Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio butų ūkis“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl įstatymų nustatyto termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 16 d. įsakymu A-545 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Joniškio butų ūkio skyrimo (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo objektų administratoriumi“ pareiškėja paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratoriumi ir teikia šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad E. K. 1999 m. vasario 11 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-729 pagrindu buvo įgijusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį kaip palikimą 2012 m. birželio 11 d. priėmė J. K.. Pastarajam mirus, butas 2020 m. rugsėjo 1 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 3087 pagrindu priklauso valstybei, butą turto patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2015 m. gegužės 29 d. Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-747-457/2015 nutarta iš skolininko J. K. išieškoti 1503,11 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11,27 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Joniškio butų ūkis“ naudai. Pareiškėja dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi į antstolės Vaivos Šimkienės kontorą. 2019 m. gegužės 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose buvo gautas ieškovės UAB „Joniškio butų ūkis“ ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-7952-1079/2019 atsakovui J. K. dėl 2213,93 Eur skolos, 13,20 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo už ieškovės suteiktas paslaugas. Neįteikus J. K. teismo procesinių dokumentų, teismas patikrino Gyventojų registro duomenis ir nustatė, kad J. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki 2019 m. gruodžio 19 d. arba kol paaiškės J. K. teisių perėmėjas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad nutarties nuorašas 2019 m. birželio 19 d. buvo išsiųstas pareiškėjai UAB „Joniškio butų ūkis“. Iš byloje esančio antstolės Vaivos Šimkienės 2019 m. liepos 9 d. patvarkymo matyti, kad antstolė nutraukė vykdomosios bylos pagal 2015 m. gegužės 29 d. Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-747-457/2015 vykdymą ir vykdomąjį dokumentą grąžino ją išdavusiai institucijai, kopiją išsiuntė pareiškėjai.

2019 m. lapkričio 27 d. prašymu pareiškėja kreipėsi į Joniškio rajono notarų biuro notarą, prašydama pateikti informaciją apie J. K. teisių ir pareigų perėmėjus. Iš byloje esančio 2019 m. gruodžio 3 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės Gražinos Butienės liudijimo matyti, kad pareiškėja 2019 m. gruodžio 4 d. buvo informuota, jog (duomenys neskelbtini) mirus J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruotų J. K. palikimo priėmimo faktų. Kaip matyti iš Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties, teismas minėta nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2-7952-1079/2019 pagal ieškovės UAB „Joniškio būtų ūkis“ ieškinį atsakovui J. K., nes per pusę metų po J. K. mirties jo palikimo niekas nepriėmė, atsakovo J. K. teisių perėmimas neįvyko. Iš minėtos nutarties matyti, kad teismas 2019 m. gruodžio 19 d. patikrino Testamentų registro duomenis ir nustatė, kad nėra duomenų apie palikimą priėmusius įpėdinius. 2019 m. gruodžio 20 d. teismas gavo Joniškio rajono notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės raštą, kad duomenų apie J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinius Joniškio rajono notarų biure nėra, į Joniškio notarų biurą dėl J. K. palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

Pareiškimu pareiškėja prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą pareikšti 3744,62 Eur kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro J. K. įsiskolinimas už suteiktas paslaugas, suteiktas iki buto savininko mirties (duomenys neskelbtini). Savo prašymą pareiškėja argumentuoja tuo, kad mirusiajam neturint įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą ar jiems nepriėmus palikimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, yra sudėtinga sužinoti, kada ir kas gali kreiptis dėl palikimo priėmimo, pareiškėja administruoja didelį kiekį namų, todėl pareiškėjai sudėtinga sužinoti, kada ir kas gali kreiptis dėl palikimo priėmimo.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai taip pat gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį kreditoriui, praleidusiam trijų mėnesių terminą reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikšti, teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Įstatymai nedetalizuoja svarbios priežasties sąvokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimą, formuojama teismų praktikoje. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Vertinimams, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

Pažymėtina, kad valstybė yra specifinis paveldėjimo teisinių santykių subjektas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) iš esmės neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, tačiau CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas.

Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas.

Nustatyta, kad skolininkas J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Apie skolininko mirtį pareiškėjai tapo žinoma po kelių dienų po jo mirties, t. y. 2019 m. birželio 19 d., kai teismas išsiuntė pareiškėjai nutarties nuorašą apie civilinės bylos sustabdymą. Bylai esant sustabdytai, praėjus beveik šešiems mėnesiams po skolininko mirties, pareiškėja ėmėsi priemonių išsiaiškinti skolininko teisių perėmėjus – Joniškio rajono notarų biuro notarė 2019 m. gruodžio 4 d. informavo pareiškėją, jog (duomenys neskelbtini) mirus J. K. į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruotų J. K. palikimo priėmimo faktų. Pareiškėja nei įstatymo nustatytu 3 mėnesių terminu po skolininko mirties, taip pat ir dėl neįvykusio J. K. teisių perėmimo 2019 m. gruodžio 23 d. teismo nutartimi nutraukus civilinę bylą, nesiėmė jokių veiksmų, kad galėtų pareikšti kreditorinius reikalavimus. Pareiškimas dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas tik 2020 m. gruodžio 3 d., t. y. beveik po pusantrų metų po skolininko J. K. mirties. Konstatuotina, kad pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi, atidi ir rūpestinga vykdydama savo pareigas. Pareiškėjos argumentas, kad ji administruoja didelį kiekį namų, todėl jai sudėtinga sužinoti, kada ir kas gali kreiptis dėl palikimo priėmimo, vertintinas kritiškai, nes norint pareikšti kreditorinius reikalavimus nėra būtina žinoti duomenis apie įpėdinį, o savo reikalavimą galima pareikšti palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.66 straipsnio 1 dalis). Dėl teismui nežinomų priežasčių pareiškėja delsė tai padaryti, todėl praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti.

Teismo vertinimu, būtent pareiškėjos veiklos pobūdis lemia jos pareigą domėtis mokesčių nemokėjimo priežastimis, sukurti mechanizmą (algoritmą), kuris šalintų (ar minimizuotų) grėsmes skolų išieškojimui. Pareiškėjai kaip pelno siekiančiai įmonei, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl pareiškėja turi kontroliuoti, kad vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o neatsiskaitymo atveju pareiškėja turi imtis priemonių skolai atgauti arba prisiimti riziką dėl skolos. Pareiškėja, žinodama apie skolininko mirtį ir įstatymo nustatytu terminu dėl teismui nežinomų priežasčių laiku nepareikšdama kreditorinio reikalavimo, dėl praleisto termino atsiradusius nuostolius turėtų prisiimti kaip pagrįstus ir pateisinamus.

Pareiškėjai nenurodžius jokių objektyvių ir pripažintinų svarbiomis trijų mėnesių termino, skaičiuotino nuo skolininko mirties, praleidimo priežasčių, teismas neturi pagrindo atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Akcentuotina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino praleidimą sąlygojo pačios pareiškėjos pasyvus elgesys, nepakankamas atidumas ir rūpestingumas, dėl to nėra pagrindo pripažinti pareiškėjos nurodytas šio termino praleidimo priežastis svarbiomis. Teismo vertinimu, termino praleidimas priklausė ne nuo objektyvių priežasčių, bet nuo pareiškėjos veiklos trūkumų.

Įvertinus tai, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja svarbios aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalį ir atnaujinti praleistą terminą, atsižvelgiant į tai, jog įstatymas nenumato kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576–578 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos UAB „Joniškio butų ūkis“ pareiškimą dėl įstatymų nustatyto termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo.

Nutarties per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.