Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui K. V., pareiškėjo atstovui P. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-11-16 priėmė sprendimą Nr. (23.25-08)-328-14641 išieškoti iš pareiškėjo K. V. 361,85 EUR pagal užsienio valstybės prašymą (b. l. 12).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjo K. V. 2015-11-20 skundą dėl 2015-11-16 sprendimo Nr. (23.25-08)-328-14641, 2015-12-15 raštu Nr. (23.1-08)-RNA-47159 informavo pareiškėją, kad jis su skundu dėl 2015-11-16 sprendimo Nr. (23.25-08)-328-14641 panaikinimo turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 25).

K. V. prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2015-11-16 sprendimą Nr. (23.25-08)-328-14641 ir 2015-12-15 sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-47159.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad mokesčių administratorius priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, nes nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu iš jo išieškoma 361,85 Eur. Atsakovė praleido terminą dėl išieškojimo, nes mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam neaišku, kas apskaičiavo išieškotiną mokestį, nenurodyta tiksli sprendimo apskundimo tvarka. 2015 m. lapkričio 19 d. rašto Nr. (23.1-08)-RNA-42571 priedas pateiktas nesuprantama jam kalba, neatliktas vertimas. Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo pateikti nei teismo sprendimas, nei nutartis ar kitos institucijos priimtas sprendimas (nutarimas), nepateiktas prašymas vykdyti reikalavimą. Sprendime nėra motyvacijos, nėra nurodyti reikalavimo pagrindai.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą su skundu nesutiko.

Paaiškino, kad 2008-10-29 gavo prašymą vykdyti reikalavimą, leidžiantį vykdyti reikalavimus, vadovaujantis Tarybos direktyva 2008/55/EB. Remdamasi šiuo dokumentu Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnyba prie Hanoverio centrinės muitinės (toliau –Tarnyba) prašė imtis išieškojimo priemonių iš K. V. dėl 4 178,78 Eur išlaidų, susijusių su akcizu už tabako gaminius ir importo pridėtinės vertės mokesčio bei šių išlaidų delspinigių skolos. Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriaus bendradarbiavimas su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis išieškant mokestines nepriemokas yra nustatytas MAĮ 29 straipsnio 1 dalyje. Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administratorių (kompetentingų institucijų) prašymai dėl pagalbos išieškant mokestinės nepriemokas nagrinėjami ir vykdomi Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo nustatyta tvarka. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 4 straipsnio 5 punktas reglamentuoja, kad pagalba gali būti teikiama išieškant reikalaujamas sumas ir taikant išieškojimo užtikrinimo priemones. Pagal Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančios institucijos naudai, gavusi prašančios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą. Reikalavimo gavimas yra pagrindas vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo, todėl VMI prie FM privalo pradėti išieškojimo veiksmus. VMI prie FM rašte informacija apie nepriemokos išieškojimo senaties termino pratęsimą yra pateikta lietuvių kalba.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-11-16 sprendimo Nr. (23.25-08)-328-14641 ir 2015-12-15 sprendimo (rašto) Nr. (23.1-08)-RNA-47159 teisėtumo ir pagrįstumo. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-11-16 priėmė sprendimą Nr. (23.25-08)-328-14641 išieškoti iš pareiškėjo K. V. 361,85 EUR pagal užsienio valstybės prašymą (b. l. 12). Skundžiamu 2015-12-15 raštu Nr. (23.1-08)-RNA-47159 atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo K. V. 2015-11-20 skundą dėl 2015-11-16 sprendimo Nr. (23.25-08)-328-14641, informavo pareiškėją, kad jis turi kreiptis su skundu dėl 2015-11-16 VMI prie FM sprendimo Nr. (23.25-08)-328-14641 panaikinimo į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 25).

Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administratorių (kompetentingų institucijų) prašymai dėl pagalbos išieškant mokestinės nepriemokas nagrinėjami ir vykdomi Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 4 straipsnio 5 punktą pagalba gali būti teikiama išieškant reikalaujamas sumas ir taikant išieškojimo užtikrinimo priemones. Pagal Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančios institucijos naudai gavusi prašančios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą.

Reikalavimo gavimas yra pagrindas vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo.

Pagal Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti.

Byloje nustatyta, kad VMI prie FM 2008 m. spalio 29 d. gavo prašymą vykdyti reikalavimą, leidžiantį vykdyti reikalavimus, vadovaujantis Tarybos direktyva 2008/55/EB. Remdamasi šiuo dokumentu Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnyba prie Hanoverio centrinės muitinės prašė imtis išieškojimo priemonių iš K. V. dėl 4178,78 Eur išlaidų, susijusių su akcizu už tabako gaminius ir importo pridėtinės vertės mokesčio bei šių išlaidų delspinigių skolos.

Į atsakovės 2015 m. spalio 20 d. raštą buvo gautas 2015 m. spalio 30 d. atsakymas iš Vokietijos, kad remiantis Hamburgo centrinės muitinės biuro pateikta informacija, pretenzijos likutinė vertė yra 440,29 Eur. Dėl pritaikytų vykdymo priemonių pasikeitė senaties terminas. Naujojo senaties termino pabaiga yra 2019 m. gruodžio 31 d. (b. l. 60). Iš VMI prie LR FM 2016-04-20 rašto Nr. (23.4-08 E) RNA (b. l. 108) matyti, kad pareiškėjui sumokėjus 123,54 Eur, mokėjimas dalinai buvo įskaitytas skolai pagal užsienio šalies prašymą padengti, todėl atsakovė priėmė sprendimą išieškoti iš pareiškėjo likusią 361,85 Eur sumą.

Iš pareiškėjo skundžiamo 2015-11-16 sprendimo Nr. (23.25-08)-328-14641 turinio matyti, kad jame yra nurodytas mokestinės nepriemokos išieškojimo teisinis pagrindas – 2008 m. spalio 29 d. užsienio valstybės Federalinės muitų išieškojimo tarnybos pateiktas prašymas vykdyti reikalavimą Nr. RK82352/2008. Sprendime nurodyta, kad sprendimas išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio administravimo įstatymo 33 str. 8 p., Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymu ir Lietuvos Respublikos ir Vokietijos federacinės Respublikos sutartimi dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo. Prašymo vykdyti reikalavimo ir jo priedų kopijos pareiškėjui buvo pasirašytinai įteiktos 2008 m. gruodžio 1 d., todėl atsakovė pagrįstai teigia, kad pareiškėjo teiginys apie nežinomą mokestinės nepriemokos išieškojimo teisinį pagrindą, apie nepateiktus procesinius dokumentus yra nepagrįstas. VMI prie FM rašte priedo informacija apie nepriemokos išieškojimo senaties termino pratęsimą yra pateikta lietuvių kalba (b. l. 49).

2015-11-16 sprendime Nr. (23.25-08)-328-14641 aiškiai nurodyta, kad sprendimas priimtas vadovaujantis Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymu bei Tarnybos Prašymu vykdyti reikalavimą. Taigi, sprendime yra nurodyta kokiu pagrindu vykdomas išieškojimas, nurodytas sprendimo teisinis pagrindas bei apskundimo tvarka. Mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką yra įtvirtinta MAĮ 33 straipsnio 8 punkte, todėl VMI prie FM viršininkas turėjo priimti šioje byloje ginčijamą sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos, jame aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis pasirašytas tinkamai įgalioto asmens.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, taip pat nurodo, kad jam neaišku, kas apskaičiavo išieškotiną mokestį.

Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 17 str. 1 d. reglamentuota, kad sprendžiant klausimus dėl senaties termino, vadovaujamasi prašančiosios institucijos narės teisės aktais. Minimo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl senaties terminų sustabdymo, nutraukimo arba pratęsimo visi veiksmai, kuriu imasi Lietuvos Respublika tenkindama pagalbos prašymus ir dėl kurių būtų sustabdytas, nutrauktas arba pratęstas senaties terminas pagal Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktus, laikomi turinčius tokias pat pasekmes prašančioje valstybėje narėje tik tuo atveju, jeigu lygiavertės pasekmės yra numatytos pagal prašančioje valstybėje galiojančius teisės aktus, minėto straipsnio 4 punkte nustatyta, kad prašančiosioms institucijoms nedraudžiama imtis priemonių senaties terminui pagal toje valstybėje narėje galiojančius teisės aktus sustabdyti, nutraukti arba pratęsti. Tarnyba, vadovaudamasi tarybos direktyva 2010/24/ES 2015-10-30, raštu , gautu CCN paštu, informavo VMI prie FM apie senaties termino skolos išieškojimo byloje pratęsimą iki 2019 m. gruodžio 19 d. VMI prie FM 2015-11-16 priėmė skundžiamą sprendimą ir informavo pareiškėją apie senaties termino pratęsimą 2015-11-17 raštu Nr. (23.1-08)-RNA-42571.

Pareiškėjas skundžia VMI prie FM 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (23.25-08)-328-14641, nes, jo nuomone, prašyme vykdyti reikalavimą nėra duomenų, kad besikreipiančioji institucija išnaudojo visas įprastas galimybes ir priemones nurodytiems mokesčiams išieškoti. Šie pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti. Atsakovė pagrįstai teigia, kad papildomų faktinių aplinkybių nei nurodyta suvienodintame dokumente, leidžiančiame vykdyti reikalavimus, vadovaujantis Tarybos direktyva 2010/24/ES, nustatinėjimas ir tai patvirtinančių dokumentų reikalavimas viršytų VMI prie FM kompetencijos ribas.

Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 15 straipsnio 1 dalis aiškiai numato, kad ginčus dėl prašančios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo nagrinėja prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos. Pareiškėjas nei VMI prie FM, nei skunde teismui nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad jis kreipėsi į Tarnybą dėl prašančios valstybės prašymo vykdyti reikalavimą, pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog negalėjo ginti savo interesų Vokietijos Federacinės Respublikoje. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad yra pasinaudojęs savo teise skųsti prašymo vykdyti reikalavimą nurodytos mokesčio skolos išieškojimą, pateikdamas skundą kompetentingai Vokietijos įstaigai. Kartu su skundu pateikti dokumentai nepaneigia Tarnybos prašymo vykdyti reikalavimą.

Pareiškėjas nurodo, kad nenurodyta sprendimo tiksli apskundimo tvarka. Sprendime yra nurodyta apskundimo tvarka. Be to, VMI prie FM 2015 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-47159 išsamiai išaiškino minėto sprendimo apskundimo tvarką.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VMI prie FM 2015 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. (23.1-08)-RNA-47159.

Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-749/2013, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-356/2014. Šiuo atveju VMI prie FM 2015 m. gruodžio 15 d. informacinio pobūdžio raštas Nr. (23.1-08)-RNA-47159 pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl šis raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus bei pateiktus įstatymo reikalavimus teismas konstatuoja, jog nenustatyta, kad atsakovė priimdama ginčijamą 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (23.1-08)-328-būtų viršijusi įstatymų jai suteiktas teises ar priėmusi nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl ginčijamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą (raštą) Nr. (23.1-08)-RNA-47159 nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (LR ABTĮ 101 str. 1 p.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjo K. V. reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-12-15 sprendimą (raštą) Nr. (23.1-08)-RNA-47159.

Kitą pareiškėjo K. V. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.