- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-90-252/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07552-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- E. U.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 90 - 252 – 2013 Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07552-2012-7
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. U. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-8670-488-2012 pagal pareiškėjos (ieškovės) E. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-96-452-2012 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. U. 2011-07-01 ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo V. U. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. CMS, dėl atsakovo kaltės, nutraukus santuoką palikti ieškovei santuokinę pavardę „U.“, nustatyti nepilnametės dukros K. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti ieškovei iš atsakovo 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt, pradedant nuo 2011-07-01 iki gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, padalinti santuokoje įgytą turtą, įsipareigojimus kreditoriui AB „Swedbank“, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, E. U. ir V. U. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, E. U. paliko santuokinę pavardę – „U.“, ieškovės ir atsakovo bendro vaiko - dukros K. U. gyvenamąją vietą nustatė su motina E. U., priteisė iš atsakovo V. U. ieškovės naudai išlaikymą, mokamą po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, pradedant nuo ieškinio padavimo dienos (2011-07-04) neterminuotai, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Patvirtino 2011-12-28 tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl kiekvienam asmeninės nuosavybės teise tenkančio turto dalių bei įsipareigojimų kreditoriui. Civilinę bylą dėl turto padalijimo nutraukė, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įvertinęs šalių paaiškinimus ir liudytojų duotus parodymus, padarė išvadą, kad abi šalys nebuvo viena kitai lojalios, nepakankamai viena kitą gerbė, nerėmė moraliai. Abu sutuoktiniai neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nemokėjo taikiai spręsti konfliktų, nebuvo pakankamai tolerantiški vienas kito atžvilgiu ir nedėjo pakankamai pastangų šeimai išsaugoti. Konstatavo, kad ieškovė nepagrindė reikalavimo dėl patirtos neturtinės žalos.
Panevėžio apygardos teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeitė – ieškovės naudai priteistiną patirtų atstovavimo išlaidų sumą sumažino iki 1 000 Lt. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo buvusiam sutuoktiniui priteisimo paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėja (ieškovė) 2012-10-23 pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-96-452/2012. Prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-16 sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir E. U. bei V. U. santuoką nutraukti dėl V. U. kaltės, priteisiant iš V. U. E. U. naudai 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad proceso atnaujinimo pagrindas – naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). O būtent – 2012-09-11 pareiškėja gavo V. U. teismui pateiktus dokumentus kitoje byloje (civ. byla Nr. 2-700-902/2012), tarp kurių buvo jo sūnaus K. U., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas. Tai rodo atsakovo neištikimybę, kuris nuo jos nuslėpė, kad būdamas su ja santuokoje su kita moterimi gyveno faktinėje santuokoje, su kuria po teismo spendimo įsiteisėjimo praėjus dviem mėnesiams gimė sūnus. Ši aplinkybė būtų esminė sprendžiant santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės bei neturtinės žalos atlyginimo klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjos E. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas konstatavo, kad naujai pareiškėjos (ieškovės) nurodoma paaiškėjusi aplinkybė – atsakovo neištikimybė nepanaikintų teismo nustatytų ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo pagrindžiančių aplinkybių, nes atsakovo sūnaus gimimo liudijimas pagrįstų atsakovo gyvenimą kitoje faktinėje šeimoje jau tuo laikotarpiu, kada ieškovė jau buvo kreipusis (2011-07-04) dėl santuokos nutraukimo, t. y. ištuokos bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuomone, pats vaiko gimimo faktas naujai paaiškėjusia aplinkybe negali būti laikomas , nes nagrinėjant bylą jo dar objektyviai nebuvo, o jis atsirado jau priėmus teismo sprendimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-28 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-96-452/2012 bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-16 sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir E. U. bei V. U. santuoką nutraukti dėl V. U. kaltės, priteisiant iš V. U. E. U. naudai 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad teismas byloje dėl santuokos nutraukimo negalėjo įvertinti atsakovo V. U. santuokinės neištikimybės fakto. Kitoje byloje pateiktas jo sūnaus gimimo liudijimas sudaro pagrindą konstatuoti, jog V. U. santuokos metu sutuoktinei buvo neištikimas, turėjo nesantuokinių artimų santykių su kita moterimi, ignoravo šeimą ir šeimos interesus, dėl ko iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir yra kaltas dėl santuokos nutrūkimo. Tokiu būdu, nustačius atsakovo gyvenimą kitoje faktinėje šeimoje nenutraukus santuokos, lemia įsiteisėjusio teismo sprendimo išvados dėl santuokos nutrūkimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pakeitimą. Konstatavus atsakovo kaltę, turi būti sprendžiamas ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovas V. U. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš E. U. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas – 600 Lt už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo surašymą ir 200 Lt už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Nurodo, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, E. U. tik kartoja tuos pačius savo prašymo dėl proceso atnaujinimo teiginius, tačiau niekuo nenuginčija Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-28 nutarties argumentų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Proceso atnaujinimas taikomas dažniausiai tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais. Proceso atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; kt.). Taigi, proceso atnaujinimas taikomas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.
CPK 366 str. 1 d. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt.
Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p., kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas, naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Apeliantė naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri yra pagrindas atnaujinti procesą, nurodė tai, kad 2012-09-11 gavus atsakovo V. U. procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. 2-700-902/2012 paaiškėjo, jog (duomenys neskelbtini) Londone V. U. gimė sūnus. Apeliantės teigimu, tai esminė aplinkybė sprendžiant santuokos nutrūkimo dėl vieno sutuoktinio kaltės klausimą, taip pat klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes tai rodo, kad atsakovas santuokos metu sutuoktinei buvo neištikimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pats vaiko gimimo faktas naujai paaiškėjusia aplinkybe šiuo atveju negali būti laikomas, nes nagrinėjant bylą jo dar objektyviai nebuvo, o jis atsirado jau priėmus teismo sprendimą. Naujai pareiškėjos (ieškovės) nurodoma paaiškėjusi aplinkybė – atsakovo neištikimybė nepanaikintų teismo nustatytų ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo pagrindžiančių aplinkybių. Būtent 2012-01-16 Panevėžio apylinkės teismo sprendime (civ. byla Nr. 2-96-452/2012) pripažinta, kad lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Iš pagal Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį išreikalautos iš Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-96-452-2012 teismo posėdžio protokolo 2011-12-28 – 2012-01-16 matyti, kad apie atsakovo neištikimybę nebuvo kalbama ir nesidomima, nes pati ieškovė E. U. paaiškino, jog su atsakovu negyveno kartu, nebendravo nuo 2010-12-30 iki ieškinio padavimo dienos (t. 2, b. l. 9), t.y. ieškovė pati pripažino ir nurodė, kad faktiškai jų santuoka iširo nuo 2010-12-30. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo V. U. sūnus K. U. gimė (duomenys neskelbtini), tai paneigia pareiškėjos (ieškovės) nurodytas aplinkybes dėl buvusio sutuoktinio kaltės (neištikimybės) dėl santuokos iširimo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjos minima aplinkybė neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės CPK 366 str. 1 d. 2 p. atžvilgiu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog pateiktas atsakovo vaiko gimimo liudijimas esminės reikšmės bylai jau neturės, t. y. nesikeistų priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą V. U. turėjo 200 Lt išlaidas(b. l. 55). Prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina mokėjimo dokumentas, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistina prašoma suma. Išlaidų, turėtų pirmos instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas nepriteisia, nes jų pagrįstumo ir dydžio klausimus sprendžia pirmos instancijos teismas CPK 93 str. pagrindu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Lt (du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.