Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-05-17 · Civilinė byla Nr. 2-328/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-17
Bylos Nr.
2-328/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Vytas Milius, Gintaras Pečiulis
Ieškovas
R. A., V. A., P. A.
Atsakovas
viešajai įstaigai Alytaus apskrities S
Trečiasis asmuo
B. M.
Kategorijos
  • 106.7.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-328/2007Procesinio sprendimo kategorija 106.7.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. A. , V. A. ir P. A. , atstovaujamo pagal įstatymų R. A. ir V. A. , atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 13 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovų R. A. , V. A. ir P. A. , atstovaujamo pagal įstatymų R. A. ir V. A. , ieškinys atsakovui viešajai įstaigai Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė dėl neturtinės žalos atlyginimo (tretysis asmuo byloje – B. M. ) (civilinė byla Nr. 2-445-324/2007).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai R. A. , V. A. ir P. A. , atstovaujamas pagal įstatymų R. A. ir V. A. , kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė (tretysis asmuo byloje – B. M. ), prašydami priteisti iš atsakovo ieškovo P. A. naudai 3 mln. Lt, o ieškovų R. A. ir V. A. naudai - po 1 mln. Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog ši žala atsirado dėl atsakovo darbuotojos trečiojo asmens B. M. veiksmų. Ieškovu teigimu, 2005 m. gruodžio 22 d. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kontrolės raštas Nr. 4R-174 patvirtina, jog tretysis asmuo nevykdė pareigos užtikrinti atidumą, rūpestingumą, atsargumą ir kvalifikuotumą, teikiant medicinines paslaugas, tai yra tinkamai nestebėjo gimdyvės būklės, nevertino galimos rizikos faktorių, esant tokioms indikacijoms kaip neprogresuojantis gimdymas ir nesėkmingas gimdymo sužadinimas, neatliko skubaus Cezario pjūvio operacijos, dėl to nesikonsultavo su kitais įstaigos specialistais (2002 m. birželio 19 d. atsakovo įstaigos direktoriaus patvirtintų specialisto akušerio-ginekologo pareiginių nuostatų 11 punktas). Kadangi vaisiaus hipoksija, aspiracija mekonijumi truko ne mažiau kaip 12-16 val. iki užgimimo, vaisius pradėjo dusti ir duso motinai (ieškovei) esant gydymo įstaigoje. Laiku neatlikus Cezario pjūvio operacijos, vaisiaus hipoksija paūmėjo išvarymo laikotarpiu, o tai sąlygojo jo būklės pablogėjimą - naujagimis gimė hipoksijoje, aspiravęs mekonijaus, su ūmiu dekompensuotu kvėpavimo nepakankamumu, vėlesniais epilepsijos priepuoliais, atrofiniais didžiųjų smegenų pusrutulių pokyčiais, sunkia cerebrinio paralyžiaus forma. Dėl tokios vaiko būklės tėvai patyrė ir šiuo metu jaučia didelį psichinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, dėl to buvo priversti gydytis.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2007 m. kovo 13 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, motyvuodamas tuo, kad ieškovai nesilaikė ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, kuria dar galima pasinaudoti (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad paciento teisę į žalos atlyginimą ir šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas, kurio 17 straipsnis numato, kad kilus ginčui tarp suinteresuotų asmenų, pacientui arba, jam mirus, šio įstatymo 13 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytiems asmenimis padarytos žalos dydį pagal paciento (jo atstovo) ar kitų suinteresuotų asmenų pareiškimą nustato Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, dalyvaujant gydytojams ir kitiems tretiesiems asmenims, iš kurių vėliau žalos atlyginimas gali būti išieškotas regreso tvarka. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, išskyrus ginčus, kylančius iš civilinės atsakomybės draudimo santykių. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtas įstatymas, numatantis ikiteisminę šio pobūdžio ginčo sprendimo tvarką, įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d., o ieškinys pateiktas teismui 2006 m. lapkričio 3 d., teismas sprendė, kad ieškinio padavimui taikytinos tos šio procesinio veiksmo tinkamo atlikimo sąlygas numatančios teisės normos, kurios galioja ieškinio padavimo teismui metu (CPK 3 str. 8 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Apeliantai nurodo, jog žala ieškovo P. A. sveikatai buvo padaryta 2004 m. liepos 2 d., kuomet galiojo sena 1996 m. spalio 3 d. Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo redakcija. Žalos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija nenumatė išankstinės neteisminės ginčo sprendimo procedūros Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje. Tokia tvarka buvo numatyta tik 2004 m. liepos 13 d. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2005 m. sausio 1 d. Todėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nagrinėja ir yra ikiteisminė institucija tik žalos, kuri buvo padaryta paciento sveikatai po 2005 m. sausio 1 d., atvejams. Apie tai viešai skelbiama Sveikatos apsaugos ministerijos internetiniame puslapyje ir nustatyta Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. sausio 1 d. įsakymu Nr.V-79 patvirtinto Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento 1 dalies 3 punkte. Be to, apeliantai pabrėžia, jog 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnyje nurodoma, jog neturtinės žalos dydis, kuris gali būti atlyginimas pagal minėtą įstatymą, negali viršyti 50 minimalių mėnesinių algų, tuo tarpu ieškovų prašoma priteisti suma 3 000 000 Lt, todėl darant prielaidą, kad 50 MMA dydžio žala jiems galėtų būti atlyginta ne teismo tvarka, dėl likusios sumos priteisimo jie vis tiek turės kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš jų – kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Išankstinio ginčų sprendimo tvarka gali būti nustatyta įstatymuose (CPK 22 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju žala ieškovo P. A. sveikatai buvo padaryta 2004 m. liepos 2 d., kuomet galiojo senoji 1996 m. spalio 3 d. Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo redakcija (Nr. I-1562). Iki 2005 m. sausio 1 d. galiojęs 1996 m. spalio 3 d. redakcijos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas Nr. I-1562 privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nenumatė. 2004 m. liepos 13 d. buvo priimta nauja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcija Nr. IX-2361, kuri įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalis numato ikiteisminę instituciją ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo spręsti - Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.

Apeliantai atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, jog spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti iki 2005 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo nuostatas, kadangi CPK 3 straipsnio 8 dalis nustato, jog civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Taigi materialiesiems teisiniams santykiams reguliuoti taikomos materialiosios teisės normos, galiojusios tų santykių atsiradimo metu. Tuo tarpu civiliniams procesiniams teisiniams santykiams reguliuoti taikomos ne materialiųjų teisinių santykių atsiradimo metu galiojusios civilinio proceso teisės normos, bet atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu galiojančios proceso teisės normos.

Dėl šios priežasties, ieškinio dėl neturtinės žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo padavimui taikytinos tos šio procesinio veiksmo tinkamo atlikimo sąlygas numatančios teisės normos, kurios galioja ieškinio padavimo teismui metu. Kadangi ieškovų ieškinys teismui paduotas 2006 m. lapkričio 3 d., t. y. jau galiojant naujajai Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcijai, nustatančiai išankstinę ginčo sprendimo ne teisme tvarką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinį, remdamasis skundžiamoje nutartyje nurodytu įstatyminiu pagrindu.

Apeliantų argumentas, jog naujojoje Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcijoje apibrėžtas maksimalus neturtinės žalos dydis, kuris gali būti atlygintas pagal minėtą įstatymą, tuo tarpu ieškovų prašoma priteisti suma yra gerokai didesnė, dėl ko jie vis tiek turės kreiptis į teismą, nepagrįstas. Teismo atsisakymas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu suinteresuotam asmeniui neužkerta kelio vėliau kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu, įvykdžius įstatyme numatytą sąlygą dėl išankstinės neteisminės procedūros laikymosi. Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinės žalos dydis paprastai negali viršyti 50 MMA. Tai reiškia, jog atskirais atvejais nurodyta suma gali būti viršijama. Be to, nors ieškovai nurodo reikalaujantys didesnės sumos, jeigu būtų patenkinta dalis reikalavimų ikiteismine tvarka, ieškovų ieškinio suma teisme atitinkamai sumažėtų, ir tai atitinka civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl neturtinės žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

n utaria:

Palikti Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai: Artūras DriukasVytas MiliusGintaras Pečiulis