- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-05
- Bylos Nr.
- 2YT-23846-1048/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09393-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Pareiškėjas
- Z. G.
- Suinteresuotas asmuo
- D. G.-J., R. G., D. G., VĮ Turto bankas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušra Diržienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. G.-J., R. G., D. G., VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
teisme 2025-10-07 priimtas pareiškėjo patikslintas pareiškimas (kartu su pradiniu pareiškimu), kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. G. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) sutuoktinis Z. G. faktiškai priėmė palikimą jį valdydamas. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei A. G. priklausė žemės sklypas, pastatas – gyvenamas namas, su visais statiniais ir priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos įsigijo pagal Pirkimo-pardavimo sutartis. Pareiškėjo Z. G. sutuoktinė A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusiajai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė aukščiau minimas turtas, kurį įgijo santuokos metu kartu su pareiškėju Z. G.. Z. G. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą po sutuoktinės A. G. mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą ir palikimo, kaip įpėdinis, pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą nepriėmė. Jis po sutuoktinės mirties palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti, tai yra turtą prižiūri, moka mokesčius, gyvena ir tvarkosi kaip tikras šeimininkas ir laiko save vieninteliu turto savininku. Pareiškėjas Z. G. dėl teisinių žinių stokos ir informacijos trūkumo, nežinojo, kad mirus sutuoktinei būtina per atitinkamą laiką kreiptis į notaro biurą, pradėti paveldėjimo bylą ir paveldėti turtą. Jis buvo įsitikinęs, kad po sutuoktinės mirties pareiškėjui į notarą kreiptis nereikia, nes aukščiau minimas turtas registruotas pareiškėjo vardu ir mirusiajai priklausanti turto dalis automatiškai yra paveldima ((duomenys neskelbtini) sutuoktiniai buvo sudarę bendrąjį sutuoktinių testamentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo numatę, kad visas tiek kilnojamas, tiek nekilnojamas turtas paliekamas pergyvenusiam sutuoktiniui). Kaip matyti iš 2025 m. rugsėjo 3 d. Valstybės įmonės Registrų centro išduoto testamentų registro išrašo, dėl mirusiosios A. G. turto paveldėjimo testamentinis įpėdinis Z. G. pareiškimų nepateikė. Paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėjo Z. G. vaikai - dukra D. G. – J., sūnūs R. G., D. G. yra informuoti apie sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą ir kaip įstatyminiai įpėdiniai, žino, kad mirusiosios sutuoktinis turi paveldėti visą turtą pagal jų sudarytą testamentą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos A. G. palikimo perėjimą valstybei, neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. G. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad Z. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Kiti suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Iš santuokos liudijimo matyti, kad tarp Z. G. ir A. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo matyti, kad A. G. mirė (duomenys neskelbtini).
Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad A. G. nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). A. G. trys pilnamečiai vaikai: sūnus R. G., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus D. G., gim. (duomenys neskelbtini), dukra D. G.-J., gim. (duomenys neskelbtini); A. G. mirusi santuokoje (santuokos data (duomenys neskelbtini)), sutuoktinis Z. G..
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), registruoti Z. G. nuosavybės teise (žemės sklypas pagal 1997-08-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį; gyvenamas namas su priklausiniais pagal 1960-03-29 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4665, 2005-08-29 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą).
Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) įregistruotas A. G. testamentas (testamento sudarymo data – (duomenys neskelbtini)). Testamentų registre nėra įregistruota palikėjos A. G. palikimo priėmimo faktų.
Iš byloje pateikto A. G. ir Z. G. (duomenys neskelbtini) surašyto testamento (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad be kita ko, A. G. jai priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko susidarytų, palieka savo sutuoktiniui Z. G.
Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.
Kaip matyti iš minėtų įstatymų nuostatų, palikimą galima priimti atliekant vieną iš įstatyme nustatytų teisinių veiksmų: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti; 2) paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Tokiu būdu, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Z. G. ir A. G. buvo susituokę. (Duomenys neskelbtini) mirus A. G., jos sutuoktinis Z. G. per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau kaip nurodė pareiškėjas pareiškime, jis santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą (kuris įregistruotas pareiškėjo vardu) po sutuoktinės mirties toliau prižiūri, juo rūpinasi, moka mokesčius ir laiko save vieninteliu turto savininku. Be to, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, (duomenys neskelbtini) surašytu testamentu (patvirtintu notaro ir registruoti Testamentų registre) A. G. jai priklausantį visą turtą paliko savo sutuoktiniui Z. G. (pareiškėjui).
Teismas, įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus pripažįsta, kad šie įrodymai patvirtina aplinkybes, jog pareiškėjas po savo sutuoktinės A. G. mirties iš karto pradėjo prižiūrėti ir rūpintis likusiu nekilnojamuoju turtu, naudojosi likusiu turtu ir jį palaikė tinkamoje būklėje. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas išvadai padaryti, kad pareiškėjas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos savo aktyviais veiksmais išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjo likusį turtą valdyti ir juo rūpintis kaip savo turtu, todėl laikytina, kad pareiškėjas A. G. palikimą priėmė (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų kitų asmenų teises ir interesus.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui Z. G. paveldėti po sutuoktinės A. G. mirties atsiradusį palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tikslu pareiškėjui Z. G. paveldėti po sutuoktinės A. G. mirties atsiradusį palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.