- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- A-1106-575/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03053-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- R. N.
- Atsakovas
- Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3) prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2016 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 96-2373; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 2S-3918; 3) įpareigoti Lukiškių TI-K suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką į namus; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 8 000 Eur neturinę žalą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamais sprendimais buvo nepagrįstai apribota jo teisė į trumpalaikę išvyką į namus. Pareiškėjo nuomone, jo teisės negali būti ribojamos vien tik dėl to, kad jis yra nuteistas už sunkų nusikaltimą ir jam paskirta 10 metų viršijanti laisvės atėmimo bausmė. Pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas lyginant su kitais sunkius nusikaltimus padariusiais asmenimis, kuriems teisė į trumpalaikę išvyką nėra apribota. Toks draudimas apriboja pareiškėjo resocializacijos procesą, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 ir 8 straipsniams, Konstitucijos 21 straipsnio nuostatoms. Negalėdamas pasinaudoti savo teise į trumpalaikę išvyką į namus, pareiškėjas jaučiasi kankinamas, patiria dvasinį skausmą, diskomfortą, nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą, todėl turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą.