- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-05
- Bylos Nr.
- 2-156/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- K. P.
- Atsakovas
- VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikai bei
- Kategorijos
- 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1832-601/2008, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje pagal K. P. ieškinį atsakovams VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikai bei VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes dėl šių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų neteisėtų veiksmų, šiose sveikatos priežiūros įstaigose jam suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo kokybiškos bei veiksmingos.
Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 27 d. nutartimi K. P. ieškinį atsisakė priimti. Nurodė, kad ieškovas reiškia ieškinį dėl žalos, padarytos pacientams teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo. Teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, išskyrus ginčus, kylančius iš civilinės atsakomybės draudimo santykių, yra numatyta ikiteisminė jų nagrinėjimo tvarka, o ikiteisminė institucija šiems ginčams nagrinėti yra Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Pacientas, nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis su ieškiniu į teismą ginčydami šios komisijos sprendimą. Iš pateikto ieškinio ir prie jo pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad ieškovas nesikreipė į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri yra ikiteisminė tokio ginčo sprendimo institucija, t. y. ieškovas nesilaikė įstatymų nustatytos šiai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl atsisakė ieškinį priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
Atskiruoju skundu ieškovas K. P. prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti, ieškinį priimti bei persiųsti nagrinėti Kauno apygardos teismui. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatos turėtų būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, atsižvelgiant į kitus galiojančius įstatymus bei teisės aktus. Teismas, nurodydamas būtinumą ieškovui kreiptis į ikiteisminę instituciją ginčui su atsakovais išspręsti, neįvertino reikalavimo dydžio bei minėto įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose numatytos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo ribos. Pagal minėtą normą, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, nustatydama neturtinės žalos, išreikštos pinigais, dydį, privalo atsižvelgti į žalos padarymo aplinkybes ir laikytis nuostatos, kad paprastai šis dydis kiekvienu atveju negali viršyti 50 minimalių mėnesinių algų, tai yra asmuo, patyręs žalą, negali tikėtis didesnės nei 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tokius atveju, nukentėjusiojo asmens, kuriam padaryta didesnė negu 40 000 Lt žala, kreipimasis į minėtą ikiteisminę instituciją būtų tik formalus, tokiu atveju negalėtų būti atlyginta visa patirta žala, nukentėjęs asmuo nebūtų patenkintas ir bet kuriuo atveju turėtų kreiptis į teismą su ieškiniu. Tai reikštų ne tik ilgesnį ginčo nagrinėjimo procesą, bet ir didesnes išlaidas. Nurodymas ieškovui, kuriam padaryta didesnė nei 40 000 Lt neturtinė žala, kreiptis į ikiteisminę instituciją, o ne tiesiogiai į teismą, prieštarauja protingumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principams.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu, asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš jų – kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Išankstinio ginčų sprendimo tvarka gali būti nustatyta įstatymuose (CPK 22 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje K. P. kreipėsi į teismą dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis numato privalomą ikiteisminę instituciją ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo spręsti – Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.
Apelianto argumentas, jog Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme apibrėžtas maksimalus neturtinės žalos dydis, kuris gali būti atlygintas pagal minėtą įstatymą, tuo tarpu ieškovo prašoma priteisti suma yra gerokai didesnė, todėl ginčas yra priskirtinas teismo kompetencijai, nepagrįstas. Išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka suinteresuotam asmeniui neužkerta kelio vėliau kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu, tačiau jis prieš tai privalo įvykdyti įstatyme numatytą sąlygą dėl išankstinės neteisminės procedūros laikymosi. Įstatymas nediferencijuoja privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi priklausomai nuo ieškinio pobūdžio ar ginčo sumos. Be to, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinės žalos dydis, kurį gali įpareigoti atlyginti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, paprastai negali viršyti 50 MMA. Tai reiškia, jog atskirais atvejais nurodyta suma gali būti viršijama. Nors pareiškėjas nurodo, kad jis reikalauja didesnės, negu numato minėtas įstatymas, sumos, tai nepaneigia būtinybės kreiptis į ikiteisminę instituciją, o tuo atveju, jeigu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija patenkintų dalį pareiškėjo reikalavimų, jo reiškiamo ieškinio suma teisme atitinkamai sumažėtų, ir tai atitinka civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą. Tokią praktiką šios kategorijos bylose formuoja Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėtose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-328/2007 R. A., V. A., P. A. ?. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė; Nr. 2-663/2007 B. A. D. ir Z. D. v. VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Kauno Dainavos poliklinika ir VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti K. P. ieškinį dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.