Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – M. J. ir V. J.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad nebuvo informuotas apie Komisijos priimtą Protokolą ir jokia su Komisijos vertinimu ir ginčijamu Sprendimu susijusi medžiaga jam nebuvo pateikta. Pareiškėjui buvo žinomas (duomenys neskelbtini) AVPK KPS (duomenys neskelbtini) V. J. 2023 sausio 9 d. prašymo atkreipti dėmesį į vykdomo mobingo situaciją (duomenys neskelbtini) AVPK KPS turinys. Tačiau pareiškėjas nurodytus teiginius vertino kaip melagingus, o aplinkybes neatitinkančias tikrovės.

6. Pareiškėjas akcentavo, kad skleidžiamus gandus apie neva (duomenys neskelbtini) AVPK KPS esantį blogą mikroklimatą, paneigia Policijos departamento Žmogiškųjų išteklių valdybos psichologų pateikta ataskaita apie (duomenys neskelbtini) AVPK KPS darbuotojų mikroklimato tyrimą, kurioje pateikti mikroklimato aukščiausi vertinimo rezultatai pagal visus vertinimo kriterijus.

7. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Komisija subjektyviai įvertino vienintelės (duomenys neskelbtini) AVPK KPS (duomenys neskelbtini) V. J. pateiktus, realybės neatitinkančius ir melagingus faktinius duomenis, nenustatydama jų pagrįstumo, taip pat netikrino duomenų kitais faktais, neapklausė kitų pareigūnų, todėl priėmė formalų, nemotyvuotą Sprendimą dėl galbūt R. G. ir M. J. taikomo smurto ir (ar) priekabiavimo prie V. J..

9. Atsakovas išdėstė faktines aplinkybes apie gautus Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos ir Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos pranešimus dėl galimo (duomenys neskelbtini) AVPK KPS pareigūnų R. G. ir M. J. taikomo smurto ir / ar priekabiavimo (duomenys neskelbtini) AVPK KPS (duomenys neskelbtini) V. J. atžvilgiu. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Komisija, prieš priimdama išvadas, išklausė V. J. bei I. B., R. G., M. J., D. R., A. K., L. L., Ž. L., A. V., K. K., E. B., D. B., G. B. pasisakymus ir išnagrinėjo visą Komisijoje gautą rašytinę medžiagą.

13. Atsakovas tvirtino, kad Komisijai nėra nustatyta teisė spręsti dėl nagrinėjamo galimai smurtinio atvejo dalyvių etikos, drausminės / tarnybinės ar kitokios atsakomybės. Pasak atsakovo, Komisija nenustatinėja atvejo dalyvių kaltės ir jos laipsnio, žalos bei jos dydžio ir netaiko jokių baudžiamųjų sankcijų, nes Komisijos pagrindinis tikslas yra padėti, o ne nubausti, todėl Komisijos veiklai negali būti taikomos kokios nors teisminio ar kvaziteisminio proceso taisyklės.

17. V. J. tvirtino, kad nepranešė (duomenys neskelbtini) apie patirtas patyčias ir kitus žeminimus, nes matydavo draugiškus santykius tarp tų kolegų ir (duomenys neskelbtini), todėl suprasdavo, kad nuo to jai bus tik blogiau, taip pat nurodė, jog mikroklimato tyrime nedalyvavo, nes tuo metu sirgo, o apie tai, kad bus atliekamas tyrimas, jai niekas nepranešė.

18. V. J. pažymėjo, kad dėl susidariusios situacijos planavo kreiptis anksčiau, tačiau to nepadarė, nes bijojo (duomenys neskelbtini) R. G. susidorojimo su ja, kadangi jis dažnai pabrėždavo, jog kolektyve problemų nėra ir negali būti. V. J. tvirtino esanti patenkinta tarnyba (duomenys neskelbtini) AVPK KPS, kurioje yra visai kita darbinė atmosfera, gali ramiai ir be baimės atlikti jai pavestas užduotis.

20. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad siūlomuose mokymuose nedalyvavo, o atsakydamas į klausimus pažymėjo, jog Komisijos Sprendimas turėjo įtakos jo tarnybinės veiklos vertinimui, be to, kolektyve jis jaučiasi pažemintas, apšmeižtas. Pareiškėjas teigė, kad išdirbęs ilgus tarnybos metus ir neturėjęs jokių drausminių nuobaudų, pastaraisiais metais sulaukė įsakymo dėl drausminės nuobaudos, kurią teko ginčyti teisme bei blogesnio veiklos įvertinimo, nors visos aplinkybės buvo paremtos vien tik žodiniais gandais ir subjektyviu vertinimu. Pareiškėjas taip pat akcentavo, jog tai yra siekis susidoroti su juo dėl to, kad jo (duomenys neskelbtini) buvo užfiksavusi kitos pareigūnės daromą pažeidimą.

21. Teismo posėdyje atsakovo atstovė papildomai nurodė, kad Komisijos siūlyti mokymai privalomi visiems darbuotojams ir siūlymas juos išklausyti pareiškėjui bei M. J. negali būti vertinamas kaip nuobauda, o Komisija posėdyje Sprendimą priėmė įvertinusi visų apklaustų darbuotojų pasisakymus, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir susiklosčiusią padėtį (duomenys neskelbtini) AVPK. Be to, akcentavo, kad pareiškėjui buvo duota susipažinti su visais dokumentais, priimtu Komisijos Sprendimu, jam nebuvo užkirsta galimybė skųsti Komisaro sprendimą.

22. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo M. J. nurodė, kad palaiko pareiškėjo poziciją, o Komisijos Sprendimo neskundė, nors su juo nesutinka.

II.

26. Įvertinęs Protokolo turinį, ginčui aktualias DK ir Aprašo nuostatas, teismas nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, Komisija turėjo teisę nagrinėti smurto ir priekabiavimo policijos įstaigoje klausimus, todėl Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos ir Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos pranešimai dėl galimo (duomenys neskelbtini) AVPK KPS pareigūnų R. G. ir M. J. taikomo smurto ir / ar priekabiavimo (duomenys neskelbtini) AVPK KPS (duomenys neskelbtini) V. J. atžvilgiu buvo pagrįstai perduoti tirti Komisijai.

28. Įvertinęs Aprašo 21 punktą, teismas akcentavo, kad byloje nustatyta, jog po įvykusio Komisijos posėdžio (paskutinio posėdžio data 2023 m. vasario 20 d.), Sprendimas 2023 m. vasario 21 d. buvo pateiktas derinimui Apraše nustatyta tvarka, o tai patvirtina Protokolo detalūs metaduomenys. Be to, iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Komisijos Sprendimas (Protokolas) 2024 m. vasario 28 d. buvo išsiuntinėtas visiems susijusiems suinteresuotiems asmenims: Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai, Lietuvos policijos darbuotojų profesinei sąjungai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims (V. J., M. J.) ir pareiškėjui, kuris, pasinaudodamas Aprašo 25 punkte įtvirtinta teise, Sprendimą apskundė administraciniam teismui. Teismas taip pat nurodė, kad detaliau neanalizuoja, ar Komisija preciziškai atliko Aprašo 24 punkte nurodytus veiksmus dėl galimo smurto ir (ar) priekabiavimo atvejo dalyvių supažindinimo per 3 darbo dienas su priimtu sprendimu, kadangi bylos medžiaga patvirtina, jog atvejo dalyviams nebuvo apribotos teisės sprendimą apskųsti ir visas ginčas išnagrinėtas teisme.

29. Teismas darė išvadą, kad Komisijai priėmus Sprendimą ir jį patvirtinus Aprašo nustatyta tvarka policijos generaliniam komisarui (jo pavaduotojui), Komisijos Sprendimas iš rekomendacinio įgavo vykdomąjį pobūdį. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog Komisijos Sprendimu pasiūlytos priemonės buvo įgyvendintos, t. y. pareiškėjas patvirtino, kad įvyko jo pokalbis su policijos generalinio komisaro pavaduotoju, taip pat, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. buvo siūlyta psichologinė pagalba, kad buvo imtasi aktualių priemonėse nurodytų temų mokymų organizavimo ir į mokymus aktyviai kviečiami pareiškėjas bei trečiasis suinteresuotas asmuo M. J..

31. Teismas akcentavo, kad Komisijos Sprendimo priemonės buvo orientuotos į bendrą mikroklimato kolektyve gerinimą, siekį išvengti smurto ir priekabiavimo darbe, o tai matyti iš nutartų taikyti prevencinių priemonių: pokalbio pravedimo su (duomenys neskelbtini) AVPK KPS (duomenys neskelbtini) R. G. ir (duomenys neskelbtini) AVPK KPS (duomenys neskelbtini) M. J. tarnybinės etikos, darbo organizavimo, organizacinės kultūros ir kitais klausimais; siūlymu (duomenys neskelbtini) AVPK KPS (duomenys neskelbtini) R. G. ir (duomenys neskelbtini) AVPK KPS (duomenys neskelbtini) M. J. išklausyti (arba pakartotinai išklausyti) mokymus temomis: „Korupcijos prevencija ir tarnybinė etika“, „Konfliktų sprendimas“, „Smurto ir priekabiavimo prevencija“; (duomenys neskelbtini) AVPK KPS vadovams ir kolektyvui atskirai organizuoti mokymus apie komunikacijos, grįžtamojo ryšio svarbą kolektyve ir organizacijoje; siūlyti psichologinę pagalbą (duomenys neskelbtini) V. J..

32. Pasisakydamas dėl Komisijos Sprendimo 1 punkto, kuris yra konstatuojamojo pobūdžio („Pripažinti, kad pranešimo informacija yra pagrįsta ir yra nustatyti akivaizdūs galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymiai“), teismas nurodė, kad dėl tokio konstatavimo Komisija rinkosi į posėdžius, vyko žodinis atvejo nagrinėjimas, buvo išklausyti suinteresuotų dalyvių pasisakymai, apklausti liudytojai, Komisija Sprendimą priėmė balsavimo būdu ir, kaip nustatyta iš Protokolo, Komisijos nariams išsakius savo nuomones, vyko balsavimas ir Komisijos narių balsų dauguma buvo priimtas Sprendimas pripažinti pranešimo informaciją esant pagrįsta ir nustatyti akivaizdūs galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymiai.

34. Teismas, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko susipažinęs su pareiškėjo minėta administracine byla Nr. eA-803-1047/2024 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00586-2023-2), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties išvadomis, vertino, kad nagrinėjamu atveju ši byla neturi sprendžiamosios reikšmės ginčui dėl Komisijos priimto Sprendimo, kadangi iš nagrinėjamoje byloje surinktos medžiagos matyti, jog Komisijoje buvo svarstomi platesni smurto ir priekabiavimo prevencijos klausimai, susiję su darbine atmosfera (duomenys neskelbtini) AVPK kolektyve, atskirų darbuotojų nusiskundimais dėl darbo grafikų, darbo porose, atskirų darbuotojų elgesiu ir pan., o minėtoje byloje ginčas sprendėsi dėl konkretaus tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimo ir vertinimo, kiek tai susiję su drausminės atsakomybės pareiškėjui taikymu.

35. Teismas, vertindamas visus išsakytus argumentus, nurodė, kad Komisijos Protokolu buvo nutarta pripažinti, jog pranešimo informacija yra pagrįsta ir yra nustatyti akivaizdūs galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymiai (pirmas rezoliucinės dalies punktas), tačiau nei pareiškėjas, nei kiti asmenys Sprendime nebuvo įvardinti smurtautojais ar priekabiautojais ir nebuvo Komisijos nuspręsta surinktą medžiagą perduoti policijos generaliniam komisarui ar jo įgaliotam asmeniui, dėl to, kad būtų buvę nustatyta, jog nagrinėjamas pranešimas turi tarnybinio nusižengimo, darbo pareigų pažeidimo ar nusikalstamos veikos požymių ar siūlymo svarstyti galimo smurtautojo elgesį etikos komisijoje.

37. Įvertinęs, kad Komisijos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo jame išdėstytais ar kitais argumentais, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Kadangi pareiškėjo skundas buvo atmestas, teismas vertino, kad nėra pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą byloje.

III.

39. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

39.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados prieštarauja bylos medžiagai, yra nepagrįstos ir neteisėtos. Pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai išnagrinėjo administracinę bylą, netyrė ir neanalizavo byloje esančių įrodymų visumos, nevertino įrodymų ir nesiaiškino, ar ginčijamame Sprendime nurodyti neva nustatyti faktai tikrai egzistavo, ar jie atitinka tikrovę, todėl teismo sprendimas priimtas paviršutiniškai nukopijavus pareiškėjo ginčijamo Sprendimo dalį, tai, kas buvo nustatyta atsakovo, papildomai nurodant, jog ginčijamame Sprendime pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jame išdėstytų aplinkybių kylančios pasekmės, tačiau teismas ginčijamo Sprendimo turinio netyrė, neanalizavo ir nevertino, taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, taigi toks teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu, teisėtu ir teisingu.

39.2. Teismo pareiga yra nustatyti ir įvertinti, ar ginčijamo Sprendimo nustatytos aplinkybės atitinka tikrovę, ar jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis. Vien tai, jog Komisija rinkosi į posėdžius, išklausė dalyvių pasisakymus, Komisijos nariai patys pasisakė dėl Sprendimo ir už jį balsavo, nereiškia, jog esant ginčui dėl tokio Sprendimo teisėtumo, teismui pakanka įvertinti, ar ginčijamas Sprendimas atitinka formalius jo formai keliamus reikalavimus. Pasak pareiškėjo, jis nekėlė ginčo dėl Sprendimo atitikties formos reikalavimams. Pareiškėjas ginčijo Sprendimo turinį, kuriuo konstatuotos aplinkybės neatitinka tikrovės, tačiau Sprendimu nustačius aplinkybes, kurios neegzistavo, pareiškėjui taikytos nepagrįstos ir neteisėtos pasekmės. Pareiškėjo nuomone, administracinis aktas negali būti pripažintas atitinkantis VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, jei jo turinys ir taikytos pasekmės grindžiamos tik selektyviai atrinktais apklaustų asmenų paaiškinimais, tendencingai juos perteikiant ir nevertinant su kitais byloje esančiais įrodymais.

39.3. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas vertino tik raštu išdėstyto Komisijos Sprendimo dalį, tačiau garso įrašo, kuriame fiksuoti visų asmenų paaiškinimai jų netrumpinant, neperfrazuojant, neišklausė. Pasak pareiškėjo, jei teismas būtų susipažinęs su visa byloje esančia medžiaga, būtų įsitikinęs, jog Sprendimu nustatytos aplinkybės neegzistavo, o jų buvimo niekas, net ir V. J., nepatvirtino. Taigi, Komisija priėmė paaiškinimų turinio neatitinkantį Sprendimą, tačiau teismas Sprendimo pagrįstumo netikrino ir nevertino, o tik perrašė į teismo sprendimo aprašomąją dalį Komisijos Sprendimo turinį netiriant ir nevertinant įrodymų visumos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

41. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Policijos departamento Komisijos Sprendimą (2023 m. vasario 21 d. posėdžio protokolas Nr. 5-P1-96), kuriuo pripažinta, jog informacija apie netinkamą situaciją (duomenys neskelbtini) AVPK KPS yra pagrįsta ir yra akivaizdūs galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymiai, pagrįstumas ir teisėtumas.

42. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad Komisijos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir teisingai pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

43. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismo išvados prieštarauja bylos medžiagai, yra nepagrįstos ir neteisėtos, mano, jog teismas paviršutiniškai išnagrinėjo administracinę bylą, netyrė ir neanalizavo byloje esančių įrodymų visumos, nevertino įrodymų ir nesiaiškino, ar ginčijamame Sprendime nurodyti neva nustatyti faktai tikrai egzistavo, ar jie atitinka tikrovę, todėl teismo sprendimas buvo priimtas paviršutiniškai nukopijavus pareiškėjo ginčijamo Sprendimo dalį, tai, kas buvo nustatyta atsakovo, papildomai nurodant, jog ginčijamame Sprendime pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jame išdėstytų aplinkybių kylančios pasekmės, tačiau teismas ginčijamo Sprendimo turinio netyrė, neanalizavo ir nevertino, taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų. Pareiškėjo nuomone, administracinis aktas negali būti pripažintas atitinkantis VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, be to, iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas vertino tik raštu išdėstyto Komisijos Sprendimo dalį, tačiau garso įrašo, kuriame fiksuoti visų asmenų paaiškinimai jų netrumpinant, neperfrazuojant, neišklausė. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados (žr. šios nutarties 35 p.) neatitinka bylos medžiagos, taip pat vertina, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais dėl jo statuso ir vertinimo pasikeitimų, kaip nulemtų ginčijamo Komisijos Sprendimo.

44. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

45. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) AVPK KPS (duomenys neskelbtini) (iki 2022 m. gruodžio 27 d. – (duomenys neskelbtini) AVPK KPS (duomenys neskelbtini)) V. J. 2023 m. sausio 9 d. su prašymu atkreipti dėmesį į vykdomo mobingo situaciją (duomenys neskelbtini) AVPK KPS kreipėsi į Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federaciją ir Lietuvos policijos darbuotojų profesinę sąjungą. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2023 m. sausio 10 d. raštu kreipėsi į Policijos departamento generalinį komisarą, prašydama patikrinti profesinei sąjungai pateiktą informaciją dėl galimai vykdomo smurto ir priekabiavimo policijoje, o 2023 m. sausio 16 d. raštu kreipėsi į Policijos departamento generalinį komisarą, prašydama, be kita ko, nedelsiant imtis veiksmų ir ištirti neteisėtus KPS pareigūnų R. G. ir M. J. veiksmus. Iš byloje pateikto 2023 m. vasario 3, 7 ir 20 d. vykusio Komisijos posėdžio Protokolo matyti, kad posėdžio tikslas buvo išnagrinėti galimo (duomenys neskelbtini) AVPK KPS pareigūnų R. G. ir M. J. taikomo smurto ir (ar) priekabiavimo (duomenys neskelbtini) AVPK KPS (duomenys neskelbtini) V. J. atžvilgiu (iki 2022 m. gruodžio 27 d. – (duomenys neskelbtini) AVPK KPS (duomenys neskelbtini)) pagal gautus Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos ir Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos pranešimus. Komisijos posėdžio darbotvarkėje buvo numatytas Komisijos posėdžio darbotvarkės aptarimas, I. B., V. J., R. G., M. J., D. R., A. K., L. L., Ž. L., A. V., K. K., E. B., D. B. ir G. B. pasisakymai bei sprendimo priėmimas ir balsavimas. Komisijos Sprendimu buvo nutarta pripažinti, kad pranešimo informacija yra pagrįsta ir yra nustatyti akivaizdūs galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymiai bei pasiūlyta taikyti šias smurto ir priekabiavimo darbe prevencines, apsaugos ir pagalbos priemones: policijos generalinio komisaro pavaduotojui, atsakingam už administravimo padalinių veiklos organizavimą, pravesti pokalbį su (duomenys neskelbtini) AVPK KPS (duomenys neskelbtini) R. G. ir (duomenys neskelbtini) AVPK KPS (duomenys neskelbtini) M. J. tarnybinės etikos, darbo organizavimo, organizacinės kultūros ir kitais klausimais; siūlyti (duomenys neskelbtini) AVPK KPS (duomenys neskelbtini) R. G. ir (duomenys neskelbtini) AVPK KPS (duomenys neskelbtini) M. J. išklausyti (arba pakartotinai išklausyti) mokymus temomis: „Korupcijos prevencija ir tarnybinė etika“, „Konfliktų sprendimas“, „Smurto ir priekabiavimo prevencija“; (duomenys neskelbtini) AVPK KPS vadovams ir kolektyvui atskirai organizuoti mokymus apie komunikacijos, grįžtamojo ryšio svarbą kolektyve ir organizacijoje; siūlyti psichologinę pagalbą (duomenys neskelbtini) V. J., kuri kreipėsi dėl galimo smurto ir šiuo metu tęsia tarnybą kitame padalinyje – (duomenys neskelbtini) AVPK KPS. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Policijos departamento generalinio komisaro pavaduotojo S. T. 2023 m. vasario 21 d. rezoliucija Nr. 144015684 Protokolas buvo patvirtintas. Pareiškėjas Policijos departamento 2023 m. vasario 28 d. raštu Nr. 5-S-4347 „Dėl smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisijos priimto sprendimo“ buvo informuotas apie priimtą Komisijos Sprendimą, kuriame nurodyta, koks sprendimas priimtas ir kokia jo apskundimo tvarka.

46. Pažymėtina, kad DK 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, šio kodekso nustatyta tvarka įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti. Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje turi būti nustatyta: smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdai, galimos smurto ir priekabiavimo formos, supažindinimo su smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonėmis tvarka, pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarka, apie smurtą ir priekabiavimą pranešusių asmenų ir nukentėjusių asmenų apsaugos priemonės ir jiems teikiama pagalba, darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisyklės ir kita informacija, susijusi su smurto ir priekabiavimo prevencija (DK 30 str. 5 d.).

47. Policijos departamentas, vykdydamas DK 30 straipsnio nuostatas, priėmė Aprašą ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-1243 „Dėl smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisijos sudarymo“ patvirtino Komisijos sudėtį.

48. Akcentuotina, kad Aprašas nustato smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos policijos įstaigose įgyvendinimo procesus, siekiant užtikrinti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, statutinių valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų, policijos kursantų bei darbuotojų, laikinai atliekančių užduotis policijos įstaigose pagal rangos, praktikos atlikimo, tarptautines ir kitas sutartis (toliau – darbuotojų), ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą, smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdus, galimas formas, pranešimų apie smurtą ir priekabiavimo atvejus teikimo ir nagrinėjimo tvarką, apsaugos priemones ir teikiamą pagalbą, supažindinimo su prevencijos priemonėmis tvarką, darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisykles policijos įstaigose (1 p.). Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos įgyvendinimas policijos įstaigose leidžia nustatyti (galimą) smurtautoją ir sudaro sąlygas pašalinti esamos problemos darbe priežastis, suteikti pagalbą smurtą ir priekabiavimą patyrusiam darbuotojui, leidžia numatyti ir įgyvendinti efektyvius ir tinkamus veiksmus smurto ir (arba) priekabiavimo atveju bei apsaugoti darbuotojus nuo smurto ir (arba) priekabiavimo grėsmės (6 p.). Pranešimus apie smurto ir (ar) priekabiavimo atvejus (toliau – pranešimai) nagrinėja, prevencines, apsaugos ir pagalbos priemones siūlo policijos generalinio komisaro įsakymu sudaryta Komisija (11 p.). Komisija vykdo šias funkcijas: 14.1. nagrinėja gautus pranešimus dėl galimo smurto ir (ar) priekabiavimo ir siūlo, kokias priemones taikyti smurtą ir (ar) priekabiavimą patyrusiems ir jį atlikusiems darbuotojams; 14.2. teikia Policijos departamento ar policijos įstaigų vadovybei ir darbuotojams rekomendacijas dėl Aprašo tikslų įgyvendinimo ir prevencinių, apsaugos ir pagalbos priemonių; 14.3. Komisija rengia dokumentus nustatytoms funkcijoms vykdyti. Juos pasirašo Komisijos pirmininkas, jo nesant – Komisijos pirmininko pavaduotojas (14 p.). Darbuotojas, pagrįstai manantis, kad prie jo ar kito darbuotojo yra priekabiaujama ir (ar) naudojamas smurtas (toliau – pranešėjas), turi teisę (taip pat ir anonimiškai) apie tokį atvejį pranešti raštu užpildydamas pranešimą (1 priedas) ir pateikdamas jį Komisijos pirmininkui arba Komisijos pirmininko pavaduotojui elektroniniu paštu smurtas@policija.lt, paštu arba perduodamas per kitą asmenį (16 p.). Aprašo 19 punktas nustato pagrindus, kuriems esant Komisija atsisako nagrinėti pranešimą arba pradėjus nagrinėti pranešimą nagrinėjimą nutraukia. Komisijos sprendimo rūšys: 19.1. pripažinti, kad informacija yra pagrįsta ir yra akivaizdūs galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymiai, siūlyti policijos generaliniam komisarui ar jo įgaliotam asmeniui taikyti su pranešimu susijusioms šalims Aprašo 10 punkte nurodytas prevencines, apsaugos ar pagalbos priemones; 19.2. pripažinti, kad informacija yra nepagrįsta ir nėra akivaizdžių galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymių, siūlyti baigti pranešimo nagrinėjimą; 19.3. pranešimo nagrinėjimą baigti ir surinktą medžiagą perduoti policijos generaliniam komisarui ar jo įgaliotam asmeniui, jeigu, įvertinus turimą medžiagą, nustatyta, kad nagrinėjamas pranešimas turi tarnybinio nusižengimo, darbo pareigų pažeidimo ar nusikalstamos veikos požymių; 19.4. siūlyti svarstyti galimo smurtautojo elgesį etikos komisijoje (19 p.). Policijos generalinis komisaras ar jo įgaliotas asmuo per 5 darbo dienas: 21.1. pritaria Komisijos sprendimui, nurodytam Aprašo 19.1 papunktyje, ir įrašo sprendimą dėl siūlomos prevencinės, apsaugos ar pagalbos priemonės taikymo. Pritaręs Komisijos sprendimui, nurodytam Aprašo 19.3 papunktyje, perduoda medžiagą kompetentingam padaliniui. Pritaręs Komisijos sprendimui, nurodytam Aprašo 19.4 papunktyje, medžiagą nagrinėti perduoda Centrinei policijos įstaigų darbuotojų etikos komisijai; 21.2. nepritaria Komisijos sprendimui ir nurodo galutinį sprendimą (21 p.). Komisijos sprendimai, patvirtinti policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto asmens rezoliucija, gali būti skundžiami VAĮ 14 straipsnio arba ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (25 p.). Komisija vykdo jos priimtų sprendimų, patvirtintų policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto asmens rezoliucija, stebėseną. Komisijos prašymu sprendimą vykdantis asmuo privalo policijos generaliniam komisarui ir Komisijai per nurodytą terminą pateikti išsamią ataskaitą raštu apie sprendimo ar jo dalies vykdymą (26 p.).

49. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Komisija atlieka prevencinio, rekomendacinio, patariamojo pobūdžio funkcijas įgyvendinant smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką policijos įstaigose Minėto teisinio reguliavimo sisteminis aiškinimas nesudaro pagrindo vertinimui, kad visi Komisijos sprendimai gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme. Ar konkrečiu atveju Komisijos sprendimas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, nustatoma atsižvelgus į asmens materialinį suinteresuotumą. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-50-662/2025; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-55-815/2025).

50. Įvertinusi faktines bylos aplinkybes, nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pranešimo dėl smurto ir (ar) priekabiavimo atvejo nagrinėjimo procedūra yra užbaigta. Kaip matyti iš Policijos departamento generalinio komisaro pavaduotojo rezoliucijos, kuria buvo patvirtintas Komisijos Sprendimas, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pradėta tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra, taip pat nebuvo inicijuota administracinio nusižengimo teisena ar galimo etikos pažeidimo tyrimas. Šiuo atveju Sprendimu buvo nutarta pripažinti, kad pranešimo informacija yra pagrįsta ir yra nustatyti akivaizdūs galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymiai bei siūlyta taikyti atitinkamas smurto ir priekabiavimo darbe prevencines, apsaugos ir pagalbos priemones. Tokios priemonės buvo realiai įgyvendintos. Taigi, Sprendimas negali būti vertintinas kaip vien tarpinis, procedūrinio pobūdžio dokumentas, pareiškėjui nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, nes oficialus pripažinimas, kad smurto ar priekabiavimo faktas buvo, iš esmės gali sukelti tam tikras pasekmes asmeniui, t. y. gali turėti įtakos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimui, karjeros galimybėms, reputacijai institucijoje, santykiams kolektyve ir pan.

51. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti Policijos departamento Komisijos Sprendimą (2023 m. vasario 21 d. posėdžio protokolas Nr. 5-P1-96). Kadangi pagal cituotą teisinį reguliavimą Komisijos sprendimas yra policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto asmens rezoliucinio sprendimo sudėtinė motyvuojamoji dalis, teisėjų kolegija nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti pareiškėjui tikslinti skundo dalyką, atitinkamai – pasiūlyti skųsti ne tik Komisijos Sprendimą, bet ir policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto asmens rezoliuciją, t. y. policijos generalinio komisaro pavaduotojo 2023 m. vasario 21 d. rezoliuciją.

52. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai aktyvus ir neišaiškino pareiškėjui, kaip turėtų būti formuluojami skundo reikalavimai, nors administracinių ginčų teisenoje teismui numatytas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 12 str., 80 str. 1 d.), o ABTĮ 12 straipsnis įpareigoja teismą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009 ir kt.).

53. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šia aplinkybe negrindžia savo apeliacinio skundo, taip pat šios aplinkybės savo atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodė ir atsakovas, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė, jog Komisijai priėmus Sprendimą ir jį patvirtinus Aprašo nustatyta tvarka policijos generaliniam komisarui (jo pavaduotojui), Komisijos Sprendimas iš rekomendacinio įgavo vykdomąjį pobūdį, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo situaciją, susiklosčiusią būtent po policijos generalinio komisaro pavaduotojo 2023 m. vasario 21 d. rezoliucijos, kuria iš esmės visiškai pritarta Komisijos siūlymams, priėmimo.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas proceso teisės pažeidimas nelaikytinas esminiu, galėjusiu lemti neteisingą bylos išsprendimą, todėl bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo, pasiūlant pareiškėjui tinkamai performuluoti skundo reikalavimus, nagrinėjamu atveju prieštarautų proceso koncentruotumo principui bei siekiui, kad byla būtų išnagrinėta bei ginčas išspręstas per įmanomai trumpiausią laiką. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nagrinėtini iš esmės, negrąžinant bylos nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

55. Įvertinus pareiškėjo apeliacinio skundo turinį matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, ne kartą yra nurodęs, jog paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčijamo Sprendimo turinį, kitą byloje esančią medžiagą, pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir remiantis jais nustatytų faktinių aplinkybių. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

57. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad Komisijos Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008; ir kt.). Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

58. Aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste įvertinusi ginčijamo Komisijos Sprendimo turinį, teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad šis Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų. Komisijos Sprendime nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su pranešimo nagrinėjimu dėl galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe, taip pat pateikti išsamūs motyvai, išdėstytas tiek faktinis, tiek teisinis priimto Sprendimo pagrindas, atsižvelgta į pareiškėjo ir kitų asmenų pasisakymus bei vertinimus, dėl ko tyrimo metu nutarta, jog pranešimo informacija yra pagrįsta ir nustatyti akivaizdūs galimo smurto ir (ar) priekabiavimo požymiai, be kita ko, pateikta informacija apie siūlytinas taikyti prevencines, apsaugos ir pagalbos priemones. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Komisijos Sprendimo turinys leido pareiškėjui argumentuotai nesutikti su jo motyvais ir išvadomis, nurodytomis taikyti prevencinėmis, apsaugos ir pagalbos priemonėmis bei visapusiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai patvirtina, jog Sprendimas ir jame nurodyti motyvai pareiškėjui, kaip šio sprendimo adresatui, buvo aiškūs ir suprantami, todėl jis galėjo realizuoti savo teisę į, jo nuomone, pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

59. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar Sprendime pagrįstai pripažinta, jog pranešimo informacija yra pagrįsta ir yra nustatyti akivaizdūs galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbo požymiai, atsakė į esminius ir pagrindinius pareiškėjo skundo argumentus, įvertino ir nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

60. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia nei pirmosios instancijos teismo, nei Komisijos išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

61. Netenkinus apeliacinio skundo, netenkinamas ir pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.