- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-30
- Bylos Nr.
- eI3-545-541/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00341-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Vėgelienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- Uždaroji akcinė bendrovė "Hidromodulis"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hidromodulis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo, sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Hidromodulis“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. gruodžio 9 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN11-41 (toliau – ir Privalomasis nurodymas); 2) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-219 „Sprendimas pagal UAB „Hidromodulis“ 2020 m. gruodžio 16 d. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. gruodžio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-41“ (toliau – ir Sprendimas).
Skunde pareiškėja nurodo, kad Inspekcija atlikusi pareiškėjai priklausančios hidroelektrinės (toliau – HE) planinį teminį patikrinimą (toliau – Patikrinimas) dėl Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2007 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. AV-95 patvirtintų Grigiškių tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) laikymosi, dėl žuvitakio įrengimo hidroelektrinės užtvankoje, dėl 2020 m. gegužės 13 d. privalomojo nurodymo Nr. PN13-19 ir 2020 m. birželio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. PN13-24 reikalavimų įvykdymo, surašė 2020 m. spalio 19 d. Patikrinimo aktą Nr. PA65-122 (toliau – ir Patikrinimo aktas). 2020 m. gruodžio 9 d. Inspekcija, remdamasi Patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, surašė bei pateikė pareiškėjai Privalomąjį nurodymą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos vertinimu, priimant Sprendimą bei Privalomąjį nurodymą buvo netinkamai įvertinti Patikrinimo metu surinkti įrodymai, visiškai neatsižvelgta į Departamento išvadas bei išaiškinimus, pateiktus dėl anksčiau priimtų privalomųjų nurodymų, dėl ko Sprendimas bei Privalomasis nurodymas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti.
Pareiškėja mano, kad Patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės prieštarauja 2020 m. rugsėjo 23 d. vykusio patikrinimo metu nustatytoms aplinkybėms. Patikrinimo akto 8 p. nustatyta, kad „Grigiškių tvenkinio žemutiniame bjefe įrengta hidrometrinė matuoklė neatitinka keliamų reikalavimų, t. y. yra blogai matoma ir neužtikrinamas saugus priėjimas prie hidrometrinės matuoklės“, kai tuo tarpu prie Patikrinimo akto pridėto Tvenkinių (patvenktų ežerų) ir jų hidrotechnikos statinių (hidroelektrinių) aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi patikrinimo kontrolinio klausimyno (toliau – Klausimynas) 3.2. p. prie klausimo „Ar hidrometrinės matuoklės įrengtos taip, kad būtų gerai matomos, iki jų yra užtikrintas saugus priėjimas, jose pažymėta charakteringi vandens lygiai (AVL, NPL, ŽVL altitudės)?“ pažymėta žyma – „atitinka“. Atkreipia dėmesį, kad Klausimyne yra pildytina grafa „pastabos“, kur galima pažymėti konkrečius neatitikimus, tačiau šioje grafoje Inspekcijos jokių pastabų nebuvo pateikta.
Pažymi, kad nei Taisyklėse, nei Tvenkinio naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklėse (LAND 2-95), patvirtintose Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr.33 (toliau – Tipinės taisyklės) nėra reglamentuotas hidrometrinėms matuoklėms keliamo reikalavimo „kad būtų gerai matomos, ir būtų užtikrintas saugus priėjimas“ turinys, dėl ko patikrinimą atlikusios Inspekcijos išvada, kad hidrometrinė matuoklė žemutiniame bjefe „yra blogai matoma ir neužtikrinamas saugus priėjimas prie hidrometrinės matuoklės“ negali būti vertinama kaip objektyviais kriterijais paremta išvada.
Pabrėžia, kad Departamentas ne kartą yra nurodęs, kad hidrometrinė matuoklė žemutiniame bjefe įrengta pagal nurodytus reikalavimus, tarp kurių yra ir Taisyklių 37 p. reikalavimas, kad hidrometrinės matuoklės turi būti įrengtos taip, jog būtų gerai matomos, turi būti užtikrintas saugus priėjimas. Atkreipia dėmesį, kad tai nurodyta ir ginčijamo Sprendimo 5.2 pukte, be to, Departamentas vertindamas 2020 m. birželio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. PN13-23 pagrįstumą, išaiškino, kad „2020-02-14 patikrinimo aktu Nr. PA67-16 nebuvo nustatyta, kad hidrometrinės matuoklės žemutiniame bjefe įrengimo vieta blogai matoma ir neužtikrintas saugus priėjimas. <...> todėl konstatuotina, kad žemutiniame bjefe hidrometrinė matuoklė jau yra įrengta pagal nurodytus reikalavimus“. Hidrometrinė matuoklė atitinka Taisyklių 37 p. ir Tipinių taisyklių priedo 41 p. reikalavimus, ji yra įrengta hidrotechnikos statinių plane nurodytoje vietoje ir faktiškai jos įrengimo vieta nesiskiria nuo nurodytos plane.
Pareiškėjos nuomone, Privalomasis nurodymas yra objektyviai neįvykdomas ir pareiškėjai nėra aišku kaip jis gali būti įvykdytas, nes pakeitus hidrometrinės matuoklės žemutiniame bjefe vietą, būtų pažeidžiamos Taisyklės bei nesilaikoma hidrotechnikos statinių plano.
Pareiškėjos vertinimu, tiek Departamentas, tiek Inspekcija skirtingai traktuoja ginčijamo Privalomojo nurodymo tinkamo įvykdymo apimtį. Pareiškėja 2021 m. sausio 7 d. raštu prašė informuoti ar būtų laikoma tinkamu Privalomojo nurodymo įvykdymu, jei pareiškėja žemutiniame bjefe įrengtų papildomą arba naują, didesnę hidrometrinę matuoklę su didesnėmis padalomis šiuo metu įrengtos matuoklės vietoje, kad tokiu būdu įrengtos matuoklės duomenys būtų matomi iš už hidroelektrinės teritorijos ribų. Inspekcija pateikė atsakymą, kad papildomos ar naujos hidrometrinės matuoklės su didesnėmis padalomis šiuo metu įrengtos matuoklės vietoje nebūtų laikomas tinkamu Privalomojo nurodymo įvykdymu, kadangi nebūtų užtikrinamas Taisyklių 37 p. reikalavimo laikymasis, t. y. užtikrintas saugus priėjimas prie hidrometrinės matuoklės. Tuo tarpu Departamento Sprendimo 5.6. punkte nurodyta, kad nėra ginčo dėl papildomos matuoklės įrengimo.
Nesutinka su ginčijamo Sprendimo 5.7 p. argumentais, kad dėl pareiškėjos veiklos eksploatuojant tvenkinį, nuolat staigiai ir pastebimai svyruoja Grigiškių tvenkinio vandens lygis, o vandens lygio svyravimai daro neigiamą poveikį bestuburių gyvūnijos, žuvų gausumui ir biomasei, pažeidžiamos esamos ekosistemos. Pažymi, kad Departamento nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4541-789/2020 (toliau – ir teismo sprendimas) nėra įsiteisėjęs, kadangi jis yra pareiškėjos apskųstas apeliacine tvarka, o be to, Departamento nurodyta ištrauka iš teismo sprendimo yra paremta Departamento subjektyvia nuomone ir prielaidomis, bet ne faktiniais duomenimis. Be to, Departamento nurodytos ištraukos iš teismo sprendimo turinys nebuvo toje byloje įrodinėjimo dalykas.
Pabrėžia, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1, 42² papunkčiuose nurodyto teisinio reglamentavimo vykdymas ar nevykdymas niekaip nėra susijęs su Privalomojo nurodymo nurodytu Taisyklių 37 p. pažeidimu ir atitinkamai šio pažeidimo pasekmėje duotu Privalomuoju nurodymu. Aplinkybė, kad patikrinimo metu matavimų duomenys buvo ar nebuvo realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu ir matavimų duomenys buvo ar nebuvo viešai prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienerius metus, taip pat, kad pareiškėja Patikrinimo metu teikė ar neteikė Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodų į HE interneto svetainėje viešai skelbiamų vandens lygių duomenų, niekaip nėra susiję su reikalavimu užtikrinti Grigiškių tvenkinio žemutiniame bjefe įrengtos hidrometrinės matuoklės matomumą ir saugų priėjimą prie jos.
Nurodo, kad Privalomajame nurodyme iš esmės buvo nustatytas analogiškas įpareigojimas kaip ir Departamento Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos duotame 2020 m. balandžio 10 d. privalomajame nurodyme Nr. PN13-18 (2020 m. balandžio 10 d. privalomasis nurodymas) bei 2020 m. birželio 18 d. privalomajame nurodyme Nr. PN13-23 (toliau – ir 2020 m. birželio 18 d. privalomasis nurodymas), dėl kurių teisėtumo bei pagrįstumo Departamentas jau yra pasisakęs 2020 m. gegužės 8 d. sprendime Nr. (3.0)-AD5-6815 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020-04-10 privalomojo nurodymo Nr. PN13-18“ bei 2020 m. liepos 8 d. sprendime Nr. (3.0)-AD5-10898 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020-06-18 privalomojo nurodymo Nr. PN13-23“.
Teigia, kad žemutiniame bjefe įrengta hidrometrinė matuoklė atitinka Taisyklių 37 p. ir Tipinių taisyklių priedo 41 p. reikalavimus, ji yra įrengta hidrotechnikos statinių plane nurodytoje vietoje ir faktiškai jos įrengimo vieta nesiskiria nuo nurodytos plane. Matuoklė įrengta apšviestoje, saugomoje teritorijoje, užtikrintas saugus priėjimas prie matuoklės, o priėjus prie jos, ji yra gerai matoma – tai patvirtina prie 2020 m. spalio 19 d. prie Patikrinimo akto pridėtos fotonuotraukos 1 pav., 2 pav.
Nurodo, kad Taisyklės buvo parengtos būtent Tipinių taisyklių nustatyto pavyzdžio pagrindu, kuriame įtvirtinta tokia pati 41 punkto formuluotė, kaip ji reglamentuota Taisyklių 37 punkte. Pabrėžia, kad per visą laikotarpį nuo Taisyklių patvirtinimo iki šios dienos nei Taisyklės, nei hidrometrinės matuoklės žemutiniame bjefe vieta nebuvo keistos. Be to, per visą laikotarpį nuo 2007 metų Taisyklių 37 punkto reikalavimo pažeidimas nebuvo užfiksuotas, nors pareiškėjos vykdoma veikla buvo ne kartą tikrinama.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Nurodo, kad Klausimynas yra patikrinimo akto priedas, kuriame fiksuojama pirminė informacija ir jis yra kaip pagalbinė priemonė. Pabrėžia, kad oficialus dokumentas yra Patikrinimo aktas, kuriame įvertinama tikrinamo objekto veikla, daromos išvados apie objekto veiklą bei nurodomi pažeidimai, pažeisti teisės aktai. Pažymi, jog Klausimynas buvo pildytas 2020 m. rugsėjo 23 d. atliekant pareiškėjos faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir pateikiant klausimus pareiškėjo atstovui bei pagal atstovo pateiktus atsakymus buvo užpildytas Klausimynas, bet tuo pareiškėjos patikrinimas nesibaigė. Tęsiant pareiškėjos patikrinimą buvo atliekamas pareiškėjo ūkinės veiklos vertinimas, patikrinimas baigtas ir 2020 m. spalio 19 d. įformintas surašant Patikrinimo aktą. Teigia, jog Klausimyne 3.2 papunkčio grafa „Atitinka“ buvo pažymėta todėl, jog aukštutiniame bjefe hidrometrinė matuoklė yra saugiai prieinama ir gerai matoma, joje pažymėti charakteringi vandens lygiai (AVL, NPL, ŽVL altitudės), o žemutiniame bjefe esančioje matuoklėje taip pat pažymėti charakteringi vandens lygiai (AVL, NPL, ŽVL altitudės), todėl kitaip žymėti nebuvo galimybės, o Patikrinimo akte buvo detalizuota informacija ir pateiktas pareiškėjos žemutiniame bjefe esančios hidrometrinės matuoklės vertinimas dėl jos matomumo ir užtikrinamo saugaus priėjimo prie jos (kas matyti ir iš patikrinimo metu darytų nuotraukų, kurios yra sudedamoji 2020 m. spalio 19 d. Patikrinimo akto dalis).
Remiasi Tipinių taisyklių nuostatomis ir pažymi, kad už Taisyklių, t. y. atitinkamai visiems vienodai aiškių ir suprantamų nuostatų, formuluočių parengimą bei informacijos jose pateikimą atsakinga būtent pareiškėja, kuriai suteikta iniciatyvos teisė keisti tvenkinio naudojimo sąlygas ir inicijuoti Taisyklių keitimą, jei pareiškėjai yra nesuprantamas Taisyklių turinys ar, jos manymu, nėra visiems vienodai aiškiai ir suprantamai reglamentuotos atskiros Taisyklių nuostatos, formuluotės.
Pažymi, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, vykdydami aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kontroliuoja, kaip yra laikomasi Taisyklių ir jose nustatytų tvenkinio darbo režimo, aplinkosaugos, tvenkinio vandens naudojimo apskaitos ir kitų reikalavimų eksploatuojant tvenkinį. Vienas iš tokių reikalavimų, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė būtų vykdoma netrikdomai, yra Taisyklių 37 punkte įtvirtintas reikalavimas – hidrometrinės matuoklės turi būti įrengtos taip, kad būtų gerai matomos, turi būti užtikrintas saugus priėjimas. Formuluotė “gerai matoma” suprantama taip, kad hidrometrinė matuoklė nėra apsinešusi nuosėdomis bei kitaip paveikta atmosferos poveikio, aiškiai matomi joje pažymėti skaičiai, matomas žemutinio bjefo vandens lygis, aiškiai matomi pažymėti charakteringi vandens lygiai (AVL, NPL, ŽVL altitudės). Formuluotė “saugus priėjimas” suprantama taip, kad prie hidrometrinės matuoklės nekliudomai galima prieiti tokiu atstumu, iš kurio aiškiai matytųsi žemutinio bjefo vandens lygis, ant hidrometrinės matuoklės pažymėti skaičiai bei pažymėti charakteringi vandens lygiai (AVL, NPL, ŽVL altitudės).
Nurodo, kad dėl hidrometrinės matuoklės vietos ginčo nėra, ginčas kyla dėl hidrometrinės matuoklės matomumo bei saugaus priėjimo prie jos. Pažymi, jog Grigiškių tvenkinio žemutiniame bjefe esanti hidrometrinė matuoklė turi būti saugiai prieinama bei gerai matoma.
Atkreipia dėmesį, kad šioje byloje vertinamas Privalomasis nurodymas, kuris duotas 2020 m. rugsėjo 23 d., atlikus pareiškėjos Patikrinimą ir surašius 2020 m. spalio 19 d. Patikrinimo aktą, o ne 2020 m. vasario 14 patikrinimo aktą Nr. PA67-16 (pastarąjį patikrinimą atliko ir patikrinimo aktą surašė kiti atsakovo pareigūnai).
Pažymi, kad Privalomojo nurodymo 3 p. nurodytas privalomojo nurodymo davimo pagrindas, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktas, kuris numato, kad kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes. Mano, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta formuluotė yra sudėtinė ir alternatyvi „ir (ar)“, formuluotėje įtvirtinta formali ir materiali sudėtis – „pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos“. Teigia, kad Privalomasis nurodymas užpildytas pagal reikalavimus, nustatytus Privalomojo nurodymo davimo, pildymo tvarkoje.
Paaiškina, kad Sprendimo 5.6 punkte atsakyta, kad Trakų AAI 2020 m. balandžio 10 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN13-18 pareiškėjai nurodyta apatiniame bjefe gerai matomoje ir saugumo požiūriu saugioje vietoje įrengti metrologinę matuoklę, Trakų AAI 2020 m. birželio 18 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN13-23 pareiškėjai nurodyta Tvenkinio žemutiniame bjefe hidrometrinę matuoklę įrengti pagal Tipinių taisyklių (LAND2-95) priedo 41 p. ir Taisyklių 37 p. nustatytus reikalavimus, t. y. kad žemutiniame bjefe hidrometrinė matuoklė būtų įrengta taip, kad būtų gerai matoma bei būtų užtikrintas saugus priėjimas prie jos, tuo tarpu skundžiame Privalomajame nurodyme pareiškėjai nurodyta pašalinti Taisyklių 37 p. reikalavimo („Hidrometrinės matuoklės turi būti įrengtos taip, kad būtų gerai matomos, turi būti užtikrintas saugus priėjimas“) pažeidimą ir užtikrinti Grigiškių tvenkinio žemutiniame bjefe įrengtos hidrometrinės matuoklės matomumą ir saugų priėjimą prie jos.
Atkreipia dėmesį, kad Patikrinimo akto 1 fotonuotrauka, kurioje užfiksuota hidrometrinė matuoklė, esanti žemutiniame bjefe, daryta pareiškėjos patikrinimo, vykusio 2020 m. rugsėjo 23 d. metu, kuomet atsakovo pareigūnas, vykdantis aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, buvo įleistas į pareiškėjos teritoriją, apjuostą tvora, todėl tik tuo metu pareigūnas ir turėjo galimybę nekliudomai, dalyvaujant ir pareiškėjos atstovui, priėjus prie žemutiniame bjefe esančios hidrometrinės matuoklės, užfiksuoti jos rodmenis. O po pareiškėjos patikrinimo, vykusio 2020 m. rugsėjo 23 d., buvo surašytas Patikrinimo aktas, prie kurio pridėtos patikrinimo metu darytos nuotraukos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. gruodžio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-41 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-219 „Sprendimas pagal UAB „Hidromodulis“ 2020 m. gruodžio 16 d. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. gruodžio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-41“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš rašytinių administracinės bylos duomenų, nustatyta kad pareiškėja Departamento Vilniaus valdybai 2020 m. vasario 20 d. pateikė raštą „Informacija dėl nurodymų, pateiktų patikrinimo akte“ (toliau – ir 2020 m. vasario 20 d. Raštas), kuriame pateikė atsakymus į patikrinimo išvadas, nurodytas 2020 m. vasario 14 d. patikrinimo akte Nr. PA67-16, kuriame nurodė, kad: „ <...> įmonė siūlo įrengti papildomą arba naują didesnę matuoklę su didesnėmis padalomis, kurios būtų matomos nuo įmonės teritorijos ribos.“
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. rugsėjo 23 d. atliko pareiškėjai priklausančios hidroelektrinės planinį teminį patikrinimą dėl Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2007 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. AV-95 patvirtintų Grigiškių tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių laikymosi, dėl žuvitakio įrengimo hidroelektrinės užtvankoje, dėl 2020 m. gegužės 13 d. privalomojo nurodymo Nr. PN13-19 ir 2020 m. birželio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. PN13-24 reikalavimų įvykdymo. Atlikus patikrinimą, buvo surašytas 2020 m. spalio 19 d. Patikrinimo aktas Nr. PA65-122. Patikrinimo akto 8 dalyje, nustatyta, kad Grigiškių tvenkinio žemutiniame bjefe įrengta hidrometrinė matuoklė neatitinka keliamų reikalavimų, t. y. yra blogai matoma ir neužtikrinamas saugus priėjimas prie hidrometrinės matuoklės. Nustatyta, kad pažeisti, Tipinių taisyklių 41 punkto ir Taisyklių 37 punkto reikalavimai.
Pareiškėja, nesutikdama su Privalomuoju nurodymu, kreipėsi į Departamentą su skundu dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo.
Departamentas 2021 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-219 „Sprendimas pagal UAB „Hidromodulis“ 2020-12-16 skundą Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020-12-09 privalomojo nurodymo Nr. PN11-14“ pareiškėjos skundo netenkino ir Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą.
Pareiškėja 2021 m. sausio 7 d. raštu „Dėl 2020-10-19 Patikrinimo akto Nr. PA65-122 2020-12-09 privalomojo nurodymo Nr. PN11-41“ (toliau – ir 2021 m. sausio 7 d. Raštas) kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybą su prašymu nukreipti ir pateikti išaiškinimą, kaip turi būti įvykdomas Privalomasis nurodymas, bei paprašė informuoti, ar pareiškėjai žemutiniame bjefe įrengus papildomą arba naują, didesnę hidrometrinę matuoklę su didesnėmis padalomis įrengtos matuoklės vietoje bus laikoma tinkamu Privalomojo nurodymo įvykdymu.
Departamento Vilniaus valdyba 2021 m. sausio 22 d. raštu „Dėl 2020-10-19 Patikrinimo akto Nr. PA65-122 ir 2020-12-09 privalomojo nurodymo Nr. PN11-41“ atsakė į pareiškėjos Raštą ir nurodė, kad Privalomojo nurodymo reikalavimus pareiškėja privalėjo įvykdyti iki 2021 m. sausio 6 d., nurodė, kad Privalomasis nurodymas bus tinkamas įvykdymas, kai Grigiškių tvenkinio žemutiniame bjefe įrengta hidrometrinė matuoklė bus gerai matoma ir saugiai prieinama tiek valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdantiems pareigūnams, tiek visuomenei. Informavo, kad papildomos ar naujos hidrometrinės matuoklės su didesnėmis padalomis šiuo metu įrengtos matuoklės vietoje nebūtų laikomas tinkamu Privalomojo nurodymo įvykdymu, kadangi nebūtų užtikrinamas Taisyklių 37 p. reikalavimo laikymasis, t. y. užtikrintas saugus priėjimas prie hidrometrinės matuoklės.
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą nustato ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnį, Lietuvos Respublikoje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai šio įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 punktą, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė turi būti grindžiama prevencijos principu, t. y. siekiant užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams bei siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Atvejai, kada gali būti duodamas privalomasis nurodymas, yra nustatyti Įstatymo 18 straipsnyje.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktą, kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes.
Taisyklių 37 punktas nustato, kad Tvenkinio aukštutiniame ir žemutiniame bjefuose turi būti įrengtos hidrometrinės matuoklės, pagal kurių atskaitas būtų galima nustatyti vandens lygį ir vandens debitą, naudojantis debitų ir vandens lygių priklausomybės kreivėmis. Hidrotechnikos statinių plane nurodytos hidrometrinių matuoklių (aukštutiniame ir žemutiniame bjefuose) įrengimo vietos. Hidrometrinės matuoklės turi būti įrengtos taip, kad būtų gerai matomos, turi būti užtikrintas saugus priėjimas. Tvenkinyje įrengtoje hidrometrinėje matuoklėje turi būti pažymėtos NPL (nurodyta Taisyklių formos pavyzdžio 11.1.1 punkte) ir ŽVL (nurodyta Taisyklių formos pavyzdžio 11.1.3 punkte) altitudės. Žemutiniame bjefe įrengtoje hidrometrinėje matuoklėje turi būti pažymėta ŽVL, tekant gamtosauginiam vandens debitui (nurodyta Taisyklių formos pavyzdžio 11.7.2 punkte), altitudė.
Tipinių Taisyklių 41 punkte nustatyta, kad Tvenkinio aukštutiniame ir žemutiniame bjefuose turi būti įrengtos hidrometrinės matuoklės, pagal kurių atskaitas būtų galima nustatyti vandens lygį ir vandens debitą naudojantis debitų ir vandens lygių priklausomybės kreivėmis. Hidrotechnikos statinių plane turi būti nurodytos hidrometrinių matuoklių (aukštutiniame ir žemutiniame bjefuose) įrengimo vietos. Hidrometrinės matuoklės turi būti įrengtos taip, kad būtų gerai matomos, turi būti užtikrintas saugus priėjimas. Tvenkinyje įrengtoje hidrometrinėje matuoklėje turi būti pažymėtos NPL (nurodyta Taisyklių formos pavyzdžio 11.1.1 punkte) ir ŽVL (nurodyta Taisyklių formos pavyzdžio 11.1.3 punkte) altitudės. Žemutiniame bjefe įrengtoje hidrometrinėje matuoklėje turi būti pažymėta ŽVL, tekant gamtosauginiam vandens debitui (nurodyta Taisyklių formos pavyzdžio 11.7.2 punkte), altitudė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad nei Taisyklių 37 punkte, nei Tipinių taisyklių 41 punkte nėra reglamentuotas hidrometrinėms matuoklėms keliamas reikalavimo „kad būtų gerai matomos, ir būtų užtikrintas saugus priėjimas“ turinys. Pažymėtina, kad Tipinėse taisyklėse nustatyti reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims (Tipinių taisyklių 7 punktas). Už Tipinių taisyklių parengimą atsakingas tvenkinio hidrotechnikos statinio (vandens pertekliaus pralaidos) savininkas, valdytojas arba naudotojas (toliau – Savininkas) (Tipinių taisyklių 4 punktas). Rengiant Tipines taisykles, reikalavimai, pateikti Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdyje, turi būti pritaikyti konkrečiam atvejui (Tipinių taisyklių 12 punktas). Norėdamas keisti Tvenkinio naudojimo sąlygas, Tvenkinio hidrotechnikos statinio (perteklinio vandens pralaidos) Savininkas turi inicijuoti Taisyklių keitimą. Tokiu atveju Taisyklės derinamos ir tvirtinamos kaip ir rengiant naujas Taisykles (Tipinių taisyklių 5 punktas). Nagrinėjamu atveju, Taisykles rengė pareiškėja, todėl jai tenka atsakomybė už jų nuostatų turinio aiškumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi pareiškėja pati derino ir parengė Taisykles, laikytina, kad visos Taisyklių nuostatos pareiškėjai ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantiems pareigūnams yra vienodai aiškios ir suprantamos. Todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad hidrometrinėms matuoklėms keliamo reikalavimo „kad būtų gerai matomos, ir būtų užtikrintas saugus priėjimas“ turinys nėra reglamentuotas nei Taisyklėse, nei Tipinėse taisyklėse yra nepagrįsti, kadangi, tuo atveju, jeigu pareiškėjai neaiškus jos pačios rengtų ir derintų Taisyklių nuostatų turinys, pareiškėja, turėdama iniciatyvos teisę keisti tvenkinio naudojimo sąlygas, gali inicijuoti Taisyklių keitimą. Be to iš pareiškėjos skundo argumentų ir iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja į Departamentą kreipėsi raštu su pasiūlymu įrengti papildomą arba naują, didesnę matuoklę su didesnėmis padalomis šiuo metu įrengtos matuoklės vietoje, nurodydama, kad tokiu atveju matuoklės duomenys būtų matomi iš už HE teritorijos ribų ir tuo pačiu būtų užtikrintas matuoklės saugumas, matomumas, saugus priėjimas prie matuoklės. Iš nurodytų pareiškėjos teiginių, teismas daro išvada, kad pareiškėja visgi supranta Taisyklių 37 punkto reikalavimo dėl hidrometrinių matuoklių gero matomumo ir saugaus priėjimo turinį.
Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo argumentą, kad Patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės prieštarauja 2020 m. rugsėjo 23 d. Klausimyne nustatytomis aplinkybėmis, pažymi, jog Klausimynas yra Patikrinimo akto priedas, tačiau Klausimyne nėra rašomos išvados apie tikrinamo objekto veiklos atitikimą aplinkos apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams, nėra fiksuojami pažeidimai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjos patikrinimas nebuvo užbaigtas užpildant 2020 m. rugsėjo 23 d. Klausimyną, o buvo baigtas ir 2020 m. spalio 19 d. įformintas surašant oficialų dokumentą – Patikrinimo aktą Nr. PA65-122, kuriame ir yra nustatytas pareiškėjos pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjos nuomone, Departamentas ne kartą yra nurodęs, kad hidrometrinė matuoklė žemutiniame bjefe įrengta pagal nurodytus reikalavimus, tarp kurių yra ir Taisyklių 37 p. reikalavimas, kad hidrometrinės matuoklės turi būti įrengtos taip, jog būtų gerai matomos, turi būti užtikrintas saugus priėjimas. Teismas šiuos pareiškėjos argumentus atmeta, kaip nepagrįstus. Kaip nustatyta ginčijamo Sprendimo 5.2. punkte – nėra ginčo, kad hidrometrinė matuoklė žemutiniame bjefe atitinka dalį Taisyklių 37 punkto reikalavimų. Tačiau ginčas kyla dėl hidrometrinės matuoklės matomumo ir saugaus priėjimo prie jos, tokie reikalavimai taip pat nustatyti Taisyklių 37 punkte. Be to, teismas pažymi, kad kitų Departamento pareigūnų veiksmai atliekant pareiškėjos patikrinimus, nenustatant Taisyklių 37 p. pažeidimo ar surašant kitus privalomuosius nurodymus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisakys.
Nesutiktina su pareiškėjos skunde pateiktais argumentais, kad Privalomasis nurodymas yra objektyviai neįvykdomas, nes pakeitus hidrometrinės matuoklės žemutiniame bjefe vietą, būtų pažeidžiamos Taisyklės bei nesilaikoma hidrotechnikos statinių plano. Teismas, įvertines ginčijamo Privalomojo nurodymo turinį, pažymi, kad jame nėra tokio reikalavimo pakeisti hidrometrinės matuoklės žemutiniame bjefe vietą. Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikia jokių objektyvių įrodymų, jog Privalomojo nurodymo vykdymas neįmanomas, o pareiškėjos skundo argumentai šiuo aspektu laikytini deklaratyviais.
Pareiškėja teigia, kad Departamentas ir Inspekcija skirtingai traktuoja ginčijamo Privalomojo nurodymo tinkamo įvykdymo apimtį. Pirmiausia teismas pakartoja, jog ginčo dėl hidrometrinės matuoklės žemutiniame bjefe įrengimo vietos nėra – ginčas kyla dėl hidrometrinės matuoklės žemutiniame bjefe matomumo bei saugaus priėjimo prie jos vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad Inspekcija ir Departamentas skirtingai vertina Privalomojo nurodymo tinkamo įvykdymo apimtį. Kaip matyti iš pareiškėjos 2020 m. vasario 20 d. ir 2021 m. sausio 7 d. Raštų, pareiškėja iš esmės siūlo žemutiniame bjefe įrengti papildomą arba naują, didesnę hidrometrinę matuoklę su didesnėmis padalomis įrengtos matuoklės vietoje. Teismas pažymi, kad tinkamas Privalomojo nurodymo įvykdymas apima ne tik reikalavimą, jog žemutiniame bjefe įrengta hidrometrinė matuoklė būtų gerai matoma tačiau ir reikalavimą užtikrinti saugų priėjimas prie jos. Pareiškėjos pasiūlymas dėl papildomos arba naujos, didesnės hidrometrinės matuoklės su didesnėmis padalomis įrengtos matuoklės vietoje užtikrintų tik hidrometrinės matuoklės žemutiniame bjefe gerą matomumą, tačiau neužtikrintų saugaus priėjimo prie matuoklės. Pabrėžtina, kad Departamento Vilniaus valdyba nurodė, kas būtų laikoma tinkamu Privalomojo nurodymo įvykdymu – kai Grigiškių tvenkinio žemutiniame bjefe įrengta hidrometrinė matuoklė bus gerai matoma ir saugiai prieinama tiek valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdantiems pareigūnams, tiek visuomenei. Tai, kad pareiškėjai tariamai neaišku, kaip įgyvendinti Privalomąjį nurodymą, nepaneigia jo privalomumo. Be to, pastebėtina ir tai, kad pareiškėja su Rašte nurodytu pasiūlymu į Inspekciją kreipėsi jau pasibaigus Privalomajame nurodyme numatytam jo įgyvendimo terminui.
Atmestini pareiškėjos skundo argumentai, kad hidrometrinės matuoklės įrengimas nėra tiesiogiai susijęs su aplinka ar jos apsauga, kaip tai suprantama pagal Aplinkos apsaugos įstatymą. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu, kuriuo siekiama užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams bei siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, įgyvendindami prevencijos principą, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka vykdydami aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, turi nuolat ir netrikdomai kontroliuoti, kaip yra laikomasi Taisyklių ir jose nustatytų tvenkinio darbo režimo, aplinkosaugos, tvenkinio vandens naudojimo apskaitos ir kitų reikalavimų eksploatuojant tvenkinį. Vienas iš tokių reikalavimų įtvirtintas Taisyklių 37 p. – hidrometrinės matuoklės turi būti įrengtos taip, kad būtų gerai matomos, turi būti užtikrintas saugus priėjimas. Pareiškėjai išaiškintina, kad šio reikalavimo pažeidimas sukelia pasekmes – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams trukdoma vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolę, kaip pareiškėjas eksploatuoja tvenkinį.
Pareiškėja skunde kelia klausimą dėl Privalomojo nurodymo tapatumo su Departamento Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. balandžio 10 d. privalomuoju nurodymu bei 2020 m. birželio 18 d. privalomuoju nurodymu, dėl kurių teisėtumo bei pagrįstumo Departamentas jau yra pasisakęs 2020 m. gegužės 8 d. sprendime Nr. (3.0)-AD5-6815 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020-04-10 privalomojo nurodymo Nr. PN13-18“ bei 2020 m. liepos 8 d. sprendime Nr. (3.0)-AD5-10898 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020-06-18 privalomojo nurodymo Nr. PN13-23“. Pažymėtina, kad 2020 m. balandžio 10 d. privalomuoju nurodymu pareiškėjai nurodyta apatiniame bjefe gerai matomoje ir saugumo požiūriu saugioje vietoje įrengti metrologinę matuoklę, o 2020 m. birželio 18 d. privalomuoju nurodymu pareiškėjui nurodyta Tvenkinio žemutiniame bjefe hidrometrinę matuoklę įrengti pagal Tipinių taisyklių (LAND2-95) priedo 41 p. ir Taisyklių 37 p. nustatytus reikalavimus, t. y. kad žemutiniame bjefe hidrometrinė matuoklė būtų įrengta taip, kad būtų gerai matoma bei būtų užtikrintas saugus priėjimas prie jos. Teismas, įvertinęs 2020 m. balandžio 10 d. bei 2020 m. birželio 18 d. privalomųjų nurodymų turinį, konstatuoja, kad šiais privalomaisiais nurodymais pareiškėja buvo įpareigota atitinkamai įrengti žemutiniame bjefe gerai matomoje ir saugioje vietoje metrologinę matuoklę ir Tvenkinio žemutiniame bjefe hidrometrinę matuoklę įrengti pagal Tipinių taisyklių (LAND2-95) priedo 41 p. ir Taisyklių 37 p. nustatytus reikalavimus, o nagrinėjamu atveju pareiškėja Privalomuoju nurodymu yra įpareigojama pašalinti Taisyklių 37 p. reikalavimo pažeidimą ir užtikrinti Grigiškių tvenkinio žemutiniame bjefe įrengtos hidrometrinės matuoklės matomumą ir saugų priėjimą prie jos. Taigi, 2020 m. balandžio 10 d. bei 2020 m. birželio 18 d. privalomieji nurodymai nėra tapatūs ginčijamam Privalomajam nurodymui.
Pareiškėja skunde teigia, jog hidrometrinė matuoklė įrengta apšviestoje, saugomoje teritorijoje, užtikrintas saugus priėjimas prie matuoklės, o priėjus prie jos, ji yra gerai matoma ir tai patvirtina prie 2020 m. spalio 19 d. Patikrinimo akto pridėtos fotonuotraukos 1 pav., 2 pav. Teismas pažymi, jog iš prie Patikrinimo akto pridėtų kitų fotonuotraukų (Nuotrauka 5 pav., Nuotrauka 6 pav. Nuotrauka 7 pav., Nuotrauka 8 pav., Nuotrauka 9 pav.), priešingai nei teigia pareiškėja, akivaizdu, kad prie hidrometrinės matuoklės Departamento pareigūnai tiesiogiai ir betarpiškai negali patekti. Pažymėtina, kad prie Patikrinimo akto pridėtos fotonuotraukos 1 pav., 2 pav. buvo darytos, kai Departamento pareigūnas buvo pareiškėjos atstovo įleistas į teritoriją, apjuostą tvora, todėl tik tuo metu pareigūnas ir turėjo galimybę nekliudomai, dalyvaujant ir pareiškėjos atstovui, priėjus prie žemutiniame bjefe esančios hidrometrinės matuoklės, užfiksuoti jos rodmenis.
Pareiškėja teigia, kad skundžiamas Privalomasis nurodymas neatitinka privalomajam nurodymui bei administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti bendruosius Viešojo administravimo įstatymo 8 (nagrinėjam ginčui aktualios įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatos) straipsnio reikalavimus – turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, juos priimant turi būti laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų principų, bei, kad šiame straipsnyje yra įtvirtintos bendrojo pobūdžio taisyklės, kurios taikytinos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui. Tam, kad individualus administracinis aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinas teisės normas, teisinį nustatytų faktų vertinimą.
Atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (pvz., 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A622-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (pvz., 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016).
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas 19 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys: 1) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos; 2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta; 3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, adresas, kontaktinė informacija. Jeigu privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui, – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, kontaktinė informacija; 4) privalomojo nurodymo davimo pagrindas – pažeisti aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai, veika, dėl kurios gali atsirasti pažeidimas, kitos nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios privalomojo nurodymo davimą; 5) kokius veiksmus turi atlikti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti; 6) privalomojo nurodymo terminų pratęsimo tvarka; 7) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka; 8) informacija, kaip asmuo turi pranešti apie įvykdytą privalomąjį nurodymą; 9) atsakomybė už privalomojo nurodymo neįvykdymą; 10) kita reikalinga informacija.
Teismas, įvertinęs ginčijamo Privalomojo nurodymo turinį, daro išvadą, kad Privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, nes jame pateikti išsamūs argumentai, jis tinkamai motyvuotas, aiškiai nurodytas teisinis pagrindas, faktinės aplinkybės, nurodyta apskundimo tvarka, Privalomasis nurodymas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje tiek Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus Privalomojo nurodymo formos ir turinio reikalavimus.
Taigi apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Privalomasis nurodymas išduotas ir Sprendimas priimtas laikantis teisės aktų nuostatų, atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra motyvuoti tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ginčui aktualiomis teisės normomis, todėl juos naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėja pažeidė Taisyklių 37 punktą, nuo Patikrinimo akto surašymo iki Privalomojo nurodymo išdavimo pažeidimų nepašalino, todėl atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu davė privalomąjį nurodymą nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes. Pareiškėjos skundas atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėja prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėja prašė skundą tenkinti visiškai, skundas atmestas, todėl pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hidromodulis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hidromodulis“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.