- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- AS-874-602/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00383-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- S. A., R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. A. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. A. ir R. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai R. A. ir S. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 21RE-157(AG-194/07-2024) (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2024 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. KT13-A-S12/2024 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą Nr. 1A-85/2023“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo sprendimas), ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Komisijai.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims sprendimą administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025 (proceso Nr. 3-61-3-00365-2024-9).
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 16 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą.
Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi priėmė procesinį sprendimą administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025, todėl išnykus aplinkybėms, dėl kurių byla buvo sustabdyta, teismas savo iniciatyva atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje išplėtojo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas dėl bylų priskirtinumo nagrinėti teismams pagal ABTĮ. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje išaiškino, kad byloje keliamo ginčo dalykui esant Konstitucinio Teismo sprendimui, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų teiktą individualų konstitucinį skundą bei atnaujinti jo pateikimo terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl tokio Konstitucinio Teismo sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nustatęs, kad pareiškėjų keliamas ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją. Nustačius, kad teisme pareiškėjų keliamas ginčas yra susijęs su išimtine Konstitucinio Teismo kompetencija individualaus konstitucinio skundo (ne)priėmimo srityje ir kad individualaus konstitucinio skundo (ne)priėmimo klausimų vertinimas negalimas administraciniuose teismuose, akivaizdu, jog Komisijos veiksmų, sprendžiant pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, vertinimas teisme būtų beprasmis ir nederėtų su proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principais (ABTĮ 11 str.). Atsižvelgiant į tai ir pabrėžiant aplinkybę, kad Komisijos sprendimas nėra administracinės bylos dalykas, konstatuota, jog pirmosios instancijos teisme pradėta nagrinėti administracinė byla pagal pareiškėjų skundą turėjo būti nutraukta visa apimtimi.
Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos argumentus, nurodytus naujausioje nutartyje, kuriais siekiama formuoti vieningą administracinių teismų praktiką dėl skundų, kuriuose keliami išimtinai Konstitucinio Teismo jurisdikcijai priskirtini klausimai, priimtinumo, bei siekį užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) bei ABTĮ nuostatų, atribojančių skirtingų teismų sistemą sudarančių teismų jurisdikciją, aiškinimą, teismas darė išvadą, jog pareiškėjų skundo reikalavimas panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų teiktą individualų konstitucinį skundą, nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl yra pagrindas šią administracinę bylą nutraukti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p., 103 str. 1 p.).
III.
Pareiškėjai R. A. ir S. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Pareiškėjų teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kritiškai neįvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutarties motyvų, neatsižvelgė į tai, kad minėta nutartis grindžiama tik Konstitucinio Teismo samprotavimais, kurie nepagrįsti nei Konstitucija, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymu (toliau – ir Konstitucinio Teismo įstatymas). Pareiškėjai atskirajame skunde kvestionuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje pateiktas išvadas ir motyvus.
Pareiškėjai prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ABTĮ 18 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Konstitucijai, atsakant į klausimus: 1) ar ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ji draudžia skųsti teismui Konstitucinio Teismo sprendimus, kurie priimti atskirais klausimais, dėl kurių byla neišsprendžiama iš esmės, neprieštarauja Konstitucijos 106 straipsnio 4 daliai, 102 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, 111 straipsniui, 102 straipsnio 1 daliai, 105 straipsniui, 109 straipsnio 3 daliai, 106 straipsnio 7 daliai, 3 straipsnio 2 daliai, 5 straipsniui, 6 straipsniui, 7 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 2 daliai, teisingumo, teisės viršenybės, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir teisinės valstybės principams; 2) ar ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis tiek, kiek ji sutapatina „Konstitucinio Teismo teisėją“ su „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjais“ bei draudžia skųsti teismui Konstitucinio Teismo ir jo teisėjų sprendimus, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, 111 straipsniui, 102 straipsnio 1 daliai, 105 straipsniui, 106 straipsnio 4 daliai, 102 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 3 daliai, 106 straipsnio 7 daliai, 3 straipsnio 2 daliai, 5 straipsniui, 6 straipsniui, 7 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 2 daliai, teisingumo, teisės viršenybės, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir teisinės valstybės principams; 3) ar Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, kuri nustato, kad: „Konstitucinis Teismas“ yra „Teismas“ („Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka“), neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, 111 straipsniui, 102 straipsniui, 105 straipsniui, 109 straipsnio 3 daliai, 106 straipsnio 4 ir 7 dalims, 3 straipsnio 2 daliai, 5 straipsniui, 6 straipsniui, 7 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 2 daliai, teisingumo, teisės viršenybės, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir teisinės valstybės principams; 4) ar Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kuris nustato, kad: „Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, jeigu: <...> 2) prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui“, neprieštarauja Konstitucijos 106 straipsnio 7 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, 111 straipsniui, taip pat Konstitucijos 3 straipsnio 2 daliai, 5 straipsniui, 6 straipsniui, 7 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 2 daliai, 102 straipsniui, 105 straipsniui, 106 straipsnio 4 daliai, 109 straipsnio 3 daliai, teisingumo, teisės viršenybės, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir teisinės valstybės principams.
Atsiliepimas
Atsakovas Konstitucinis Teismas atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovas nurodo, kad Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, o pagal Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalį Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniais ir neskundžiami. Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas teisingumą, neveikia kaip viešojo administravimo subjektas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atskiriesiems skundams, kurie paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.), paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus IV skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
Pareiškėjai atskirajame skunde nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą pagal jų atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl jų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties, kuria nutraukta administracinė bylą pagal pareiškėjų skundą, kaip nenagrinėtina teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025 pateiktus išaiškinimus pareiškėjų skundo reikalavimas panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti jų skundą dėl Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų teiktą individualų konstitucinį skundą, nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, nutraukė administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu.
Pareiškėjai atskirajame skunde, kvestionuodami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025 pateiktus motyvus ir padarytas išvadas, nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nutraukti administracinę bylą. Pareiškėjai taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydami panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti jų skundą dėl Konstitucinio Teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. KT13-A-S12/2024 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą Nr. 1A-85/2023“ panaikinimo, kaip nepriskintiną Komisijos kompetencijai.
ABTĮ nustatyta, kad Regionų administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus (prašymus) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų (ABTĮ 20 str. 3 d.). Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.).
Aiškinant šias ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės, taip pat ir tuo atveju kai teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas nėra sprendimas dėl ginčo esmės, o yra procedūrinio teisinio pobūdžio – dėl skundo priimtinumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-118-502/2021; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-754-821/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-113-520/2025; 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025; 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-492/2025; kt.).
Taigi nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjų keliamo ginčo dalykas yra ne Komisijos sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, o reikalavimas panaikinti Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų teiktą individualų konstitucinį skundą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, analogiško pobūdžio byloje, 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025, plėtodama teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, aiškinant ABTĮ nuostatas dėl bylų priskirtinumo nagrinėti teismams pagal ABTĮ, nurodė, jog Konstitucinis Teismas yra savarankiška konstitucinės justicijos institucija, kuriai vienintelei pagal Konstituciją pavesta vykdyti konstitucinę teisminę kontrolę, be kita ko, spręsti dėl individualaus konstitucinio skundo priimtinumo, ir kurios visi sprendimai, priimti vykdant konstitucinį teisingumą, yra galutiniai ir neskundžiami. Tokia išimtinė Konstitucinio Teismo jurisdikcija reiškia, kad individualaus konstitucinio skundo (ne)priėmimo klausimų vertinimas negalimas jokioje kitoje valstybės valdžios institucijoje, įskaitant administracinius teismus. Tai expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtinta ir ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Šiuo aspektu pažymėta, jog skundą, kuris nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, turi būti atsisakoma priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o tokį skundą priėmus nagrinėti – byla turi būti nutraukta (ABTĮ 103 str. 1 p.). <...> Nustačius, kad teisme pareiškėjų keliamas ginčas yra susijęs su išimtine Konstitucinio Teismo kompetencija individualaus konstitucinio skundo (ne)priėmimo srityje ir kad individualaus konstitucinio skundo (ne)priėmimo klausimų vertinimas negalimas administraciniuose teismuose, akivaizdu, jog Komisijos veiksmų, sprendžiant pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, vertinimas teisme būtų beprasmis ir nederėtų su proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principais (ABTĮ 11 str.).
ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025 yra galutinė ir neskundžiama, priimta vertinant analogiško pobūdžio pareiškėjų reikalavimus kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje, todėl šį pareiškėjų atskirąjį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas siekiamą ginčyti Konstitucinio Teismo sprendimą vertinti kitaip.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjų keliamo ginčo dalykas yra būtent Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti jų teiktą individualų konstitucinį skundą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog toks ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją (ABTĮ 18 str. 1 d.), todėl pagrįstai ir teisėtai nutraukė administracinę bylą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ABTĮ 18 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Konstitucijai.
Pareiškėjų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra procesinio pobūdžio, todėl nesant materialiojo priimtino nagrinėti reikalavimo, negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Kitaip tariant, byloje taikomo teisės akto teisėtumo tyrimas galimas tik esant individualiam ginčui, kurį sprendžiant tas teisės aktas taikytinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-46-552/2017; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-227-502/2023; 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-300-1188/2023; kt.). Nesant materialiojo priimtino nagrinėti reikalavimo ir pareiškėjui nepatenkant į ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo, ratą, prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-617-502/2022). Šios bylos atveju nustačius, kad pareiškėjų keliamas ginčas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. kad jų skundas neturėjo būti priimtas ir kad byla pagal jį nutrauktina, taip pat nesant ginčo dėl to, kad pareiškėjams nesuteikti įgaliojimai kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo, nėra ir teisinio bei faktinio pagrindo atskirai svarstyti jų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos buvo laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025, sprendžiant analogiško pobūdžio pareiškėjų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų S. A. ir R. A. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.