaidos tęsiant ūkinę komercinę veiklą. Iškilus tam tikriems neaiškumams yra svarbu, kad bankroto administratorius kreditorių susirinkimui pateiktų išsamią informacija apie gautas pajamas ir patirtas išlaidas ir tokiu būdu būtų pašalintos bet kokios abejonės tvirtinant finansinę atskaitomybę. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tik iš finansinės atskaitomybės kreditoriai gali spręsti apie veiklos tęstinumo reikalingumą, administratoriaus vykdomų funkcijų tinkamumą bei kt. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo pripažinti neteisėtu BUAB „Ingero“ 2011 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą ataskaitų tvirtinimą atidėti kitam kreditorių susirinkimui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismui trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc 2011 m. birželio 14 d. pateikė prašymą priteisti iš A. I. 9528,51 Lt išlaidų advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti. Prašyme nurodyta, kad trečiajam asmeniui buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: 1) apelianto skundo analizė, konsultacijos klientui dėl pozicijos byloje; 2) įrodymų ir faktinių aplinkybių analizė; 3) atsiliepimo į apelianto skundą parengimas; 4) reikšmingos teismų praktikos paieška ir analizė.
Atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, atstovo darbo ir laiko sąnaudas (rengė atsiliepimą į atskirąjį skundą) bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų 8.15 punktą, trečiajam asmeniui kompensuojama 400 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1-2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc iš pareiškėjo A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.