Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. G. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, panaikinimo ar pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. kaltinamas tuo, kad įvykdė plėšimą, panaudojant peilį, o būtent, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. B., 2017 m. spalio 20 d., apie 1.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas peilį, t. y. peiliu grasindamas nukentėjusiajam M. K., iš jo pagrobė pinigus – 60 eurų, taip padarydamas nukentėjusiajam M. K. 60 eurų turtinę žalą. Tokie A. G. veiksmai kvalifikuoti pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka kaltinamasis A. G. buvo sulaikytas 2017 m. spalio 20 d. ir 2017 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teismas paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą 1 mėnesiui, vėliau suėmimo terminas to paties teismo 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2018 m. sausio 15 d. nutartimis buvo tęsiamas. Kaltinamasis A. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutartį arba pakeisti suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones. Skunde nurodė, jog teismas nemotyvavo kodėl kitų švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimas netikslingas. Taip pat teigė, jog teismas nenurodė konkrečių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą. Jo nuomone, suėmimas tęsiamas jau pakankamai ilgą laiką, teismas privalėjo patikrinti ar byloje yra svarių jo kaltės įrodymų, nes jis buvo suimtas netrukus, peilio pas jį nebuvo rasta ir jis peiliu nukentėjusiajam negrasino. Taip pat skunde kritikuoja teismo motyvus dėl jo nuteisimo Italijoje. Pasak jo, jis Italijoje nebuvo sulaikytas ir juolab teistas, nes tuo metu jis buvo suimtas ir laikomas Kauno TI. Dėl bėgimo ir slėpimosi nurodė, nors jo dukra su motina gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau tokių išvadų bylos medžiaga nepatvirtina. Nėra duomenų, jog jis būtų vengęs piktybiškai atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ar teismą, ar kad būtų nevykdęs jam paskirtų įpareigojimų lygtinio paleidimo laikotarpiu. Suimtasis turi darbą, turi oficialų pajamų šaltinį, būdamas laisvėje ir dirbdamas, jis galėtų teikti dukters išlaikymą.Skunde dėl suėmimo pagrindo, jog darys naujus nusikaltimus, reiškia kritiką ir mano, kad jis nepagrįstas. Kuo ilgiau laikomo suėmime asmens atžvilgiu turi būti kruopščiau tikrinami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Teismo procesas vyksta vangiai dėl nukentėjusiojo kaltės, nes jis neatvyksta į posėdžius, pats pareiškėjas neturi pagrindo slėptis, daryti naujus nusikaltimus. BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti skyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę, nesusijusią su jo laisvės suvaržymu. Nagrinėjant skundą teismo posėdyje kaltinamojo gynėja S. Samoškienė prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nutartį.Skundas atmetamas. Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios – suėmimo skyrimas reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo ar pratęsimo klausimą, privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (BPK 121 straipsnio 4 dalis), laikytis proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t. y. ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomoji priemonė savo griežtumu nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo.Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys). Kardomosios priemonės skyrimu siekiama užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.Byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodyti kokie būtent bylos duomenys patvirtina manymą, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nesuponuoja procesinio pažeidimo, nes vien ta aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas baigtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju kaltu perduota teismui bei šiuo metu vyksta teisminis nagrinėjimas pareiškėjo atžvilgiu yra pakankamai išpildantis šią BPK nurodytą suėmimo sąlygą. Taip pat atmestini skundo argumentai dėl peilio neturėjimo ir grąsinimo, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, o kaltės aspektai neanalizuojami. Teisėjų kolegijos vertinimu suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, A. G. kaltinamas tyčinio sunkaus nusikaltimo nuosavybei padarymu, už kurį baudžiamajame įstatyme yra numatyta reali, iki 7 metų, terminuota laisvės atėmimo bausmė. Susipažinus su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, manytina, kad apylinkės teismas, teisingai nustatė įstatyminius pagrindus kas lėmė griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminą pratęsimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais.Išvada dėl pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrįstai manant, jog A. G. bėgs (slėpsis) nuo prokuroro ar teismo padaryta atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nors ir turi kur gyventi, iki suėmimo dirbo, yra nevedęs, turi mažametį vaiką, kuris gyvena Jungtinėje Karalystėje su savo motina, anksčiau yra teistas, šis nusikaltimas padarytas bendrininkaujant, jo vaidmuo aktyvus. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad inkriminuojama veika yra tyčinė ir priskirtina prie sunkių nusikaltimų kategorijos, už tai atsakomybėn traukiamam asmeniui gresia vienintelė griežta bausmė, kas formuoja tikimybę, kad vis tik pakeitus tęsiamą kardomąją priemonę kita, A. G. gali bandyti išvengti bausmės ir bėgti, slėptis nuo prokuroro ar teismo. Taigi, teismas šias aplinkybes pakankamai atidžiai ir tinkami įvertino, padaryta išvada nepaneigta skunde nurodyta kritika, tačiau dėl motyvų, susijusių su kaltinamojo teistumu Italijoje nurodytu laiku, teisėjų kolegija sprendžia, jog tokios aplinkybės nepasitvirtino, tačiau tai neeliminuoja kitų suėmimo pagrindui reikšmingų aplinkybių visumos ir nedaro skundžiamos nutarties neteisėta. Taip pat kaltinamajam suėmimas paskirtas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir ši teismo išvada pagrįsta, nes jis kaltinamas padaręs sunkaus nusikaltimo padarymu, jo metu buvo veikiama bendrininkaujant, vaidmuo aktyvus, ankstesni teistumai taip pat vertinti kaip jo polinkis nesielgti įstatymo pagrindais ir laikytis visuomenės normų. Tokia išvada grindžiama ne tik teistumais, bet ir administracinių nuobaudų turėjimu, todėl šios aplinkybės kaip tik pagrindžia suėmimo pagrindą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo suėmimo termino pratęsimo pagrindo vertinti kitaip ir abejoti teismo sprendimo pagrįstumu, nes aukščiau nurodytų aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti tik paskyrus suėmimą, o ne jį pakeitus į švelnesnio pobūdžio priemones, nes šiuo metu teismas nagrinėja baudžiamąją bylą ir iki jos išnagrinėjimo likusi baigiamųjų kalbų stadija. Kaltinamojo prašymas pakeisti suėmimą ir paskirti švelnesnę (švelnesnes) kardomąją priemonę, aukščiau nurodytų aplinkybių visete ir atsižvelgus į skunde nurodytus argumentus, jog būdamas laisvėje jis bus daug naudingesnis, dirbs, teiks išlaikymą dukrai, vertinami kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai tik siekiant būti paleistam iš suėmimo, nėra tinkamas pagrindas keisti skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pakankamai įvertino visumą aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo reikalingumo ir pagrįstai nustatė, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios atsakomybės bei bausmės neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo gresiančios bausmės bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).Skunde akcentuotinas pakankamai ilgas laiko tarpas būnant kaltinamajam suėmime, tačiau tokia jo pozicija yra subjektyvi, nes nors ir buvo trikdžiai operatyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą, tačiau teismas ėmėsi priemonių ir nukentėjusiojo dalyvavimą teisiamajame posėdyje užtikrino, todėl kalbėti apie bylos nagrinėjimo vilkinimą nėra objektyvių ir pagrįstų priežasčių. Kaltinamasis sulaikytas nuo 2017 m. spalio 20 d., šis terminas nėra nepagrįstas ir pažeidžiantis kaltinamojo teises jo laisvės suvaržymo kontekste. Taigi, įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be kaltinamojo teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti jo dalyvavimą procese, netrukdomą teisminį nagrinėjimą ir nuosprendžio įvykdymą. Nenustatyta ir aplinkybių, kurios duotų pagrindą teigti, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams, o įvertinus nusikaltimo, kuriuo jis kaltinamas pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai ištirti bei teisiškai įvertinti galimai padarytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Atsižvelgus į aukščiau nustatytas aplinkybes, kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pagrįstai, nenukrypta nuo teismų formuojamos praktikos, kitomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti netrukdomą A. G. dalyvavimą procese, teismo nuomone, nėra pagrindų.Paminėtų aplinkybių apimtyje konstatuojama, kad kardomosios priemonės – suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais pratęstas nepažeidus baudžiamojo proceso normų, teismas pagrindęs kodėl neskirtinos švelnesnės kardomosios priemonės kaltinamojo atžvilgiu, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o skundą tenkinti jame nurodytais motyvais aukštesniojo teismo teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. G. skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutartį galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.