Telšių apylinkės teismo sprendimas

2011-04-29 · Civilinė byla Nr. 2-892-853/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-04-29
Bylos Nr.
2-892-853/2011
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00633-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Pareiškėjas
B. A. Z.
Suinteresuotas asmuo
Telšių apskrities VMI, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-892-853/2011Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00633-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 128.2. (S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 29 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Andželika Butkuvienei,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei I. B.,dalyvaujant pareiškėjai B. A. Z., jos atstovui advokatui G. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B.A.Z. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims Telšių apskrities VMI ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jos mama O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties, įgyjamosios senaties pagrindu buvo įgijusi ir nuosavybės teise valdė pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1m, kurio bendras plotas 63,42 kv.m., pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą I1m bei kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorą, šulinį WC), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) bei, jog ji, B.A.Z. a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini) palikimą.

Pareiškėja nurodė, jog jos mama O. K., mirusi (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties įgyjamosios senaties pagrindu buvo įgijusi ir nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1m, kurio bendras plotas 63,42 kv.m. pastatą- malkinę, bei kitus statinius- inžinerinius kiemo statinius- kiemo tvorą, šulinį, tualetą, esančius (duomenys neskelbtini), nes šiuos pastatus pradėjo valdyti po B. L. mirties ir nepertraukiamai juos valdė, žinodama, jog jie niekam kitam nepriklauso, jais rūpinosi. Taip pat nurodė, kad ji faktiškai pradėjusi valdyti, yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusios mamos O. K., gyv. (duomenys neskelbtini), palikimą, nes po motinos O. K. mirties, kuri (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą paliko savo dviem vaikams – B.A.Z. – šiuo atveju pareiškėjai ir sūnui V.J.J. lygiomis dalimis, ji pasiimdama kai kuriuos namų apyvokos daiktus bei priežiūrai įleidusi į gyvenamąjį namą gyventi savo kitą seserį yra priėmusi savo motinos palikimą. Nurodo, jog nustatyti tokius juridinę reikšmę turinčius faktus yra reikalinga tam, kad galėtų oficialiai priimti ir įteisinti savo mirusios motinos palikimą (b.l. 1-4).

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į pareiškimą neprieštaravo, kad būtų nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, jog pareiškėjos B.A.Z. mama O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties įgyjamosios senaties pagrindu buvo įgijusi ir nuosavybės teisė valdė pastatus, nurodytus pareiškime, jog pareiškėja priėmė mamos O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, jeigu pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės bus įrodytos teisminio nagrinėjimo metu, ir nustatant įgyjamosios senaties faktą teismui konstatavus, kad yra visos Civilinio kodekso 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos (b.l. 41).

Suinteresuoto asmens Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į pareiškimą neprieštaravo, kad būtų nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, jog B.A.Z. motina O. K. iki savo mirties įgyjamosios senaties pagrindu buvo įgijusi ir nuosavybės teise valdė pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitus statinius (inžinerinius - kiemo statinius (tvorą šulinį, WC), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) ir B.A.Z. faktiškai pradėdama valdyti perėmė (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos O. K. palikimą jei pareiškime išdėstytos aplinkybės bus įrodytos bylos nagrinėjimo metu (b.l. 33).

Teismo posėdžio metu pareiškėja B.A.Z. nurodė, kad jos mama O. K. ir jos tėvas B. L. gyveno kartu, kaip šeima nuo 1938 m., kadangi ankstesnis mamos vyras (duomenys neskelbtini) išvažiavo į užsienį ir negrįžo, todėl mama negalėjo susituokti su jos tėvu B. L.. Tiek jos mama, tiek jos tėvas ir ji sus savo broliais ir seserimi gyveno jos tėvui B. L. priklausančiame name su pagalbiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) Mirus tėvui B. L. (duomenys neskelbtini), mama O. K. paliko gyventi tame pačiame name. Dar (duomenys neskelbtini) testamentu visą turtą mama paliko jai ir jos broliui V.J.J. (duomenys neskelbtini) mirė jos mama. Po mamos mirties iš jos namų, esančių (duomenys neskelbtini) parsivežė mamai priklausiusius daiktus kalvaratą (verpimo ratelį), indus bei paprašė, jog jos sesuo I. M. P. persikeltų gyventi į mamos namus ir juos prižiūrėtų. Taip jos sesuo ir gyveno jos mamos name. Dar broliui esant gyvam jis sakė, kad visą mamos paliktą turtą pasiimtų jinai, kadangi jam nieko nereikia. 2007-05-07 jos brolis (duomenys neskelbtini) mirė. Dabar kreipėsi į teismą, kad galėtų tinkamai priimti mamos paliktą turtą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas G. G. nurodė, jog jo atstovaujamoji pareiškėja B.A.Z. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos mama O. K., mirusi (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties įgyjamosios senaties pagrindu buvo įgijusi ir nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1m, kurio bendras plotas 63,42 kv.m. pastatą- malkinę, bei kitus statinius- inžinerinius kiemo statinius- kiemo tvorą, šulinį, tualetą, esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat kitu reikalavimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiškai pradėjusi valdyti, yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusios mamos O. K., gyv. (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškimas yra suformuluotas, remiantis tokiomis aplinkybėmis, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama O. K., kuri (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą paliko savo dviem vaikams – B.A.Z. – šiuo atveju pareiškėjai ir sūnui V.J.J. lygiomis dalimis. Kaip matyti, brolis neišreiškė iki savo mirties valios priimti mamos palikimą, jis buvo žodžiu išsakęs, kad jokių pretenzijų į palikimą jis nereikš, būtent, viską palieka seseriai B.A.Z. Raštu jokios valios jis neišreiškė ir 2007-05-07 mirė. Tokiu būdu, pareiškėja yra vienintelė įpėdinė, kuri turi teisę į mamos palikimą. Pareiškėjos mama O. K. nuo 1938 metų, nesusituokusi gyveno su B. L., kuris yra B.A.Z. tėvas, tačiau ši aplinkybė nėra nustatyta, ir vedė bendrą ūkį, formaliai buvo sukūrę šeimyninius santykius, tačiau neįformino jų civilinės metrikacijos skyriuje. 1960 m. B. L., gyvenant kartu su O. K. buvo suteikta nuosavybės teisė į privatų gyvenamąjį namą adresu: (duomenys neskelbtini), vėliau ši teritorija buvo prijungta prie (duomenys neskelbtini). Buvo sudaryta šio gyvenamojo namo bei kitų statinių inventorinė byla ir būtent šiuose pastatuose pareiškėjos mama gyveno su B. L. iki jo mirties, t.y. (duomenys neskelbtini) vedė bendrą ūkį ir gyveno kaip viena šeima, augino bendrus vaikus. Po B. L. mirties, pareiškėjos mama tame name liko gyventi viena su vaikais, toliau viena pati valdė minėtą gyvenamąjį namą bei kitus ūkinius pastatus. Galima teigti, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties nepertraukiamai valdė minėtus nekilnojamuosius daiktus, žinodama, kad jie niekam kitam nepriklauso, rūpinosi jais kaip savo turtu, prižiūrėjo, remontavo. Tas aplinkybes iš tiesų teismui patvirtino ir prie pareiškimo pridėti rašytiniai įrodymai: 1976-1990 metų ūkinių knygų ištraukos, gautos iš archyvų, kurios liudija, kad po B. L. mirties, kaip turto valdytoja ir šeimos galva buvo įrašyta O. K.. Taip pat (duomenys neskelbtini) draudimo polisas patvirtinantis, kad O. K. buvo apdraudusi gyvenamąjį namą, taip pat Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viekšnių seniūnijos 2010-09-27 pažyma, kuria patvirtinama, kad B. L. ir O. K. vedė bendrą ūkį (duomenys neskelbtini), o po B. L. mirties ūkį valdė O. K. iki savo mirties. Akivaizdu, kad per visą laikotarpį po B. L. mirties, niekas į gyvenamąjį namą ir kitus statinius nei fiziniai asmenys, nei valstybinės institucijos jokių pretenzijų nepareiškė, o tai liudija, kad O. K. atvirai valdė šį nekilnojamąjį turtą, pagrįstai suvokdama ir suprasdama, kad tas turtas daugiau niekam nepriklauso. Būtent tais pagrindais, remdamiesi LR CK 4 knygos 68 str. mano, jog nėra kliūčių nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. K. įgyjamosios senaties pagrindu buvo įgijusi minėtą nekilnojamąjį turtą, nes ne mažiau kaip 10 metų, o būtent 19 metų, atvirai ir nepertraukiamai valdė tiek gyvenamąjį namą, tiek ir kitus statinius. LR CK 4 knygos 69 str. 3 d. numato, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei kito asmens vardu registruotus daiktus, tai šioje situacijoje, vertintina, jei nekilnojamojo daikto savininkas yra miręs ir per tą laiką po jo mirties niekas nepareiškė jokių pretenzijų į turtą, teismas galėtų laikyti, kad tas daiktas nėra registruotas kieno nors vardu, nes šiuo atveju savininkas yra miręs, tačiau teismų praktikoje susiduriama su kitokiu panašių situacijų vertinimu, kuomet traktuojama, kad nekilnojamasis daiktas registruotas, kad ir mirusio asmens vardu, nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindais į jį negali būti nustatytos. Jei teismas manytų, kad nustatyti, jog O. K. įgyjamosios senaties pagrindu buvo įgijusi minėtą nekilnojamąjį turtą nėra galimybės, prašytų remtis LR CK 4 knygos 47 str. 12 p., kuris numato, kad nuosavybės teisė gali būti nustatyta kitais įstatymo numatytais pagrindais ir tuo, kad pagal 1964 m. CK galiojusio iki 2001-07-01 132-141 str. pagal bendrą kolūkiečių kiemo nuosavybės taisyklę buvo preziumuojama, kad visų kiemo narių, įskaitant nepilnamečius ir nedarbingus asmenis, dalys kolūkiniame kieme yra lygios. Pareiškėja apsigyveno trobesiuose kartu su tuometiniu savininku B. L., kuris buvo kaip kolūkiečių kiemo šeimos galva ir liko čia gyventi po jo mirties, niekam neprieštaraujant, neišreiškiant jokių pretenzijų į šį nekilnojamąjį turtą. Tokiu būdu, galėtų būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos mama-O. K.- pastatus ir gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pagalbinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), registruotus B. L. vardu, valdė nuosavybės teise kaip buvusi šio kolūkinio kiemo narė. Kadangi nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos pagrindu teismas yra aktyvus – tai prašo teismo remtis, kaip išdėstyta pareiškime, pagrindais, numatančiais nuosavybės teisės įsigijimą įgyjamosios senaties pagrindu arba jeigu būtų prieita nuomonės, kad taikyti kitą teismų praktiką ir remtis CK 1964 m. normomis ir nustatyti nuosavybės teisės įgijimo faktą kitais pagrindais. Be to, pareiškėja užvaldė mamai priklausiusį turtą, buvusį (duomenys neskelbtini), pasiimdama iš čia kai kuriuos baldus, kalvaratą, indus bei kitus namų apyvokos daiktus, taip faktiškai pradėjusi valdyti priėmė palikimą. Todėl prašo teismo tenkinti abu reikalavimus.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. M. P. nurodė, jog ji yra B.A.Z. sesuo, jos yra seserys vienos mamos, bet ne vieno tėvo. B.A.Z. tėvas buvo B. L., su kuriuo gyveno jos mama O. K. nuo 1938 m., kai jos tėvas (duomenys neskelbtini) palikęs jos mamą išvažiavo į užsienį ir nebegrįžo. B. L. ir jos mama O. K. kartu dar turėjo tris vaikus vieną dukterį (duomenys neskelbtini) bei sūnus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie abu jau yra mirę. B. L. ir O. K. gyveno kaip šeima, ir po B. L. mirties, 1976 m., mama pasiliko gyventi tame name, kuris priklausė B. L., su savo vaikais. Ji taip pat tame name gyveno iki susituokė su savo vyru ir išėjo gyventi atskirai. Po mamos mirties, (duomenys neskelbtini), jos sesuo (duomenys neskelbtini) pasiūlė jai eiti gyventi į mamos trobą, (duomenys neskelbtini) kadangi ji pati buvo po vyro laidotuvių ir norėjo gyventi mamos troboje. Po mamos laidotuvių jos sesuo (duomenys neskelbtini) iš mamos trobos pasiėmė kai kuriuos daiktus: kalvaratą, skirtą siūlams verpti, indus, užuolaidas. Apie tai, kad jos mama O. K. buvo surašiusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko seseriai (duomenys neskelbtini) ir broliui (duomenys neskelbtini), ji žinojo ir dėl to neprieštaravo. K. B. A. Z. būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ji po mamos O. K. mirties priėmė faktiškai pradėdama valdyti palikimą, ji sutinka, nes būtent taip ir buvo bei prašo B.A.Z. pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis, pareiškėjos bei liudytojos paaiškinimais nustatyta, kad pastatus, į kuriuos pareiškėja prašo nustatyti valdymą mirusios mamos O. K. pagal įgyjamąją senatį, sudaro gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1A1m, kurio bendras plotas 63,42 kv.m., malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (tvora, šulinys, WC), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) registruoti B. L. vardu (b.l. 12-13). Namų valdos techninės apyskaitos bylos kopijoje nurodyta, jog savininkas L. B. B. (b.l. 24-26). B. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). O. K. dukra K. B. A. (b.l. 11), kuriai po santuokos sudarymo suteikta (duomenys neskelbtini) pavardė (b.l. 10). 1976 m. rugpjūčio 16 d. O. K. parašė testamentą, kuriuo visą savo turtą, tame tarpe medinį gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kurie randasi Akmenės rajone, Viekšnių apylinkėje, Fermos kaime, paliko savo vaikams J. V. J., B. ir Z. B.-(duomenys neskelbtini), S. lygiomis dalimis (b.l. 7). Akmenės rajono (duomenys neskelbtini) 1976-1990 metų ūkinių knygų ištraukų kopijose pateikta informacija apie B. L. ir O. K. turėtus pastatus: nuo 1976-01-01 iki 1979 m. nurodyta šeimos galva „L. B., B.“ , perbraukta ir šeimos galva nurodyta „K. O., K.“. Šeimos nariai nurodyti L. B. ir O. K. (b.l. 20). Nuo 1980-01-01 iki 1988-06-01 ūkio adresu (duomenys neskelbtini), šeimos galva nurodyta K. (b.l. 21-23). Gyventojų turto savanoriškojo draudimo liudijimo kopijoje nurodyta, kad O. K. 1982 m. liepos 1 d. apdraudė pastatus, esančius(duomenys neskelbtini) (b.l. 17). (duomenys neskelbtini) O. K. mirė (b.l. 8). 2007 m. gegužės 7 d. mirė pareiškėjos brolis (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). Mažeikių rajono 2 notarų biuro notarė I. Z. atsisakė B.A.Z. atlikti notarinį veiksmą priimti prašymą priimti palikimą mirus (duomenys neskelbtini) mamai O. K. (b.l. 15). Mažeikių rajono 1-asis notarų biuras pranešė, jog dėl O. K. palikimo į jų biurą niekas nesikreipė (b.l. 16). Pareiškėjos bei liudytojos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos mama O. K. ginčo pastatuose su B. L. gyveno kaip šeima, ir po B. L. mirties, tai yra (duomenys neskelbtini), iki savo mirties, tai yra (duomenys neskelbtini), gyveno juose juos valdydama kaip savo, ji priklausė ir buvo šio kolūkinio kiemo narė bei šeimos galva, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys iš archyvo (b.l. 20-23) bei 2010-09-27 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viekšnių seniūnijos seniūno A. E. išduota pažyma apie vedamą ūkį Nr. R1-140 (b.l. 18).

Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo taikymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje praktikoje atskleisdamas įgyjamosios senaties įstatyminę sampratą yra suformulavęs pagrindinius šio teisės instituto taikymo aspektus. Kasacinio teismo praktikoje teigiama, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas gali būti konstatuotas tik esant atitinkamų sąlygų visetui:

pareiškėjas negali būti daikto savininkas, nėra ir negali būti įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu pagrindu;pareiškėjas daiktą turi valdyti sąžiningai, t.y. reikalaujama, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą nei jis, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68 str., 4.70 str. sąžiningas daikto valdymas);pareiškėjas daiktą valdo teisėtai (CK 4.23 str., 4.68 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiai pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta kitaip. Neteisėtu daikto valdymu laikoma per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ar kito savininko teises įgyto daikto valdymas.pareiškėjas daiktą privalo valdyti atvirai, kaip savą, neslėpdamas ir nesislapstydamas, nepertraukiamai ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68 str., 4.71 str.). Ši sąlyga ir toks reikalavimas yra reikšmingas tam, kad būtų sudarytos realios sąlygos užginčyti tokio asmens teises į daiktą, o tokio asmens (daikto valdytojo) teises užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus arba sutartis, turi būti sudaryta reali galimybė įgyvendinti savo teisę į daiktą (Pvz. išreikalauti daiktą iš svetimo ir neteisėto valdymo, pareiškiant tokį ieškinį teisme).

Toks kasacinio teismo įgyjamosios senaties teisės instituto aiškinimas taikytinas ir šioje byloje. Nes tik konstatavus įstatyminių įgyjamosios senaties taikymo sąlygų visetą galima tinkamai kvalifikuoti susiklosčiusius nagrinėjamus teisinius santykius ir taikyti įgyjamosios senaties institutą, o jų nesant – spręsti ex oficio kaip turi būti šie santykiai kvalifikuojami. Teismas turi pareigą tinkamai teisiškai kvalifikuoti civilinius teisinius santykius, tiksliai nustatydamas, kokios materialinės teisės normos juos reglamentuoja (CPK 265 str.). Teismas vadovaujantis išdėstytu, turi pagrindo konstatuoti, jog pagrindo taikyti šioje byloje nustatytiems faktiniams teisiniams santykiams įgyjamosios senaties institutą nėra.

Dėl CK 4.69 straipsnio nuostatų ir 1964 m. Civilinio kodekso 134-141 straipsnių reglamentuojančių kolūkiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinius santykius taikymo.

Konstatuotina, kad daiktas – gyvenamasis namas su kitais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) kurie anot pareiškėjos, nuosavybės teise priklausė jos mamai O. K. ir pagal savo prigimtį, ir pagal paskirtį yra privačios nuosavybės objektai, niekada neišėjęs iš privataus valdymo. Pagal savo prigimtį ginčo daiktas buvo kolūkiečio kiemo nuosavybė, kurios nuosavybės teisės objektais galėjo būti gyvenamieji trobesiai, kiti ūkio reikmėm skirti pastatai ir daiktai (1964 m. CK 133 straipsnis). Kolūkiečių kieme mirus kolūkiečių kiemo nariui pagal teisinio santykio atsiradimo metu galiojusį civilinio kodekso 601 straipsnį paveldėjimas kiemo turte neatsiranda (1964 m. CK 601 straipsnis). Nors kolūkiečių kiemo bendrosios nuosavybės teisės institutas buvo panaikintas 1990 m. lapkričio 27 d įstatymu „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“, o buvęs turto savininkas mirė dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau pagal įrašus ūkinėse knygose kolūkiečių kieme B. L. buvo įrašytas kaip kolūkinio kiemo šeimos galva, o pareiškėjos mama O. K. buvo šeimos narė, o po B. L. mirties nurodyta, kaip šeimos galva (Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-72-210/2010). Taigi pareiškėjos mama O. K. iki B. L. mirties buvo kolūkiečių kiemo nare, o po B. L. mirties, tapo kolūkinio kiemo šeimos galva, todėl O. K. tokiu būdu (kaip kolūkiečių kiemo narė pagal tuo metu galiojusį 1964 m. Civilinį kodeksą) faktiškai įgijo nuosavybės teises į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) po B. L. mirties (duomenys neskelbtini) kaip paskutinis likęs kolūkinio kiemo narys. Toks nuosavybės įgijimas yra teisėtas ir priskirtinas 2000 m. CK 4.47 straipsnio 12 punkte nustatytam nuosavybės įgijimo būdui.

Taigi bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjos motina O. K. ginčo daikto, savininke tapo kitais pagrindais, t.y. faktiškai įgijo nuosavybės teises į daiktą, o būtent gyvenamąjį namą bei kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais (CK 4.47 straipsnio 12 p.), t.y. pagal 1964 m. Civilinio kodekso 132 – 141 straipsnius, kaip kolūkiečių kiemo narė, nes pagal bendrąją kolūkiečių kiemo nuosavybės taisyklę buvo preziumuojama, kad visų kiemo narių, įskaitant nepilnamečius ir nedarbingus asmenis, dalys kolūkiniame kieme yra lygios (1964 m. CK 136 straipsnis). Pareiškėjos motina gyveno gyvenamajame name kartu su tuometiniu jų savininku – kolūkiečių kiemo šeimos galva B. L., sudarydami faktinę šeimą, bei liko gyventi ir po jo mirties, niekam neprieštaraujant, valdė ir naudojo gyvenamąjį namą bei kitus pastatus pagal paskirtį – gyventi, juos prižiūrėjo ir rūpinosi, atvirai ir nepertraukiamai nuo 1976 m liepos 20 d. (B. L. mirties) iki (duomenys neskelbtini) (savo mirties) valdė kaip savo, nuosavybės teisę patvirtindama testamentu palikusi pastatus savo vaikams lygiomis dalimis V.J.J. bei B.A.Z. Niekas per aptariamą laikotarpį nepareiškė jokių pretenzijų į daiktą (gyvenamąjį namą su pastatais), niekas O. K. teisių neužginčijo. Vadinasi pareiškėjos motina O. K. ir buvo daikto savininkė, jį naudoja kaip savo - atvirai ir nepertraukiamai daugiau nei aštuoniolika metų. Todėl esant šiems duomenims, šį teisinį santykį kvalifikuojant kitaip nei nurodo pareiškėja, nustatytinas faktas, kad pareiškėjos mama O. K. pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorą, šulinį, WC), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotus B. L. (mirusio (duomenys neskelbtini) vardu, esančius (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (savo mirties) valdė nuosavybės teisėmis, kaip buvusi šio kolūkinio kiemo narė.

Gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, kaip nuosavybe priklausantis turtas, O. K. testamentu buvo palikti pareiškėjai B.A.Z. bei jos broliui V.J.J. lygiomis dalimis, tačiau byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) dar 207-05-07 mirė, taip ir neišreiškęs savo valios dėl palikimo pagal testamentą priėmimo. Pareiškėjos bei liudytojos parodymais byloje nustatyta, jog pareiškėja po savo motinos O. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti, o būtent po O. K. mirties iš karto B.A.Z. iš motinos namų parsivežė motinai priklausančius daiktus, tai yra kalvaratą, indus, kai kuriuos baldus bei kitus namų apyvokos daiktus, bei gyvenamojo namo priežiūrai įleido į namą gyventi savo seserį I. M. P..

Palikimo atsiradimo metu galiojęs LR CK 587 str. numatė, kad „palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.“ Todėl nustačius, kad O. K. dukra B.A.Z. faktiškai pradėjo valdyti paveldėto turto dalį, laikytina, kad ji paveldėjo visą turtą, likusį po jos motinos, O. K., mirties.

Visapusiškai ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja tuojau pat po savo motinos O. K. mirties priėmė jos palikimą – pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorą, šulinį, WC), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama šį turtą valdyti (LR CK 5.51 str.). Todėl laikytina, jog pareiškėja priėmė visą palikėjos O. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą (LR CK 5.51 str.).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini dėl nuosavybės teisės į palikimą įregistravimo nekilnojamojo turto registre bei disponavimo paveldėtu turtu (LR CPK 448 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 str., 296 str. 1 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad O. K., gimusi (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorą, šulinį, WC), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotus B. L. (mirusio (duomenys neskelbtini) vardu, esančius (duomenys neskelbtini) valdė nuosavybės teisėmis kaip buvusi šio kolūkinio kiemo narė.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja B.A.Z. a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos O. K., gim. (duomenys nekslebtini), a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, o būtent: pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorą, šulinį, WC), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotus B. L. (mirusio (duomenys neskelbtini) vardu, esančius (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi B.A.Z. palikimui, kurį sudaro pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (tvora, šulinys, WC), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) priimti bei registruoti nekilnojamojo turto registre ir disponuoti paveldėtu turtu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė