Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Dainos Dilbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, teistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

jis 2020 m. gruodžio 26 d. apie 01.58 val. Vilniuje, Mechanikų gatvėje, kryptimi link Salininkų, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,47 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. K. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu pagal 281 straipsnio 7 dalį ir jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės ir 2020 m. gruodžio 26 d. apie 01.58 val. Vilniuje, Mechanikų gatvėje, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Be to, A. K. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2021 m. gegužės 29 d. apie 19.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,23 promilių neblaivumas), konflikto metu panaudojo prieš savo seserį D. K. fizinį smurtą, tai yra metė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą jai į galvą, po ko užlaužė jai dešinę koją ir užsuko dešinę ranką, tuo D. K. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 4 d. įtariamuoju apklaustas A. K. dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gruodžio 25 d. vėlai vakare Eišiškių plente, lauke, tiksliai adreso ir vietos nepamena, jis kartu su savo draugais, kurių duomenų sakyti nenori, vartojo alkoholinius gėrimus – išgėrė nemažai alaus. Po to nuėjo nusišlapinti už ten esančio pastato. Tuo metu jam iš nugaros priėjo du nepažįstami asmenys ir pradėjo jį mušti. Už ką sumušė, nežino. Pajuto smūgį į kairę ranką, po to gavo smūgį į nosį, jie jam iš kišenės ištraukė jo telefoną su SIM kortele. Po to jie nubėgo, kur tiksliai, nematė, jų apibūdinti negali, neatsimena. Nuėjo prie savo draugų ir toliau vartojo alkoholį. Apie įvykį policijai nepranešė, nes gėrė alkoholį toliau. Pas medikus taip pat nesikreipė. Po kurio laiko buvo gerokai apsvaigęs ir apie vidurnaktį jį draugai nuvežė namo ir patys išvažiavo. Prie namų paėmė jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį vairuodamas išvažiavo pasivažinėti po Vilniaus miestą. Šį automobilį jis nusipirkęs, bet neregistravo savo vardu. Važiavo Sakalaičių gatve, po to važiavo Mechanikų gatve ir nesuvaldė automobilio bei atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą ir padarė autoįvykį, dėl ko apgadino savo automobilį. Įvykio metu nesusižalojo. Kraujo ant rankų galėjo būti, nes jam buvo prieš tai sumušta nosis. Išlipo iš automobilio ir nuėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nes neturėjo mobilaus telefono, negalėjo iškviesti policijos pareigūnų. Atėjęs namo taip pat nekvietė policijos ir namuose toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Supranta, kad pasielgė neteisingai. Jo vairuotojo pažymėjimas paimtas prieš kelis metus už analogišką nusikaltimą, t. y. vairavo automobilį neblaivus, buvo už tai nuteistas. Su 2019 m. balandžio 16 d. teismo nuosprendžiu yra susipažinęs ir žino, kad šiuo nuosprendžiu jam buvo uždrausta teisė vairuoti transporto priemones 3 metus. Bet 2020 m. gruodžio 25 d. vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes buvo neblaivus ir apie tai negalvojo. Nesilaikė šios jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nes buvo neblaivus (2 t., b. l. 7–8).

Byloje surinkti duomenys dėl 2020 m. gruodžio 26 d. nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 26 d. įtariamuoju apklaustas A. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad automobilio nevairavo, įvykio nepadarė, buvo namuose ir vartojo alkoholį. Kaip minėtas automobilis atsidūrė Mechanikų gatvėje pasakyti negali (1 t., b. l. 101–102).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 13 d. įtariamuoju papildomai apklaustas A. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2020 m. gruodžio 25 d. vakare, jau buvo tamsu, Eišiškių plente lauke, tiksliai adreso ir vietos nepamena, jis kartu su savo draugais, kurių duomenų sakyti nenori, vartojo alkoholinius gėrimus: alų, išgėrė asmeniškai apie 6–8 butelius po 0,5 l alaus „Desperados“. Po to nuėjo nusišlapinti už ten esančio pastato. Tuo metu jam iš nugaros priėjo du nepažįstami asmenys ir pradėjo jį mušti. Už ką sumušė, nežino. Pajuto smūgį į kairę ranką, po to gavo smūgį į nosį, jį apvogė. Po to jis nuėjo prie savo draugų ir toliau vartojo alkoholį. Apie įvykį policijai nepranešė, nes gėrė alkoholį toliau. Pas medikus taip pat nesikreipė. Po kurio laiko buvo apsvaigęs, kai apie vidurnaktį draugai nuvežė namo. Prie namų paėmė jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį vairuodamas išvažiavo pasivažinėti po miestą. Važiavo Sakalaičių gatve, po to važiavo Mechanikų gatve ir nesuvaldė automobilio bei atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą ir padarė autoįvykį. Įvykio metu nesusižalojo. Kraujo ant rankų galėjo būti, nes jam buvo sumušta nosis. Išlipo iš automobilio ir nuėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nes neturėjo mobilaus telefono, negalėjo iškviesti policijos pareigūnų. Atėjęs namo taip pat nekvietė policijos ir namuose toliau vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė dar alaus. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Įvykio metu buvo apsirengęs sportinėmis kelnėmis, „Reebok“ sportbačiais, juoda pašiltinta striuke „Jack Wolskin“. Po areštinės buvo paleistas tą pačią dieną ir iš namų mama iškvietė jam greitąją pagalbą, nes niekaip negalėjo nusiraminti dėl to įvykio, labai verkė ir buvo išvežtas į psichiatrinę ligoninę, kur gydėsi ūmių alkoholinių psichozių skyriuje apie 2 savaites. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Supranta, kad pasielgė neteisingai. Vairuotojo pažymėjimą turėjo, bet jis paimtas anksčiau už analogišką nusikaltimą. Pirminės apklausos metu sakė kitus parodymus, nes tuo metu buvo dar girtas (1 t., b. l. 106).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 12 d. liudytoju apklaustas M. R. parodė, kad 2020 m. gruodžio 26 d. apie 02.05 val. patruliavimo metu kartu su vyriausiuoju patruliu A. J. (A. J.) iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) budėtojo gavo pranešimą, kad Mechanikų g., Vilniuje, automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į elektros stulpą, nuvertė stulpą ir dingo elektra, automobilyje nieko nėra. Atvykę į nurodytą vietą, pamatė nuo kelio nuvažiavusį į griovį su apgadintą priekine dalimi automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkusį į elektros stulpą, šalia nuverstas elektros apšvietimo stulpas. Automobilyje ir prie jo asmenų nebuvo. Patikrinus šį automobilį policijos registre, buvo nustatyta, kad automobilio savininkas yra J. J., kuris netrukus atvyko į įvykio vietą ir pateikė automobilio prikimo–pardavimo sutartį, iš kurios nustatyta, kad automobilis parduotas A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko A. K. tėvas, kuris paprašė pasiimti jo sūnų A. K., pasakė kad šis neseniai grįžo namo be automobilio, nors prieš tai išvažiavo vairuodamas automobilį, būdamas neblaivus, prieš tai namuose vienas vartojo alkoholį, kiek tiksliai suvartojo, nesakė. Kaip suprato iš tėvo žodžių, A. K. vartojo alkoholį ne pirmą dieną iš eilės, santykiai su tėvais labai blogi, elgėsi su tėvais nepagarbiai, keikėsi. A. K. taip pat buvo namuose, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, buvo apsirengęs sportiniais rūbais. Taip pat namuose buvo jo motina. A. K. prisipažino jiems, kad neblaivus vairavo automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, atsitrenkė į stulpą ir pasišalino iš įvykio vietos. Bandė traukti automobilį, bet nesugebėjo ir paliko automobilį įvykio vietoje. Ant A. K. matė sužalojimus, ant vienos iš rankų pirštų buvo kraujo, kitų sužalojimų nebuvo. Kur jis susižalojo, neaiškino. Jokių nusiskundimų dėl jo sumušimo ar užpuolimo nebuvo. Medicinos pagalba kviečiama nebuvo. Ar jis su savimi turėjo telefoną, nepamena. Patikrinus blaivumą A. K., pirmo patikrinimo metu 04.00 val. nustatytas 2,71 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu 04.19 val. nustatytas 2,47 promilių neblaivumas. Automobilis buvo apžiūrėtas ir nugabentas privestinai į saugojimo aikštelę. Automobilis apžiūros metu buvo neužrakintas, raktelis nuo automobilio buvo pas A. K., raktelį šis perdavė jiems, kai atvyko. Jis sakė, kad vartojo alkoholį namuose prieš įvykį. Namuose alkoholio vartojimo požymių nepastebėjo. A. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus areštinę. Pristačius jį į komisariatą, A. K. pradėjo neigti, kad vairavo automobilį (1 t., b. l. 36).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 12 d. liudytoju apklaustas A. J. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip liudytojas M. R. (1 t., b. l. 38).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. gruodžio 26 d. 01.58 val. gautas pranešimas, kad Mechanikų gatvėje automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkęs į elektros stulpą, stulpas nuverstas, dingusi elektra. Automobilyje nieko nėra (1 t., b. l. 14).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. J. 2020 m. gruodžio 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad šių metų vasario 11 d. apie 02.05 val. patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu M. R., iš Vilniaus apskritis VPK Operatyvios veiklos skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad Mechanikų gatvėje automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkęs į elektros stulpą, stulpas nuverstas, dingusi elektra. Automobilyje nieko nėra. Atvykę minėtu adresu pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat šalia nuverstą apšvietimo stulpą. Patikrinus automobilį per duomenų bazę, paaiškėjo, kad automobilis yra išregistruotas, o paskutinis savininkas J. J. Susisiekus su J. J. telefonu, jis paaiškino, kad šiuo metu yra darbe, o automobilį šių metų gruodžio 23 d. jis pardavė. J. J. atvyko į įvykio vietą bei pateikė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Paaiškėjo, kad naujas automobilio savininkas yra A. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, namuose rado A. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. A. K. pripažino, kad vairavo automobilį, padarė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. 04.00 val. A. K. buvo nustatytas 2,71 promilių neblaivumas. Antro patikrinimo metu 04.19 val. buvo nustatytas 2,47 promilių neblaivumas. Eismo įvykis užregistruotas Roik: 07-20-9540534. Automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nugabentas į Eišiškių pl. 127. Apie 04.00 val. A. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS (1 t., b. l. 15).

Iš 2020 m. gruodžio 26 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog A. K. nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, tačiau stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. A. K. pirmuoju tikrinimu 04.00 val. nustatytas 2,71 promilių neblaivumas; antruoju tikrinimu 04.19 val. nustatytas 2,47 promilių neblaivumas. Alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0266 patikros sertifikatu Nr. 1360551 nustatyta, jog alkotesteris tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2021 m. balandžio 20 d. (1 t., b. l. 16–19).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. P. 2020 m. gruodžio 30 d. tarnybinio pranešimo dėl informacijos rinkimo matyti, kad pagal IT medžiagą 01-1-50204-20, 2020 m. gruodžio 30 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo bendrauta su namo gyventoju G. R., kuris nurodė, kad 2020 m. gruodžio 26 d. būdamas namie kartu su savo drauge apie 02.00 val. lauke išgirdo atsitrenkimo garsą. Jis priėjo prie lango ir pamatė, kad prie namo esančiame kelyje, už sklypo tvoros (maždaug už 20 metrų) stovi automobilis, tamsios spalvos, galimai „Opel Astra“, valstybinių numerių nesimatė, nes po išgirsto smūgio dingo gatvės apšvietimas, buvo tamsu. Automobilis stovėjo su įjungtu avariniu šviesos signalu. Iš automobilio išlipo žmogus, kuris vaikštinėjo šalia automobilio, ar tai buvo vairuotojas ir kaip jis atrodė, G. R. pasakyti negalėjo, nes tamsoje nieko nesimatė, šiek tiek matėsi kojų siluetai. Maždaug po 10 min. atvažiavo kitas automobilis, kurio markę, valstybinį numerį ir iš jo išlipusį žmogų įžiūrėti negalėjo dėl minėtos tamsos. Galimai iš atvykusio automobilio išlipo du žmonės. Jie vaikštinėjo šalia atsitrenkusio automobilio ir kažką kalbėjo. Apie ką jie kalbėjo, nesigirdėjo, tik girdėjo, kad balsai buvo jaunų vyrų. Abiejų automobilių šviesos buvo nukreiptos į Salininkų g. pusę. Maždaug po 20 min. atvyko policijos automobilis, bet prie „Opel“ automobilio jau nieko nebuvo. Kur pasišalino stovėję vyrai ir privažiavęs automobilis, jis nematė. Maždaug po 30 min. atvažiavo autovežimėlis, kuris nugabeno „Opel“ automobilį. Kitą dieną jis pamatė, kad įvykio vietoje, šalia kelio guli nuverstas elektros stulpas. Taip pat buvo bendrauta su Visinčios g. 10, 14, 16 namo gyventojais, kurie dėl minėto įvykio nieko negirdėjo ir nematė. Įvykio vietoje ir šalia vaizdo stebėjimo kamerų nenustatyta (1 t., b. l. 31, 34).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. M. 2021 m. gegužės 31 d. tarnybinio pranešimo dėl išklotinės analizės matyti, kad tyrimo metu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-50204-20 atlikus įtariamojo A. K. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių ir SMS žinučių išklotinės analizę, nustatyta, kad abonentas tikrinamu laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 25 d. veikė nuo 00.20 val. iki 22.55 val. Iki 20.30 val. abonentas veikė celėje Gamyklos g.16, Vilniuje. Nuo 22.50 val. veikė celėje Šalčininkų r. sav., Eišiškių sen., Karklinių k. Paskutinis išeinantis skambutis iš šio numerio buvo 2020 m. gruodžio 25 d. 22:55:43 celėje Šalčininkų r. sav., Eišiškių sen., Karklinių k. (1 t., b. l. 51).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas M. P. (1 t., b. l. 27).

Iš 2020 m. gruodžio 23 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad A. K. 2020 m. gruodžio 23 d. įsigijo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžio (baudžiamojoje byloje 1-252-486/2019) matyti, kad A. K., be kita ko, uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 3 metų laikotarpiui (2 t., b. l. 17–23).

Pažymėtina, jog pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte, be kita ko, nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas.

BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų M. R. ir A. J. parodymai, tarnybiniai pranešimai, policijos įvykių registro išrašas, neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog A. K. 2020 m. gruodžio 26 d. apie 01.58 val. Vilniuje, Mechanikų gatvėje, kryptimi link Salininkų, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,47 promilių neblaivumas. Taigi tokia A. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, vadovaujantis nurodytais įrodymais bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje 1-252-486/2019), konstatuotina, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, taip pat visiškai įrodyta, t. y. A. K. žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu pagal 281 straipsnio 7 dalį ir jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės ir 2020 m. gruodžio 26 d. apie 01.58 val. Vilniuje, Mechanikų gatvėje, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi tokie A. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje.

Byloje surinkti duomenys dėl 2021 m. gegužės 29 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 30 d. įtariamuoju apklaustas A. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad yra tris kartus gydytas Vilniaus Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje dėl baimės jausmo, vartoja gydytojo paskirtus vaistus. Nėra registruotas jokiuose priklausomybės ligų centruose. Yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su savo tėvais L. K. ir R. K. bei seserimi D. K. nurodytu adresu savo tėvams priklausančiame name. Su seserimi ir tėvais jo santykiai yra geri, tačiau jo šeima labai nemėgsta, kuomet jis būna neblaivus. Jis alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, tačiau maždaug kartą per savaitę jų pavartoja. 2021 m. gegužės 29 d. vakare grįžo namo neblaivus. Koks tuo metu laikas buvo, jis pasakyti negali, bet jau buvo tamsus paros metas. Namuose buvo jo sesuo D. K., kuri pasitiko jį koridoriuje ir buvo labai nepatenkinta jo grįžimu. Kas vyko toliau tarp jo ir sesers, jis nepamena. Gali būti, kad tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jie galimai su seserimi susigrūmė. Iš dalies prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, pripažįsta, kad galėjo sukelti fizinį skausmą savo seseriai D. K. grumtynių metu ir dėl to labai gailisi, bet nepripažįsta, kad jis jai galėjo laužti koją ir ranką, kadangi nėra linkęs smurtauti. Jis pats jaučia fizinį skausmą krūtinės ir kaklo srityje, bet nepamena, kad kas nors jį būtų mušęs. Jis negali teigti, kad jį sumušė sesuo, nes nuo neblaivumo jis to neatsimena. Ar konflikto su seserimi metu kas nors dar buvo namuose, jis nepamena. Jis atsipeikėjo tik sodinamas policijos pareigūnų į jų tarnybinį automobilį (1 t., b. l. 142–145).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 1 d. liudytoja pakartotinai apklausta nukentėjusioji D. K. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo tėvu L. K., motina R. K. ir broliu A. K. Apie įvykį, kuris įvyko 2021 m. gegužės 29 d. apie 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), papildomai ji nori parodyti, kad skausmą, kurį ji patyrė įvykio metu, vertina 3 balais iš 10, į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę nesikreipė ir nesikreips, tyrimo dėl sumušimų ji nedarė ir nedarys, atsisako reikšti civilinį ieškinį. Ji nori tik ramiai gyventi, kad jos brolis susitvarkytų savo psichologinę sveikatą su medicinos specialistų pagalba, nustotų nuolatos piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, tačiau nenori, kad jis būtų teistas įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 80–82).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. gegužės 29 d. 19.16 val. L. K. pranešė, kad jo vaikai, brolis su sese konfliktuoja. Nepilnamečių vaikų nėra. Dėl greitosios medicinos pagalbos nežino (1 t., b. l. 55, 56).

D. K. 2021 m. gegužės 29 d. pareiškime nurodė, kad 2021 m. gegužės 29 d. grįžo namo (duomenys neskelbtini), iš darbo, neblaivus brolis A. K. smurtavo prieš ją, o būtent metė jai nenustatytą daiktą į galvą taip pat rankomis užlaužė jai dešinę koją ir rankomis išsuko jai dešinę ranką, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 63–66).

Iš 2021 m. gegužės 29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad tai privatus dviejų aukštų gyvenamasis namas, pirmo aukšto patalpos – koridorius ir virtuvė. Patalpos netvarkingos, išmėtyti daiktai, sudaužyti indai, koridoriuje išlaužtas šviesos jungiklis. Iš koridoriaus yra praėjimai: durys į rūsį, durys į vonią su tualetu, durys į kabinetą, virtuvėje yra langas (1 t., b. l. 65, 69, 71–74).

Iš 2021 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad yra pateiktas vienas vaizdo įrašas iš įvykio vietos. Atidaromas vaizdo įrašas, kurio trukmė 05.09 min., su užrašu „VLN_KPV_619712, 2021/05/29 19:56:33“ kairiajame apatiniame kampe. 00.40 min. Matoma moteris, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-17281-21 duomenimis moteris – nukentėjusioji, 00.51 min. vyras – įtariamasis. Moteris: „Gražuolis...“ Pareigūnas: „Laba diena.“ Vyras: „Sveiki.“ Pareigūnas: „Sveiki. Kas čia buvo? Vyriausiasis patrulis S., mūsų pokalbis įrašomas. Kas nutiko? Koks konfliktas?“ Moteris: „Nu ką, girtas grįžo ir daužosi ir mane daužo.“ Vyras: „Nieko aš nedaužau...“ Pareigūnas: „Daužė jus?“ Moteris linksi galvą, atrodo nerami, apsiverkusi. Pareigūnas: „O kur mušė?“ Moteris: „Koją laužė ir ranką laužė.“ Pareigūnas: „Tai laužė, sulaikyti norėjo, ar ką ten?“ Moteris: „Nu, pargriovė ant žemės ir ranką laužė, tada aš supykau ir tada jį pargrioviau ir laikiau ir laukiau kol jūs atvažiuosite.“ Pareigūnas: „O kas kvietė?“ Moteris: „Tėtis iškvietė. Aš tėčiui paskambinau, pasakiau...“ Pareigūnas: „Ai, tėvas čia negyvena?“ Moteris: „Gyvena, bet išėjęs.“ Pareigūnas: „Kokios pagalbos dabar prašote?“ Moteris: „Noriu, kad išvežtumėte. Nes rytoj reikės anksti keltis, o jis neblaivus.“ Pareigūnas: „Jis čia deklaruotas?“ Pareigūnas: „Nedeklaruotas? Mhm...“ Pareigūnas: „O jūs su kuo gyvenate?“ Moteris: „Su tėvais.“ Pareigūnas: „O tėvai kur?“ Moteris: „Mama dirba, o tėtis išėjęs“ Pareigūnas: „Jis čia nedeklaruotas?“ Moteris: „Čia gyvena.“ Pareigūnas: „Gyvena, bet nedeklaruotas?“ Moteris: „Ne, deklaruotas.“ 03.56 min. Moteris: „Nes nu kartojasi dažnai tas pats... Aš nežinau...“ Pareigūnas: „Na tai vėl kvieskite.“ Moteris: „Tai kviečiame…“ Pareigūnas: „Jau ne pirmas kartas? O kas buvo dar?“ Moteris: „Nu tas pats...“ Pareigūnas: „Smurtas buvo registruotas?“ Moteris: „Nebuvo, spėjo atvažiuoti, dabar buvo.“ Pareigūnas: „Dabar sumušė?“ Moteris: „Nu ranką laužė ir koją laužė.“ Moteris: „Tu mane pargriovęs man koją laužei.“ Vyras: „Tu mane visą daužei.“ Moteris: „Nu tai taip, gintis reikėjo nuo tavęs.“ Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše neužfiksuota (1 t., b. l. 86–88).

Iš 2021 m. liepos 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atidaromas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC), kurio trukmė yra 02.20 min. ir girdimas pokalbis: BPC darbuotojas: Vienas, vienas, du. Pranešėjas: Labas, vakaras. BPC darbuotojas: Labas, vakaras. Pranešėjas: Šita...Čia vat...Skambina...Smurtas artimoje aplinkoje. Dukra su broliu nesusitvarko. Dukrai – (duomenys neskelbtini), broliui – (duomenys neskelbtini), bet prisigėręs parėjo namo, viską daužo. O mūsų nėra, mes išvažiavę. BPC darbuotojas: Kokiu adresu jie yra? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotojas: (duomenys neskelbtini) kelintoji? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotojas: Nuosavas, taip? Pranešėjas: Taip. BPC darbuotojas: Tai ten brolis su sese konfliktuoja? Pranešėjas: Nu taip, grįžo girtas, kaip visada jis. Ne pirmą kartą tai jau gal dešimtą ar dvidešimtą. BPC darbuotojas: Vaikų nepilnamečių yra namie? Pranešėjas: Tai policija ir sakė... BPC darbuotojas: Vaikų nepilnamečių yra namie? Pranešėjas: Ne, nėra nepilnamečių, bet jau ten dukra jau verkia, tai kad greičiau važiuokite. BPC darbuotojas: Nesužalojo, greitosios nereikia? Pranešėjas: O vat nežinau... BPC darbuotojas: Tai mums reikia nurodyti, taip arba ne. Pranešėjas: Nes aš kitur. BPC darbuotojas: Jūs kas busite, kas praneša? Pranešėjas: Nu aš tėvas, nu tai. BPC darbuotojas: Jūsų vardas, pavardė? Pranešėjas: L. K. BPC darbuotojas: L., kaip pavardė? Pranešėjas: K. BPC darbuotojas: Kaip pavardė? Pranešėjas: K. BPC darbuotojas: K. Jie namuose neizoliuojasi, nesirgo „korona“? Pranešėjas: Nu dėl sūnaus nežinau, o dukra skiepyta ir mes visi skiepyti. BPC darbuotojas: Neizoliuoti. Pranešėjas: Va toks vat… Jam nieko nereikia. BPC darbuotojas: Jūs ten dabar nesate vietoje, ane? Pranešėjas: Ne. BPC darbuotojas: Supratau, gerai informuojame tada pareigūnus. Pranešėjas: Nu gal galima greičiau, nes ten su tuo...Paskui dar dukra... Dukros gaila. Garso įrašo pabaiga (1 t., b. l. 91–93).

Iš 2021 m. gegužės 29 d. 20.46 val. alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0217 kvito matyti, kad A. K. nustatytas 2,23 promilių neblaivumas. Alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0217 patikros sertifikatu Nr. 1380015 nustatyta, jog alkotesteris tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2021 m. birželio 3 d. (1 t., b. l. 133–134).

Pažymėtina, jog BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti paties kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais jis iš esmės prisipažino sukėlęs skausmą savo seseriai, atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios D. K. parodymai, jos pareiškimas, kitų objektų apžiūros protokolai, policijos įvykių registro išrašas, alkotesterio rezultatų kvitas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog A. K. 2021 m. gegužės 29 d. apie 19.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,23 promilių neblaivumas), konflikto metu panaudojo prieš savo seserį D. K. fizinį smurtą, t. y. metė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą jai į galvą, po ko užlaužė jai dešinę koją ir užsuko dešinę ranką, tuo D. K. sukėlė fizinį skausmą.

Pažymėtina ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji duodami parodymus patvirtino, jog jiedu yra brolis ir sesuo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsniu, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip padaryta prieš šeimos narį, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, tokia A. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas konstatuoja, kad yra Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (3 t., b. l. 55–57), nukentėjusiajai pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (3 t., b. l. 58).

Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos dvi bausmių rūšys: bauda ir areštas.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., įvertina jo kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su teisingumu, vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu, ir vieną baigtą tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą žmogaus (šeimos nario) sveikatai.

Taip pat teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę, nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, atžvilgiu, sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. K. – jauno darbingo amžiaus, nevedęs, dirbantis (2 t., b. l. 34), teistas 2 kartus už vairavimą esant neblaiviam (2 t., b. l. 13–23), per pastaruosius 3 metus administracine tvarka baustas 6 kartus, kartą už viešosios tvarkos pažeidimą esant neblaiviam konfliktuojant ir su seserimi, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 24–27), (duomenys neskelbtini), Respublikiniame priklausomybės ligų centre negydytas (2 t., b. l. 37, 84). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte 2022 m. sausio 3 – sausio 17 d. Nr. 75U-II-2/2022 nurodyta, kad A. K. nusikalstamos veikos metu (2020 m. gruodžio 26 d.) konstatuojami (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. K. gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, gali dalyvauti baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, gali duoti adekvačius parodymus, gali atlikti bausmę. A. K. nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių (3 t., b. l. 27–35). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte 2022 m. sausio 3 – sausio 17 d. Nr. 75U-II-3/2022 nurodyta, kad A. K. nusikalstamos veikos metu (2021 m. gegužės 29 d.) konstatuojami kiti mišrūs asmenybės sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas, kurie netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. K. gali dalyvauti teismo posėdžiuose, duoti parodymus, gali atlikti bausmę. A. K. nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių (3 t., b. l. 36–44).

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. už padarytas nusikaltimas veikas paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies, 243 straipsnio ir 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą: už transporto priemonės vairavimą neblaiviam – 45 parų arešto bausmę, už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 30 parų arešto bausmę, o už fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui – 80 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas skirtinos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskiriant A. K. subendrintą 45 parų arešto bausmę, o prie 80 parų arešto bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pridedant dalį subendrintos 45 parų arešto bausmės, paskiriant subendrintą 90 parų arešto bausmę.

A. K. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, dėl ko baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 60 parų arešto bausmės.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 141 straipsniu, A. K. į skirtiną bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gruodžio 26 d. 04.00 val. iki 2020 m. gruodžio 26 d. 09.41 val. (viena diena), nuo 2021 m. gegužės 29 d. 20.05 val. iki 2021 m. gegužės 30 d. 14.26 val. (viena diena) išbūtas laikas (1 t., b. l. 97–98, 129–130, 146; 3 t., b. l. 59) – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto bausmės parai, stacionarioje psichiatrijos ekspertizės įstaigoje išbūtą laiką nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. sausio 17 d.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad A. K. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, kai jam jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, t. y. itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Tokiu būdu A. K. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 metų šios priemonės taikymo terminą. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, lygus minėtos poveikio priemonės trukmės vidurkiui, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. gruodžio 26 d. (specialiosios teisės sustabdymo).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad A. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam pagal transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taigi ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir jos konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 2, 3 d.). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtas automobilis vairuotas, kai nustatytas neblaivumo lygis, kuris pakankamai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, bei automobilio vertę, teismas neturi pagrindo teigti, jog automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas yra neproporcingai griežta baudžiamojo poveikio priemonė, vertinant A. K. padarytą nusikaltimą.

A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 108–109, 147–148), paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimu taikytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas A. K. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (turto saugotojas – UAB „Tomadas“), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. ir 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimis laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas (1 t., b. l. 113–114, 118–119, 124–125), paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais – esantis voke, prisegtame prie bylos pirmo tomo galinio viršelio vidinės pusės, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes bendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 141 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gruodžio 26 d. 04.00 val. iki 2020 m. gruodžio 26 d. 09.41 val. (vieną dieną), nuo 2021 m. gegužės 29 d. 20.05 val. iki 2021 m. gegužės 30 d. 14.26 val. (vieną dieną) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto bausmės parai, bei stacionarioje psichiatrijos ekspertizės įstaigoje išbūtą laiką nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. sausio 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimu skirtą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. ir 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimis pratęstą) laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. K. į automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais – esantį voke, prisegtame prie bylos pirmo tomo galinio viršelio vidinės pusės, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas, ne vėliau kaip per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pristatomi į pataisos įstaigą. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus; nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio pataisos namus).

3) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.