- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-05
- Bylos Nr.
- eAS-50-662/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05317-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. (dabar – A. V.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Policijos departamentas) Smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą (2024 m. rugpjūčio 27 d. protokolas Nr. 5-P1-691), kuris patvirtintas policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto asmens rezoliucija (toliau – ir Sprendimas).
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. M. skundą.
Teismas nustatė, kad pareiškėja prašė panaikinti Sprendimą, kuriuo nutarta: 1) pripažinti, kad tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-12421 nurodyta informacija yra pagrįsta ir yra akivaizdžių galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymių; 2) perduoti visą šio atvejo medžiagą Policijos departamento Imuniteto valdybai ir pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Šalčininkų r. policijos komisariato (toliau – ir Šalčininkų r. PK) (duomenys neskelbtini) A. M. ir spręsti tarnybinės atsakomybės klausimą; 3) siūlyti Policijos departamento vadovybei įvertinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) vadovybės veiksmus dėl neįgyvendintų policijos generalinio komisaro įgalioto asmens patvirtinto Komisijos sprendimo ir siūlomų priemonių <...>); 4) Vilniaus AVPK vadovybei: 4.1) svarstyti tolimesnį pareiškėjos tinkamumą tarnybai; 4.2) aktyviai ir principingai įsitraukti į problemos sprendimą bei aptarti susiklosčiusią situaciją su Šalčininkų r. PK pareigūnais ir darbuotojais; 4.3) neatidėliojant organizuoti atranką į Šalčininkų r. PK viršininko pareigas; 4.4) svarstyti galimybes organizuoti susitikimą su Šalčininkų r. PK palikusiais nepriekaištingos reputacijos pareigūnais ir aptarti jų sugrįžimo galimybes; 5) įpareigoti Vilniaus AVPK viršininką informuoti Lietuvos policijos generalinį komisarą ir Komisiją apie sprendimo įgyvendinimo rezultatus ir priemones, kurių buvo imtasi jiems įgyvendinti iki 2024 m. rugsėjo 26 d.
Teismas nusprendė, kad skundžiamas administracinis aktas iš esmės yra informacinio, o ne sprendžiamojo pobūdžio dokumentas. Teismo vertinimu, buvo akivaizdžiai matyti, jog ginčijamas aktas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, nelemia pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų, nesuformuluotos pareiškėjai privalomos elgesio taisyklės, jame yra nurodyta informacija be privalomo pobūdžio patvarkymų, t. y. tokia informacija tiesiogiai nesukuria pareiškėjai ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, ja nėra pritaikomos poveikio priemonės.
Įvertinęs ginčijamo administracinio akto turinį, teismas konstatavo, kad Policijos departamento Sprendimas yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, kuriuo sudarytos prielaidos priimti galutinį sprendimą dėl pareiškėjos tarnybinės atsakomybės klausimo. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėja A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškėjos skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja nurodo, kad Sprendimą ir jo priėmimo tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 5-V-1229 patvirtintas Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos ir jos įgyvendinimo policijos įstaigose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 25 punkte nustatyta, jog Komisijos sprendimai, patvirtinti policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto asmens rezoliucija, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio arba ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Toks reglamentavimas, pasak pareiškėjos, leidžia daryti išvadą, jog sprendimas pats savaime nesukuria jokių teisinių pasekmių ir negali būti apskundimo teisme dalyku, tačiau teisinės pasekmės kyla, kai sprendimas patvirtinamas policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto asmens rezoliucija. Kadangi pareiškėja teismui skundė Sprendimą, kuris buvo patvirtintas policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto asmens rezoliucija, akivaizdu, jog remiantis Aprašo 25 punktu, Sprendimas yra apskundimo administraciniame teisme dalyku.
Pasak pareiškėjos, Sprendimas gali būti apskundimo objektu administraciniame teisme ir dėl to, kad sukėlė pareiškėjai neigiamas teisines pasekmes, t. y. Sprendime konstatuoti pažeidimų požymiai pareiškėjos veiksmuose, duotas privalomas nurodymas pradėti tarnybinį patikrinimą, spręsti dėl pareiškėjos galimumo tęsti tarnybą. Pareiškėja, be kita ko, šiame kontekste pažymi ir tai, jog Sprendime nurodyta, kad duotas nurodymas atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų, nors, pasak pareiškėjos, Komisija negali spręsti klausimų dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo ar nepradėjimo. Pareiškėja taip pat nurodo, kad po Sprendimo priėmimo, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, o atskirojo skundo padavimo metu pareiškėja yra nušalinta nuo pareigų. Tarnybinio patikrinimo metu Sprendime nustatytos aplinkybes, kol jos nėra nuginčytos teisme, laikomos konstatuotomis ir įrodytomis, todėl pareiškėjai sukelia neigiamas teisines pasekmes.
Pareiškėjos vertinimu, Komisija, peržengdama savo kompetenciją, ėmėsi teikti neteisėtus ir privalomus nurodymus kitiems subjektams, taip sukeliant neigiamas teisines pasekmes pareiškėjai. Tokie Komisijos nurodymai bei jų privalomumas, kiek tai susiję su pareiškėjos teisine padėtimi, yra ginčijami teismui pateiktame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. M. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą nustatęs, kad pareiškėjos skundžiamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio tarpinis (procedūrinis) dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių, ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Pareiškėja atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad Sprendimu jai yra sukeliamos teisinės pasekmės, o pagal Aprašo nuostatas Sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012; kt.).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 23 straipsnio 1 dalimi, administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjos argumentais ir Sprendimo turiniu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Sprendimas iš esmės yra procedūrinis, o ne sprendžiamojo pobūdžio dokumentas, tiesiogiai nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146‑327/2011; kt.).
Vertindama pareiškėjos skundžiamo Sprendimo turinį ir pobūdį bei spręsdama, ar jis sukelia teisines pasekmes pareiškėjai, teisėjų kolegija nustatė, jog Sprendimu buvo nuspręsta, kad pareiškėjos veiksmuose yra akivaizdžių galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymių; nuspręsta perduoti medžiagą Policijos departamento Imuniteto valdybai ir pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą; siūlyti atsakovo vadovybei įvertinti Vilniaus AVPK vadovybės veiksmus; pavesta Vilniaus AVPK svarstyti pareiškėjos tinkamumą tarnybai, įsitraukti į problemos sprendimą, organizuoti atranką į Šalčininkų PK viršininko pareigas; svarstyti galimybes dėl susitikimo organizavimo; įpareigoti Vilniaus AVPK viršininką informuoti policijos generalinį komisarą ir Komisiją apie sprendimo įgyvendinimo rezultatus iki numatyto termino.
Akcentuotina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarpiniai viešojo administravimo subjekto priimami dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialiųjų teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą konstatavo, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes asmens teisių ir pareigų apimtis net ir skundo tenkinimo atveju nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑590‑525/2017).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad priimdama Sprendimą, Komisija priėmė procedūrinio pobūdžio tarpinį dokumentą, kuris savo turiniu nėra galutinis administracinis aktas, sukeliantis teisines pasekmes pareiškėjai. Šiuo atveju pareiškėja siekia nuginčyti tarpinio pobūdžio aktą, kuriame yra pateikiama informacija apie pranešimo Nr. 10-PR2-12421 nagrinėjimą Komisijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, nurodomi siūlymai ir pavedimai atsakovo vadovybei, Vilniaus AVPK ir Šalčininkų r. PK, todėl toks Sprendimas, kuris nėra adresuotas pareiškėjai, pats savaime nesukelia pareiškėjai kokių nors teisinių pasekmių, juo, be kita ko, pareiškėjai nėra pritaikomos jokios poveikio priemonės.
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos ginčijamas Sprendimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir dėl to atsisakęs priimti pareiškėjos skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. M. (dabar – A. V.) atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.