- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-01
- Bylos Nr.
- 2S-1069-450/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21028-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Būsto paskolų drausdimas“, AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Vilniaus energija“, AB „Lesto“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Servico“, O. D.
- Pareiškėjas
- I. P.
- Kategorijos
- 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų drausdimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Vilniaus energija“, AB „Lesto“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Servico“, O. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja I. P. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą. Nurodė, kad negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų. Bendra įsiskolinimo suma kreditoriams sudaro 834 686,70 Lt, kuri ženkliai viršija 25 000 Lt, todėl pareiškėja yra nemoki. Apie bankroto bylos iškėlimą, pareiškėja informavo visus kreditorius. Jos uždirbamos pajamas sudaro tik 200 Lt per mėnesį, šiuo metu mokosi VU Tarptautinėje verslo mokykloje, už mokslą apmoka UAB „ARTAPRO“, todėl tikisi, jog įgijus aukštąjį išsilavinimą pavyks gauti geriau apmokamą darbą. Nurodė, kad 2008-10-17 sudarė buto, esančio Santariškių g. 67-24, Vilnius, 1/52 dalies negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, Santariškių g. 65, Vilnius, taip pat 9616/6482200 dalies žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Turtą įsigijo už 526 456 Lt, kreditas buvo padidintas iki 520 082,82 Lt. Visas įsigytas nekilnojamasis turtas buvo ir yra įkeistas AB SEB bankui. Turtas bus pardavinėjamas iš varžytinių. Nuolatinio darbo, kuriame uždirbtų pakankamai pajamų skoloms grąžinti neturi, studijuoja aukštojoje mokykloje. Pareiškimo pateikimo dieną pareiškėja turi įsiskolinimus šiems kreditoriams: 1. AB SEB bankui – 789 952,23 Lt; 2. UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 37 714 Lt; 3. UAB „Vilniaus energija“ – 1406,09 Lt; 4 . AB LESTO – 1010,35 Lt, 5. UAB „Vilniaus vandenys“ – 47,40 Lt; 6. UAB Servico – 2295,96 Lt. Šiuo metu išlaiko savo nepilnametį sūnų, jokių iškeltų baudžiamųjų bylų nėra. Pareiškėja pasiūlė bankroto administratoriaus kandidatūrą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į pareiškimą prašė nekelti pareiškėjai bankroto bylos. Nurodė, kad pareiškėja neteisingai nurodė, jog bendrovei skolinga 1406,09 Lt remiantis 2012-01-10 antstolio Bublio patvarkymu. Pagal šią vykdomąją bylą atsikaityta, šiuo metu pareiškėjos einamasis įsiskolinimas dėl kurio nesikreipta į teismą sudaro 466,19 Lt ir 2013-10-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu iš pareiškėjos priteista 1438,96 Lt skolos, 46,38 Lt palūkanos, 5 proc. procesinės palūkanos ir 456,06 Lt bylinėjimosi išlaidos, šių sumų mokėjimą išdėstant 6 mėn. laikotarpiu. Pareiškėja nurodė 2008-12-31 AB SEB banko nustatytą nekilnojamojo turto vertę, tačiau tik pareiškėjai pateikus aktualią nepriklausomų turto vertintojų parengtą turto vertinimo ataskaitą, būtų galima spręsti apie pareiškėjos galėjimą vykdyti skolinius įsipareigojimus. Pardavus turtą iš varžytynių, galimai ženkliai sumažės skolinių įsipareigojimų suma ir galimai išnyks sąlygos konstatuoti asmens nemokumą. Pareiškėja turėtų patikslinti ir pateikti papildomus įrodymus dėl savo pajamų ir mokesčio už mokslus. Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant .
Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad bendra pareiškėjos ir O. D. solidarios skolos suma yra 38 981,60 Lt ir 1252 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjos įsipareigojimai pagal 2007 m. kovo 14 d. kreditavimo sutartį ir teismo priteistą minėtą sumą yra solidarūs su O. D.. Tai reiškia, kad šių skolinių įsipareigojimų vykdymas yra ir O. D. pareiga, todėl turi būti vertinamos ir jo galimybės juos padengti .
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateiktu atsiliepimu prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Neįvykdytos prievolės likutis 2013-10-24 dienai yra pagal 2007 m. kovo 14 d. kredito sutartį 388641,47 Lt ir 45225,09 EUR, iš viso litais – 545 183,60 Lt. Pagal kortelės sutartį – 242,42 Lt. Prievolių įvykdymui bankui yra įkeistas butas, esantis Santariškių g. 67-24, Vilniuje, su automobilių stovėjimo vieta, esančia Santariškių g. 65, Vilniuje. Kiek gali spręsti iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių, ji yra galimai nemoki. Bankas nedisponuoja informacija, kuri neigiamai charakterizuotų pareiškėjo siūlomą bankroto administratoriaus kandidatūrą. Prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo AB „Lesto“ pateiktu atsiliepimu prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjai priklausančiam butui Santariškių g. 67-24, Vilniuje, 2010-06-22 buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas ir įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją minėtame bute šiuo metu nėra. Prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo O. D. pateiktu atsilepimu nurodė, kad neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų iškelta bankroto byla. Paaiškino, kad pareiškėjos prašymu 2008 m. pabaigoje laidavo AB SEB bankui už pareiškėjos paimtą kreditą. Su pareiškėja jokiais ryšiais nėra susijęs, bankas iš jo grąžinti įsiskolinimo nereikalavo, o jei reikalautų, jis neturi jokio turto, kurio galėtų padengti skolas.Atsiliepime prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Servico“ atsiliepimų nepateikė.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-12 nutartimi I. P. bankroto bylą iškelti atsisakė. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2013-11-12 nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-12 nutartį panaikino ir perdavė I. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai bankroto byla negalėjo būti iškelta remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. išvardintais atvejais, nenustatyta. Kadangi jos turimo turto išmokėti skoloms nepakanka daugiau kaip 25 MMA (25 000 Lt), pirmosios instancijos teismas dėl šios situacijos bankroto bylą pareiškėjai turėjo iškelti. Nutartis naikintina dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Kadangi, iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriaus skyrimas ir pareigų jam nustatymas yra priskirta pirmosios instancijos teismui, nutartis naikinama, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti iš naujo. 2014 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės nutartimi byla grąžinta nagrinėti teisėjai R. V..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi iškėlė I. P. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Viresita“.
Teismas atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateikti pareiškėjos, suinteresuotų asmenų pozicija ir duomenys dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškimas buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, po pirmosios instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo apeliacinės instancijos teisme byla grąžinta iš naujo nagrinėti tai pačiai teisėjai, ir atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo 2014-02-04 nutartį, civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Teismas nustatė, kad pareiškėja neįvykdė įsipareigojimų pagal su AB SEB banku 2007-03-14 sudarytą kredito sutartį Nr. 1750718010934-31, šią aplinkybę patvirtina antstolio V. M. patvarkymas, iš kurio turinio matyti, kad antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą – nutartį Nr. 2-14455-558/2012 (Nr. 2822V/2012), 2012-09-19 išduotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo dėl hipoteka užtikrintos 388 641,47 Lt ir 45 225,09 EUR skolos išieškojimo iš skolininkų I. P. ir O. D., hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas naudai, išieškojimą nukreipiant į įkeistus nekilnojamuosius daiktus – butą, esantį Santariškių g. 67-24, Vilniuje, 1/52 dalis automobilių stovėjimo patalpos, esančios Santariškių g. 65, Vilnius. Pažymėjo, kad iš antstolio patvarkymo turinio ir pareiškėjos 2013-10-31 posėdžio metu pateikto ekspertizės akto Nr. 1306/05-1 matyti, kad teismo ekspertas Tauras A. T. ekspertizės aktu Nr. 1306/05-1 nustatė, jog buto, esančio Santariškių g. 67-24, Vilniuje, rinkos vertė 2013-06-05 yra 377 000 Lt, o 1/52 dalies automobilių stovėjimo patalpos, esančios Santariškių g. 65, Vilnius, rinkos vertė 15 000 Lt, iš viso areštuoto turto vertė – 392 000 Lt. Nustatė, kad viso skola AB SEB bankui sudaro 545 426,02 Lt, suinteresuotam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimas“ 38 981,60 Lt skolos ir 1252 Lt bylinėjimosi išlaidų, suinteresuotam asmeniui UAB „Vilniaus energija“ - 466,19 Lt ir 2013-10-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu iš pareiškėjos priteista 1438,96 Lt skolos, 46,38 Lt palūkanos, 5 proc. procesinės palūkanos ir 456,06 Lt bylinėjimosi išlaidos, šių sumų mokėjimą išdėstant 6 mėn. laikotarpiu, UAB „Vilniaus vandenys“ – 94,21 Lt, UAB „Servico“ – 2762,43 Lt. Nustatyta, kad pareiškėjos gaunamas pajamas sudaro apie 200 Lt per mėnesį mokamo darbo užmokesčio dvejose darbovietėse UAB „Artapro“ ir UAB „ISPS“, darbdavys UAB „Artapro“ darbuotojai I. P. apmoka studijas VU TVM (mokestis sudaro 5200 Lt per metus), darbdavys taip pat suteikė tarnybinį telefoną ir apmoka pokalbius telefonu, suteikė teisę naudotis tarnybiniu automobiliu ir apmoka kuro sąnaudas. Šiai dienai P. Č. skolą vaiko išlaikymui sudaro tik nemokėta indeksacija, viso 425 Lt, dėl šios skolos išieškojimo pareiškėja ėmėsi veiksmų - išsiuntė raštą skolininkui ir jo advokatei, išsiėmė vykdomąjį raštą. AB SEB bankas sąskaitoje yra piniginių lėšų suma, kurią sudaro 1202,80 Lt. Teismas konstatavo, kad viso pareiškėjos likvidus turtas siekia 415 825 Lt, tuo tarpu skolos vien dėl laiku negrąžinto kredito ir draudimo sudaro 584 407,62 Lt, turimo likvidaus turto vertė yra 168 582,62 Lt mažesnė už pareiškėjos skolas vien bankui ir draudimo bendrovei, neskaitant kitų kreditorių, kurių skoloms sumokėti terminai yra suėję. Teismas darė išvadą, jog tai, kad pareiškėja jauna ir darbinga, nesudaro pagrindo jos pareiškimui atmesti, o kadangi jos turimo turto išmokėti skoloms nepakanka daugiau kaip 25 MMA (25 000 Lt), teismas konstatavo, jog pareiškėja yra nemoki ir iškėlė jai bankroto bylą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja bankroto administratoriumi siūlė skirti UAB „Viresita“, kreditoriai kitų kandidatūrų nepasiūlė. Pagrindinis pareiškėjos kreditorius AB SEB bankas nepateikė informacijos, kuri neigiamai charakterizuotų pareiškėjo siūlomą bankroto administratoriaus kandidatūrą, todėl teismas bankroto administratoriumi skyrė UAB „Viresita“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį, kuria pareiškėjai iškelta bankroto byla ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismo kitam teisėjui. Nurodė, kad teismas nepranešė apie teismo posėdžio laiką ir vietą apeliantui, bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, o tai pagal CPK 329 str. 3 d. 1 p. yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažeidė teismo posėdžio nagrinėjimo tvarką, nustatytą CPK 133 str. 3 d. ir LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 2 d., pagal kurią bylos dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka. Tačiau teismas bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Taip pat vadovaujantis CPK 133 str. 3 d. kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių teises ir pareigas įtvirtintas CPK 42 str. 1 d., t. y. užkirto kelią suinteresuotiems asmenims pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus raštu bei teikti argumentus. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo būtų teikęs prašymą išreikalauti visų pareiškėjos turimų banko sąskaitų detalius išrašus, kad būtų galima tinkamai įvertinti pareiškėjos nemokumą. Taip pat nurodė, kad teismas pažeidė CPK 185 str. įtvirtintą įrodymų vertinimo principą, nes grąžinus civilinę bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylą nagrinėjo ta pati teisėja ir skundžiamoje nutartyje, įvertinus tuos pačius įrodymus, paneigė savo argumentus išdėstytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartyje, ir priėmė visiškai priešingą nutartį. Pažymėjo, kad nesutinka su teismo nurodytu teiginiu, jog fizinio asmens bankroto administratorius turės galimybę gauti duomenis apie pareiškėjos turtinę padėtį ir išsklaidyti suinteresuotų asmenų abejones dėl jai priklausančio turto, pajamų ir įsipareigojimų apimties, nes teismas gavęs pareiškimą, vadovaudamasis FABĮ 5 str. 3 d. 1 p. privalo įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai reikalingus dokumentus. Nurodė, kad teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neišsireikalavo naujų duomenų apie pareiškėjos banko sąskaitose laikomas lėšas, o nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties praėjo trys mėnesiai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja į bylą pateikė penkis banko išrašus, tačiau jų negalima vertinti kaip tinkamų įrodymų apie pareiškėjos banko sąskaitose laikomas lėšas, kadangi pateikti išrašai nėra informatyvūs, pateikti tik už septynių dienų laikotarpį. Pažymėjo, kad pareiškėja iš vienos banko sąskaitos į kitą pervedinėja nemažas pinigų sumas (1177 Lt), tačiau teismas neprašė pateikti šių sąskaitų detalių išrašų ir jam nekilo dėl to jokių klausimų, nors vertinant pareiškėjos nemokumą yra būtina nustatyti tikslų fizinio asmens įsipareigojimų dydį, jo turimo turto dydį, į kurį įeina tiek materialus turtas, tiek ir gaunamos pajamos bei kitas turtas. Atkreipė dėmesį, kad net kai įsipareigojimų dydis yra didesnis už turimą turtą, tačiau gaunamos pajamos fiziniam asmeniui leidžia per protingą terminą padengti įsiskolinimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad fizinis asmuo negali vykdyti įsipareigojimų. Todėl tik gavus detalius sąskaitų išrašus galima būtų spręsti apie pareiškėjos nemokumą. Pažymėjo, kad pareiškėja dirba dvejose bendrovėse, tačiau nepateikė nei vienos banko sąskaitos išrašo, į kurią yra pervedamas darbo užmokestis. Nurodė, kad pareiškėja viso proceso metu tendencingai pateikdavo klaidingą informaciją apie turimu pradelstus įsipareigojimus, apie sūnui teikiamą išlaikymą, apie mokamus komunalinius mokesčius, apie turtą parduodamą iš varžytynių, nors turtas nebuvo parduodamas, apie prisiimtus solidarius įsipareigojimus, todėl visi išvardyti faktai leidžia daryti prielaidą, jog pareiškėja nėra visiškai sąžininga kreditorių atžvilgiu ir todėl teismas turėjo pareigą labai išsamiai išnagrinėti visus pateiktus įrodymus ir išreikalauti naujus, bet to nepadarė. Taip pat suinteresuotas asmuo mano, kad teismas pažeidė FABĮ 11 str. 2 d., kurioje įtvirtinta kreditoriaus teisė pasiūlyti bankroto administratorių. Mano, kad paskyrus pareiškėjos siūlomą bankroto administratorių yra tikimybė, jog bankroto procesas gali būti ne šališkas, o paskyrus nepriklausomą, kreditoriaus siūlomą administratorių, tokia grėsmė nekiltų. Dėl išvardintų priežasčių suinteresuotas asmuo mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir byla perduota pirmos instancijai teismui nagrinėti iš naujo kitam teisėjui.
Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ pateikė pareiškimą prisidėti prie UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties. Nurodė, kad palaiko ir prisideda prie visų apelianto atskirojo skundo motyvų, prašo panaikinto pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui. Pažymėjo, kad taip pat nebuvo informuoti apie teismo posėdžio laiką ir vietą, kad teismas priėmė nutartį neinformavęs proceso šalių apie bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad pareiškėja I. P. viso proceso metu tendencingai pateikdavo netikslia/neteisingą informaciją, t. y. pvz. dėl įsiskonimo UAB „Vilniaus energija“, dėl neva nuo 2011-08 nemokamo vaiko išlaikymo, dėl turto pardavimo iš varžytynių, kuris pasirodo nebuvo ir nėra parduodamas iš varžytynių. Suinteresuotam asmeniui kelia abejones dėl pareiškėjos pajamų, mokesčių už mokslą informacija, taip pat tai, kad ji nurodo savo gyvenamąją vietą bute, kurį dar 2009 m. pati pardavė. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė apelianto prašymą išreikalauti banko sąskaitos, į kurią patenka su vaiko išlaikymu susijusios išlaidos, taip pat, kad neišreikalavo ir kitų banko sąskaitų detalių išrašų. Pažymėjo, kad pareiškėja yra nurodžiusi, kad naudojasi tarnybiniu automobiliu ir kad darbdavys apmoka kuro sąnaudas, o pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8-9 str., jeigu pareiškėja automobilį naudoja ir asmeninėms reikmėms, tai jau yra jos pajamos natūra (atitinkamai apmokestinamos). Nurodė, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjos darbdavys už jos mokslą mokesčius moka ne tiesiogiai mokymo įstaigai, tai vėl gi būtų I. P. pajamos natūra. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjos galimų pajamų natūra.
Atsiliepimas
Pareiškėja I. P. pateikė atsiliepimą į atskirtąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Nurodė, kad bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, teismas neprivalėjo skirti žodinio bylos nagrinėjimo, kadangi byla jau buvo išnagrinėta teismo posėdyje, o nuo nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti pareiškėjai bylą iki skundžiamos nutarties, kuria pareiškėjai iškelta bankroto byla, praktiškai nepraėjo keli mėnesiai. Pažymėjo, kad tuo laikotarpiu pareiškėjos finansinė padėtis nepasikeitė, išskyrus padidėjusiais skolas dėl toliau skaičiuojamų procesinių palūkanų. Be to, apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjai turi būti iškelta bankroto byla, o byla grąžinta tik dėl to, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atskirai išspręsti klausimus, susijusius su bankroto administratoriaus paskyrimu. Nurodė, kad atsižvelgus į trumpus šio pobūdžio bylų nagrinėjimo terminus bei į jau suformuotą teismų praktiką, teismas turi teisę reikalauti papildomų įrodymų tik tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas ir papildomų įrodymų būtinumas yra akivaizdus (2013-11-07 Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 2S-1764-479/2013). Todėl pareiškėjo mano, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo padarytą išvadą, kad pareiškėja yra nemoki ir kad nėra pagrindų nekelti jai bankroto bylos, pagrįstai nereikalavo naujų įrodymų, išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka ir priėmė nutartį iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo klaidina teismą teigdamas, kad apie rašytinį bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta, nes patikrinus Liteko informaciją vis dar matoma, kad pareiškėjos I. P. pareikšimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka 2014-02-14. Nurodė, kad bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka pareiškėja pateikė paaiškinimus apie pateiktas banko sąskaitas ir jose esančias lėšas, taip pat pateikė pažymas iš darboviečių apie gaunamą darbo užmokestį. Paaiškino, jog apie tai, kad vaiko tėvas išlaikymą perveda į banko sąskaitą, kuria ji nesinaudoja, ji sužinojo tik po to, kai suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus, kuriuose išdėstė argumentus dėl trūkstamų byloje įrodymų. Pažymėjo, kad vieno iš kreditoriaus skolos neliko dėl to, kad antstolis lėšas nurašė nuo sąskaitos, į kurią buvo pervedami vaikui priteisti alimentai. Pabrėžė, kad visos atskirajame skunde išdėstytos abejonės dėl gaunamų pajamų yra nepagrįstos. Be to, suinteresuotas asmuo bando perkelti įrodinėjimo naštą pareiškėjai dėl neva turimo papildomo turto ir pajamų. Pareiškėja pateikė pažymą, kad 1177 Lt suma yra tėvo mokėti alimentai ir kad šią sąskaitą pareiškėja yra uždariusi. Pareiškėja nesutinka su argumentu, kad neva pirmosios instancijos teismas du kartus priėjo skirtingos išvados. Pažymėjo, kad faktinės aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina vienintelę išvadą, kad I. P. yra nemoki ir nėra pagrindų, dėl kurių turėtų būti atsisakyta jai kelti bankroto bylą. Tai patvirtino apeliacinės instancijos teismas, o pirmosios instancijos teismas pirmą kartą neteisingai vertino faktines aplinkybes ir įrodymus. Dėl bankroto administratoriaus kandidatūros pareiškėja pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo teikdamas atsiliepimą į pareiškimą nurodė, jog neturi neigiamos informacijos apie siūlomą bankroto administratorių, o savo bankroto administratoriaus nesiūlė. Taip pat nei vienas kitas kreditorius nesuabejojo siūlyto administratoriaus kandidatūra, jo šališkumu ar neatitikimu keliamiems reikalavimams. Pažymėjo, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ galėjo katu su atskiruoju skundu pateikti savo administratoriaus kandidatūrą, tačiau to nepadarė. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo siekia padidinti pareiškėjos įsipareigojimus, kadangi jam yra priteistos procesinės palūkanos, kurios skaičiuojamos ir turės būti tvirtinamos kaip kreditorinis reikalavimas bankroto byloje, kai įsiteisės nutartis iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo, kuriame nurodė, kad pareiškėjos atsiliepime yra pateikta melaginga informacija: „suinteresuotas asmuo, būdamas su banku tiesiogiai susijusi įmonė ir galinti gauti visą informaciją apie fizinį asmenį, turi galimybę pateikti rašytinius įrodymus apie I. P. neva turimą kitą turtą ir pajamas“. Todėl suinteresuotas asmuo teikia dokumentus, kad apeliantas informacijos apie AB SEB banke esančias lėšas negali pateikti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja pateikė vienos iš turimų sąskaitų uždarymo informaciją, tačiau nepateikė AB Danske banke esančios sąskaitos išrašo, kuri sukėlė apeliantui abejonių dėl šioje sąskaitoje galimai laikomų piniginių lėšų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis naikintina, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas LR CPK 329 str. 2 d. 1 p. - byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.
Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. CPK 71 str. 1 d. numato, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, buvo priimtas jam dalyvaujant. Pažymėtina, kad minėtame straipsnyje nurodyti du atvejai, kai teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, nes toks dalyvavimas būtų kvalifikuojamas pakartotiniu: 1) kai teisėjas bylą nagrinėjo pirmosios instancijos teisme, tai negali dalyvauti ją nagrinėjant apeliacine ir kasacine tvarka; 2) jeigu teisėjo priimtas sprendimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo panaikintas, tai jis negali šios bylos pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Dėl antrojo atvejo taikymo praktikos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąvoka „teismo sprendimas“ negali būti suprantama tik siaurąja prasme, kai civilinė byla išsprendžiama iš esmės teismui priimant sprendimą (CPK 259 str. 1 d., 260, 261 str.), o aiškintina kaip apimanti ir teismo nutartį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2004; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2010). Teismų praktikoje akcentuojama, kad teisėjas, procesiniame sprendime išreiškęs savo nuomonę dėl bylos esmės, negali nagrinėti bylos iš naujo, nes tai reikštų jo ankstesnės nuomonės peržiūrėjimą ir prieštarautų principui, kad niekas negali būti teisėjas savo byloje (lot. nemo judex in causa sua), neatitiktų objektyviojo nešališkumo kriterijaus. Tuo atveju, kai teisėjas pirmosios instancijos teisme priima nutartį atsisakyti fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą, jis negali dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine ir kasacine tvarka, o jeigu tokia nutartis panaikinama, yra pagrindas abejoti, ar teisėjas galės išlikti visiškai nešališkas, nagrinėdamas bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme.
Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apylinkės teismo teisėja R. V. 2013 m. lapkričio 12 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė iškelti pareiškėjai I. P. bankroto bylą. Minėta teismo nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismas 2014 vasario 4 d. nutartimi panaikino 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį bei perdavė I. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės 2014 m. vasario 10 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti tai pačiai teisėjai R. V.. Pastebėtina, kad pakartotinis teisėjo tos pačios bylos nagrinėjimas gali sukelti abejonių dėl nešališkumo, todėl nustatyti įstatymo ribojimai yra savaime suprantami. Taigi jeigu teisėjas dalyvavo priimant nutartį atsisakyti iškelti bankroto bylą, tai yra pagrindas konstatuoti neleistinumą tam teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė reiškia, jog nėra įgyvendinti CPK 2 str. įtvirtinti civilinio proceso tikslai ir vienas svarbiausių civilinio proceso principų – teisės į tinkamą teismo procesą principas. Vienas iš šio principo turinio elementų yra tai, kad teismas turi būti sudarytas pagal įstatymą ir byla turi būti išnagrinėta priimant įstatymu nustatyto turinio bei formos dokumentą – teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad egzistuoja absoliutus pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį, kadangi teismo sprendimas (nutartis) negalioja, kai byla yra išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas sprendimui panaikinti, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 str. 1 d.), ir tuos, kuriems esant neturi reikšmės faktas, ar dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.). Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes šie pažeidimai patys savaime nesąlygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas. Pažymėtina, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 2 d. numatyta, kad bylas dėl fizinio bankroto bylos iškėlimo teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejį, kai teismas priima nutartį dėl plano tvirtinimo. Teismas pažymi, kad CPK 235 str. 6 d. numato, jog byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir tik esant proceso šalių prašymams, teismas galėjo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, o taip pat pažeidė CPK 133 str. 3 d., kur numatyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Apeliacinės instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad civilinė byla nr. 2FB-11216-871/2014 iš apeliacinės instancijos į pirmosios instancijos teismą grįžo 2014-02-07, byla perduota teisėjai 2014-02-11, o skundžiama teismo nutartis priimta 2014-02-14. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ir įstatymo numatytų terminų ir paskelbimo apie rašytinius teismo posėdžius tvarkos.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirajame skunde išdėstytų apelianto argumentų (prisėdėjimo prie jo pareiškimo), nes, panaikinus procesinį sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, šie skundo (prisidėjimo prie skundo) argumentai teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui nereikšmingi.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis yra priimta neteisėtos sudėties teismo, todėl naikinama dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 1 p., 338 str.) ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.