Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Valdo Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjos 2018-03-29 nuosprendžio, kuriuo I. G. pripažintas kaltu pagal BK 286 str. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams, bei pagal BK 187 str. 1 d., paskiriant jam laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant I. G. laisvės atėmimą 3 metams; šios bausmės dalis vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. pridėta prie 2017-10-03 Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi pagal 2016-09-12 Kauno apygardos teismo ir 2016-09-21 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžius subendrintos bausmės neatliktos dalies – laisvės atėmimo 8 metams 6 mėnesiams 10 dienų, ir I. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Be to, šiuo nuosprendžiu iš nuteistojo I. G. priteista 255,73 eurai Viešajai saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1 - 2016-07-29 apie 10.00 val. kelyje Švenčionys - Utena, Švenčionių r., konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio 4-osios kuopos pareigūnui A. R., t. y. po to, kai buvo įspėtas, jog jo atžvilgiu bus panaudota spec. priemonė – antrankiai, tyčia smogė kumščiu A. R. vieną kartą į krūtinę bei vieną kartą į kairįjį žastą, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą;

1.2. - 2016-07-29 apie 11.40 val. kelyje Švenčionys - Utena, Utenos r., konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio kameroje tyčia nuplėšė ir sulaužė oro ventiliacijos groteles, dvi antivandalines sėdynes, jų trosą, bendros 255,73 eurų vertės, tuo Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, padarydamas 255,73 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo paskirtąja bausme, teigiant, jog ji yra per griežta, prašoma ją sušvelninti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai parinko ir paskyrė apeliantui I. G. bausmes už atskirus nusikaltimus, nustatė jų dydžius bei laikantis baudžiamojo įstatymo normų jas subendrino tarpusavyje bei su ankstesniais nuosprendžiais paskirta neatlikta bausme. Teisėjų kolegija neįžvelgia priežasčių keisti apylinkės teismo sprendimą ir švelninti skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, nes ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų.

6. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas I. G. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo tikslą bei stadiją – padaryti du baigti, tyčiniai, nesunkūs nusikaltimai. Nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu) ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs BK 187 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl jos gailisi). Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir I. G. asmenybę: apeliantas inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, bausmės atlikimo vietoje charakterizuojamas neigiamai (sistemingai pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles, vartoja narkotines medžiagas, bendrauja su neigiamai charakterizuojamais nuteistaisiais). Byloje esantys duomenys rodo, kad apeliantas nededa jokių pastangų, nesitaiso, nes atlikdamas laisvės atėmimo bausmę daro naujus nusikaltimus. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl I. G. pagrįstai paskirtos realios, sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai nežymiai viršija sankcijose numatytus bausmių vidurkius.

7. Be to, šios bausmės tarpusavyje bei subendrintoji bausmė su ankstesniais nuosprendžiais jam paskirta, nutartimi subendrinta neatlikta bausme nuteistajam subendrintos palankesniu dalinio sudėjimo būdu. Pažeidimų, apylinkės teismui bendrinant nuteistajam bausmes, nenustatyta. Tokios už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotus atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, taip pat ir subendrinta, galutinė bausmės nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Tokio pagrindo nesuteikia ir apelianto skunde nurodytos aplinkybės dėl jo ilgai trunkančio kalinimo, moralinio žlugdymo ir pan., kas yra paties nuteistojo pasirinkta nusikaltimų darymo pasekmė juos darančiam. Jokių naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantas.

8. Be kita ko, teisingumo principas, kuriuo vadovaujamasi skiriant bausmes, reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje, todėl per švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, sumenkintų nukentėjusiųjų interesus, pažeistų jų orumą. Gi skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtos bausmės už padarytas veikas šio interesų balanso nepažeidžia.

9. Taigi konstatuotina, kad apeliantui I. G. švelninti bausmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo I. G. apeliacinį skundą atmesti.