Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2013-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-343-557-2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-16
Bylos Nr.
1A-343-557-2013
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00389-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Valentinas Janonis, Savinijus Katauskas
Nuteistasis
I. C.
Nukentėjusysis
L. S.

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-343-557/2013

Teisėjas E. Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00389-2011-9

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.20.13.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPREND I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Valentino Janonio ir Savinijaus Katausko,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei,nuteistajam I. C. ir jo gynėjui Robertui Skėriui,nukentėjusiajai L. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo I. C. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, pagal BK 243 str. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., skirta galutinė subendrinta bausmė – 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str., skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones vieneriems metams.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. C. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis 2011-06-09 apie 11.55 val. Klaipėdos m., Šilutės pl. ties 49-uoju namu vairavo automobilį „Mitsubishi Colt”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukeldamas pavojų saugiam eismui, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant sausai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, kai matomumas į priekį 200 metrų, tiesiame kelio ruože, kur važiavimo kryptimi yra trys eismo juostos, važiuodamas trečia eismo juosta nesulėtino greičio, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kai ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės sustojo praleisti pėsčiąją, neįsitikino, kad perėjoje nebėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sukliudyti arba sukelti pavojų, ir partrenkė iš dešinės pusės ėjusią L. S.. Eismo įvykio metu L. S. padaryta didelė galvos skliauto muštinė-skalpuota žaizda, galvos smegenų sukrėtimas, kairės kojos šeivikaulio apatinio trečdalio daugiaskeveldrinis lūžis, vidinės kulkšnies lūžis, šeivikaulio-blauzdikaulio raistinės jungties sintezmolizė ir pėdos išnirimas, daugybiniai dideli gilūs nugaros, kairės rankos alkūnės sąnario ir dilbio bei dešinio dilbio užpakalinio paviršiaus odos nubrozdinimai, daugybinės poodinės liemens dešinės pusės, abiejų rankų ir kojų kraujosruvos, abiejų plaštakų nugarinio paviršiaus odos nubrozdinimai, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais I. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 38 p. (jei prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų).

I. C. nuteistas ir už tai, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: jis, būdamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-29 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, vadovaujantis BK 67 str. l d., 2 d. l p., 68 str. paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę uždrausti naudotis specialia teise vienerius metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, 2011-09-28 pasirašytinai įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, draudimų nesilaikymą, 2012-04-01 apie 17 val. Burių, Molo, Smilčių ir Vėtros gatvėmis, Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę - motociklą „Suzuki GSX-R750“. Tokiu būdu I. C. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis I. C. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendį panaikinti, jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 str., ir nutraukti bylą BPK 327 str. 2 p. numatytu atveju - kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 str.). Nurodo, kad pagal pareikštą kaltinimą dėl autoįvykio jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-06-09 blaivus vairavo automobilį „Mitsubishi Colt”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Šilutės pl. trečia eismo juosta. Prie pėsčiųjų perėjos jo vairuojamas automobilis ir antroje juostoje važiavęs vilkikas susigretino, todėl užstojo matomumą. Prie pėsčiųjų perėjos iš kairės pusės pėsčiųjų nebuvo, o kai nesustojęs įvažiavo į perėją, iš dešinės pusės pamatė einančią moterį, kurią ir partrenkė. Po įvykio sustojo, nukentėjusiajai iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Dėl eismo įvykio labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir pastaroji jam atleido. Dėl antros nusikalstamos veikos jis savo kaltės nepripažįsta, nes teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nevairuoti transporto priemonių jis vykdė. 2012-04-01 apie 16 val. automobiliu su priekaba į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie molo Melnragėje, atsivežė draugo A. A. parduodamą motociklą „Suzuki”, nes motociklo pirkėjas norėjo įvertinti šio motociklo stovį. Asmuo, kuris norėjo pirkti šį motociklą, pasivažinėjo ir paklausė jo nuomonės apie šio motociklo stovį. Jis, norėdamas įvertinti motociklo būklę, turėjo šiuo motociklu šiek tiek pavažiuoti, todėl užsidėjo šalmą ir atsisėdęs ant motociklo apvažiavo vieną ratą automobilių aikštelėje. Kai sustojo, privažiavo policijos pareigūnai ir paprašė parodyti dokumentus. Jis paaiškino aplinkybes, kad jam yra atimta galimybė vairuoti transporto priemones, o tuo metu tik bandė motociklo galimybes. Jis motociklą vairavo tik aikštelėje, esančioje šalia šios gatvės, išvažiuoti į gatvę neketino ir nebuvo išvažiavęs. Už šiuos veiksmus jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis buvo nubaustas 1000 Lt bauda, todėl mano, kad už vairavimą neturint teisės tai daryti jis jau nubaustas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam dėl transporto priemonės „Suzuki GSX-R 750” vairavimo, neturint teisės vairuoti transporto priemones, bei kitų pažeidimų buvo surašytas 2012-04-01, pats pažeidimas padarytas 2012-04-01, t.y. galiojant baudžiamojo poveikio priemonei - draudimui vienerius metus vairuoti transporto priemones. Nors jis nurodė, kad motociklu važiavo tik automobilių stovėjimo aikštelėje, ir neigė motociklu važiavęs miesto gatvėmis, tačiau šiuos jo parodymus paneigia kategoriški liudytojų policijos pareigūnų J. D. ir A. F. parodymai, kuriais netikėti teismui nėra pagrindo. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones jam buvo skirta neišskiriant vietovių, kuriose jam galima važiuoti, o kuriuose draudžiama vairuoti transporto priemones, todėl motociklo vairavimas ir automobilių aikštelėje laikomas baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo vairuoti transporto priemones pažeidimu, todėl jo nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 243 str., nes, būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka bei jam išaiškinus visas galimas jos nevykdymo pasekmes, jis vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, veika kvalifikuota neteisingai, dėl ko šis nuosprendis yra naikintinas.

Dėl vengimo atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad jis neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nes tokia teisė buvo atimta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-29 nutartimi, 2012-04-01 vairuodamas transporto priemonę - motociklą „Suzuki GSX-R750” pažeidė draudimą vienerius metus naudotis specialia teise - vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, tokiu būdu vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl teismas tokią jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 243 str., kuris numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones. Taigi, šiuo atveju teismas pripažindamas jį kaltu pagal BK 243 str. konstatavo, kad jis vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas nurodė, kad jo vengimas pasireiškė tuo, kad jis transporto priemonę - motociklą „Suzuki GSX-R 750” vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, t.y. galiojant baudžiamojo poveikio priemonei - draudimui vienerius metus vairuoti transporto priemones.

Su tokia teismo išvada jis nesutinka, kadangi šiuo atveju nebuvo jokio vengimo atlikti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymi, kad logine, gramatine prasme žodis „vengimas” reiškia stengimąsi išsisukti, išsisukinėjimą, tai yra tam tikri aktyvūs veiksmai ar aktyvus pareigos nevykdymas. Teismų praktikoje pasisakyta, kad vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu. Nors baudžiamasis įstatymas to ir nenustato, tačiau vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimai neturėtų sukelti teisinių pasekmių ir neturėtų būti laikomi nusikaltimu, numatytu BK 243 str. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad yra tikslinga tai, kad vengimu teismas pripažintų tik tuos atvejus, kai asmuo nevykdo arba netinkamai vykdo jam nustatytas pareigas arba nesilaiko draudimų tik po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo, kai jau yra padarytas vienkartinis ar smulkus pažeidimas, tai yra įspėjant tokį asmenį, kad kitas jo pažeidimas bus laikomas sistemingu ir piktybišku, ir bus toks asmuo jau traukiamas atsakomybėn pagal BK 243 str.

Pažymi ir tai, kad BK 243 str. numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones. Pagal pavojingumo laipsnį neabejotinai bus pavojingesnė ta veika, kai vengiama atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, baudžiamojo poveikio priemonių vengimas bus mažiau pavojinga veika. Esant tokiam teisiniam reguliavimui abejotinai atrodo ta aplinkybė, kad, pavyzdžiui, BVK yra numatyta, kad asmeniui, vengiančiam atlikti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, pirmiausia taikomos kitos poveikio priemonės, tik po to baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 str. Pavyzdžiui, už vengimą atlikti viešųjų darbų bausmę teismas šią bausmę gali pakeisti areštu arba bauda (BVK 45 str.), už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę gali būti skiriamos nuobaudos - įspėjimas arba griežtas papeikimas (BVK 49 ). Taigi, abejotina teisinio reguliavimo spraga yra tai, kad kai asmuo įtariamas vengęs atlikti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, t.y. sunkesnį nusikaltimą nei paskirtosios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas, gali išvengti baudžiamosios atsakomybės esant tarpiniai grandžiai - jam gali būti pakeista bausmė į kitą, jis gali gauti įspėjimą ar papeikimą. Tačiau asmuo, jau pažeidęs baudžiamojo poveikio priemonę, gali būti laikomas asmeniu, kuris vengia įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir traukiamas atsakomybėn pagal BK 243 str. Šiuo atveju nėra numatyta tam tikra tarpinė grandis, tam tikras asmens įspėjimas ir pan., tai nėra sureguliuota nei BK nei BVK. Todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui įstatymų leidėjas ir numatė tik galimybę, bet ne pareigą, kai asmuo vengia vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, taikyti BK 243 str. Teismų praktikoje, kaip minėta, keliamas reikalavimas atsižvelgti į tam tikrą tokio asmens piktybiškumą ir sistemingumą. Pavieniai nedideli pažeidimai negali būti laikomi vengimu.

Taigi, šiuo atveju jis 2012-04-01 Klaipėdos mieste, aikštelėje prie Molo gatvės, tik trumpai pavairavo jo draugo pardavinėjamą motociklą apsukdamas vieną ratą, kadangi pirkėjas norėjo sužinoti jo nuomonę apie motociklo stovį. Pažymi, kad šiuo motociklu jis į važiuojamąją dalį - Molo gatvę neišvažiavo, juo apsuko tik ratą aikštelėje. Motociklas buvo pardavinėjamas, jis buvo atsivežtas su priekaba į aikštelę Molo gatvėje, pirkėjui norint jį apžiūrėti ir išbandyti, todėl ne jis, o motociklo pirkėjas juo išvažiavo iš aikštelės ir pasivažinėjo Molo gatve. Šiuo atveju pareigūnų parodymuose, kuriais teismas rėmėsi priimdamas nuosprendį, kad matė jį važiuojantį Molo gatve ir jo iš akiračio nepaleido, egzistuoja klaidos tikimybė, kadangi pareigūnai galėjo ir apsirikti, sumaišyti jį su motociklo pirkėju, kai jie su motociklo pirkėju aikštelėje pasikeitė vietomis.

Tokiais savo veiksmais nevengė atlikti jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad, suprasdamas visas baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmes, paprašytas pirkėjo išbandyti motociklą juo pravažiavo tik aikštelėje, neišvažiuodamas į gatvę. Todėl savo veiksmais nesiekė išvengti baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo, visada tinkamai ją vykdė. Be to, vengimas turėtų pasireikšti piktybišku ir sistemingu baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymu. Pavieniai nedideli pažeidimai negali būti laikomi vengimu. Tuo tarpu toks jo vienkartinis veiksmas niekaip neįrodo vengimo fakto. Taigi, šiuo atveju jo veiksmuose nebuvo jokio tęstinumo, kas, remiantis teismų praktika, yra būtina norint įrodyti vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi per visą jam skirtą baudžiamosios poveikio priemonės vykdymo laiką tik vieną kartą aikštelėje apsuko ratą motociklu.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teismas nuosprendžiu pripažino jį kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 str. 1 d. ir 243 str. Teismas pripažindamas jį kaltu pagal BK 243 str. konstatavo, kad jis, vairuodamas motociklą galiojant baudžiamojo poveikio priemonei - draudimui vairuoti transporto priemones, nepaisydamas šio draudimo ne tik pažeidė ATPK normas, draudžiančias vairuoti neįregistruotą transporto priemonę neturint tam teisės, be valstybinio numerio ir neapdraustą transporto priemonę, bet ir pažeidė BK 243 str. Tačiau su tokia teismo išvada jis nesutinka, kadangi teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai kvalifikavo jo veiką pagal BK 243 str.

Pažymi, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog baudžiamojo poveikio priemonė draudimas vairuoti transporto priemones jam buvo skirta neišskiriant vietovių, kuriose galima, o kuriose draudžiama vairuoti transporto priemones, todėl motociklo vairavimą ir automobilių aikštelėse laikė draudimo vairuoti transporto priemones pažeidimu, todėl jo nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 243 str., nes jis, būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo sąlygomis ir tvarka, pilnai suvokdamas savo neteisėtų veiksmų esmę, sąmoningai ignoravo jam skirtus teismo apribojimus ir vairavo transporto priemonę. Šiuo atveju buvo apkaltintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą. Tačiau su tokia teismo padaryta išvada jis nesutinka.

Uždraudimą naudotis specialia teise, kaip baudžiamojo poveikio priemonės rūšį, įstatymų leidėjas numato BK 67 str. BK 68 str. apibrėžia, kad tai yra uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis, vairuoti medžioti ir pan. BK 74 str. yra speciali norma, kuri apibrėžia tai, kas bus taikoma tuo atveju, kai baudžiamojo poveikio priemonės nevykdomos, tai yra, kokios teisinės pasekmės bus taikomos tokiam asmeniui. BK 74 str. 2 d. numatyta, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 str., kuris numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemones. Pažymi, kad šiuo atveju įstatymų leidėjas nenurodo, kad teismas tokiam asmeniui už nevykdymą baudžiamojo poveikio priemonės privalomai turi taikyti baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 243 str. Kiekvienu atveju teismas, priimdamas sprendimą dėl šios nusikalstamos veikos, turėtų vertinti baudžiamojo nusižengimo padarymo aplinkybes.

Taigi, šiuo atveju teismas neturėjo pareigos jo atžvilgiu privalomai taikyti baudžiamąją atsakomybę. Tačiau teismas, neatsižvelgdamas į baudžiamojo nusižengimo padarymo aplinkybes, jo atliktus veiksmus, kuomet vairavo transporto priemonę - motociklą aikštelėje Molo gatvėje, esant galiojančiam draudimui vienerius metus vairuoti transporto priemones, kvalifikavo pagal BK 243 str. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad tai buvo tik vienkartinis atvejis, kuomet, esant galiojančiai baudžiamojo poveikio priemonei, vairavo transporto priemonę. Be to, tai buvo tik vieno rato motociklu apsukimas aikštelėje, nesukėlęs esminių baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimų, kas leidžia laikyti tokį pažeidimą formaliu ir mažareikšmiu, įtakotą tam tikro nerūpestingumo dėl jo jauno amžiaus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, kad ne bet kokios veikos bus laikomos nusikaltimu, bet tik tos veikos, kurios gali sukelti tam tikriems asmenims arba valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012). Teismas šiuo atveju neatsižvelgė į šias aplinkybes ir, priimdamas nuosprendį, nukrypo nuo teismų praktikos, kad pavieniai nedideli pažeidimai negali būti laikomi vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. Visi šie argumentai leidžia daryti išvadą, kad jo veiksmuose, kuomet vairavo motociklą galiojant draudimui vienerius metus vairuoti transporto priemonę, nėra BK 243 str. numatytų nusikalstamos veikos požymių.

Be to, teismas, nuosprendžiu pripažindamas jį kaltu pagal BK 243 str., pažeidė non bis in idem principą, reiškiantį, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą arba išteisintas. Non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas, taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos teisėje principas non bis in idem įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d., BK 2 str. 6 d. bei ATPK 250 str. 8 p. Tarptautiniu lygmeniu principas non bis in idem įtvirtintas kelių tarptautinių sutarčių normose, tarp kurių nagrinėjamos bylos kontekste svarbiausia yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - ir Konvencija) protokolo Nr. 74 str., kuris aiškinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) praktikoje. Tiek nurodytos teisės normos, tiek Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, EŽTT sprendimas S. Z. prieš Rusiją (S. Z. v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 82). Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos 2012-07-12 nutartyje buvo atkreiptas dėmesys į principo non bis in dem pažeidimą šioje situacijoje, jeigu jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Šiuo atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-20 nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 2 d., 128 str. 5 d. ir 128 str. 1 d. Subendrinus bausmes jam paskirta buvo 1000 Lt bauda už tai, kad vairavo neįregistruotą transporto priemonę - motociklą „Suzuki GSX 750”, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, be valstybinio numerio ir neapdraustą transporto priemonę. Tuo tarpu teismas 2013-01-31 nuosprendžiu jį nubaudė dar kartą už tą patį pažeidimą, t.y. už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, tačiau šiuo atveju jau baudžiamąja tvarka. Taigi, šiuo nuosprendžiu buvo nubaustas už tą pačią veiką antrą kartą, kadangi 2012-04-20 nutarimu jam pritaikius administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti (ATPK 128 str.) jo padaryta veika jau buvo teisiškai įvertinta. Todėl jo padarytos veikos kvalifikavimas dar ir pagal BK 243 str. reiškia non bis in idem principo pažeidimą jo atžvilgiu. Šiuo atveju patraukus jį baudžiamojon atsakomybėn nebuvo panaikinta jo administracinė atsakomybė. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais mano, kad pagal BK 243 str. jis turi būti išteisintas, o baudžiamoji byla turi būti nutraukta BK 327 str. 2 p. numatytu atveju - kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 str.).

Teismo posėdyje nuteistasis, gynėjas ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai asmuo, kuris pagal BK 38 str. 1 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nepraėjus vieneriems metams traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už naują galimai padarytą baudžiamąjį nusižengimą, nuosprendyje teismas pirmiausia turėtų išspręsti jo kaltės klausimą dėl nusikalstamos veikos, padarytos po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Tik kaltinamąjį pripažinus kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, spręstinas jo baudžiamosios atsakomybės už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką klausimas (BK 38 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas padarė priešingai, pirma išsprendė I. C. kaltės klausimą padarius BK 281 str. 1 d. numatytą neatsargų nusikaltimą (už šio nusikaltimo padarymą I. C. kaltės klausimas jau buvo išspręstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, kuria buvo patvirtintas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00389-11 nutraukti ir pritaikius BK 38 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės I. C. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., kaltininkui ir nukentėjusiajai L. S. susitaikius, 1 t., b.l. 152-153), ir tik po to teismas sprendė jo kaltės klausimą padarius BK 243 str. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Iš aukščiau paminėtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarties (1 t., b.l. 152-152) matyti, jog atleidus I. C. nuo baudžiamosios atsakomybės jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, t.y. vienerius metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.

BK 74 str. 2 d. nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 str.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 str. kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 str. nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Apeliacinis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 str. 2 d. numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 str.

Nuteistasis I. C. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 str. patrauktas už tai, kad būdamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-29 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir teismui paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. vienerius metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, 2012-04-01 apie 17 val. Burių, Molo, Smilčių ir Vėtros gatvėmis Klaipėdos m. vairavo transporto priemonę - motociklą „Suzuki GSX-R750“. Teismas padarė išvadą, jog I. C. tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats ištyręs bylos medžiagą, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau kuri nustatyta tvarka nebuvo ištirta teisiamojo posėdžio metu, ir įvertinęs ištirtus bylos įrodymus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas I. C. kaltu pagal BK 243 str., neteisingai išsprendė jo kaltės klausimą, ko pasekoje nepagrįstai sprendė I. C. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir pagal BK 281 str. 1 d.

Nuteistasis I. C. savo apeliaciniame skunde neigia 2012-04-01 apie 17 val. motociklu važiavęs Burių, Molo, Smilčių ir Vėtros gatvėmis Klaipėdos m., nurodo, kad 2012-04-01 apie 16 val. automobiliu su priekaba į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie molo Melnragėje, atsivežė draugo A. A. parduodamą motociklą „Suzuki”, nes motociklo pirkėjas norėjo įvertinti šio motociklo stovį. Asmuo, kuris norėjo pirkti motociklą, pasivažinėjo ir paklausė jo nuomonės apie šio motociklo stovį. Jis, norėdamas įvertinti motociklo būklę, turėjo šiuo motociklu šiek tiek pavažiuoti, todėl užsidėjo šalmą ir atsisėdęs ant motociklo apvažiavo vieną ratą automobilių aikštelėje. Kai sustojo, privažiavo policijos pareigūnai ir paprašė parodyti dokumentus. Jis paaiškino aplinkybes, kad jam yra atimta galimybė vairuoti transporto priemones, o tuo metu tik bandė motociklo galimybes. Jis motociklą vairavo tik aikštelėje, esančioje šalia gatvės, išvažiuoti į gatvę neketino ir nebuvo išvažiavęs. Anot nuteistojo, šiuo atveju pareigūnų parodymuose, kuriais teismas rėmėsi priimdamas nuosprendį, kad matė jį važiuojantį Molo gatve ir jo iš akiračio nepaleido, egzistuoja klaidos tikimybė, kadangi pareigūnai galėjo ir apsirikti, sumaišyti jį su motociklo pirkėju, kai jie su motociklo pirkėju aikštelėje pasikeitė vietomis.

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 65-66) nuteistasis I. C. taip pat parodė, kad jo draugas turėjo motociklą ir norėjo jį parduoti. Draugas pasiūlė nuvažiuoti su juo į aikštelę ir parodyti pirkėjui motociklą. Pirkėjas paklausė jo nuomonės dėl motociklo. Jis vien iš vaizdo nieko negalėjo pasakyti, todėl turėjo su motociklu pavažiuoti. Kai pavažiavo motociklu, jį pamatė policijos pareigūnai ir surašė protokolą. Jis į gatvę išvažiavęs nebuvo, važinėjo po aikštelę, apsuko ratą. Prieš tai tuo motociklu buvo išvažiavęs pirkėjas. Tik pirkėjas grįžo, jis atsisėdo ant motociklo.

Tokius nuteistojo I. C. parodymus, kad jis motociklu važiavo tik aikštelėje, teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 68) patvirtino ir liudytojas A. A., kuris parodė, kad su priekaba atsivežė motociklą į Molo gatvę, nes norėjo jį parduoti. Pirkėjas irgi atvažiavo ten. I. C. važiavo su motociklu aikštelėje, daugiau niekur nevažiavo. Į gatvę jis niekur išvažiavęs nebuvo. Jis visų įvykių nestebėjo, ne visą laiką buvo aikštelėje, buvo išėjęs. Jo draugas sukinėjosi aikštelėje su motociklu ir atvažiavusi policija jį sustabdė.

Tuo tarpu liudytojas policijos pareigūnas A. F. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 66-67) parodė, kad dirbo Melnragėje, turėjo susistabdę Kelių eismo taisyklių pažeidėją ir jam rašė protokolą. Tada pastebėjo, kaip gatve pravažiavo motociklas. Tuo metu sustabdyti jo negalėjo, nes nebuvo galimybės. Surašę protokolą nuvažiavo į tą pusę, į kurią nuvažiavo motociklas. Tikėjosi tą motociklą pastebėti dar kartą. Važiuodami pastebėjo motociklą, kuris priešais juos pasuko į kairę, ir jie pradėjo važiuoti paskui. Motociklą vaikinas vairavo gatvėmis. Jie pasijungė švyturėlius ir sekė paskui, o prie jo privažiavę sulaikė. Visą laiką jie motociklininką sekė, iš akiračio nepaleido. Motociklininką persekiojo apie 500 m.

Liudytojas policijos pareigūnas J. D. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 67) parodė, kad dirbo Klaipėdos mieste Molo gatvėje su patruliu A. F. ir pastebėjo, kaip pro juos pravažiavo motociklas be valstybinių numerių. Surašę protokolą nusprendė, kad reikėtų pravažiuoti Melnaragėje esančią teritoriją ir ją apžiūrėti, o suradus motociklą patikrinti. Važiuojant Molo gatve link miesto, pravažiavus Vėtros gatvę pastebėjo atvažiuojantį motociklą, kuris prieš juos pasuko į kairę, tada jie iškart padidino greitį ir nusiginė motociklą iš paskos. Paskui motociklininką važiavo iki pat aikštelės, jį visą laiką sekė. Pasivijus motociklininką paaiškėjo, kad motociklas be numerių, be dokumentų, vairuotojas taip pat neturėjo dokumentų.

Nors anot nuteistojo I. C. ir liudytojo A. A. I. C. į gatvę išvažiavęs nebuvo, o motociklu važinėjosi tik aikštelėje, tokiais parodymais apeliacinis teismas netiki, kadangi juos paneigia nuoseklūs policijos pareigūnų parodymai, kuriais apeliacinis teismas, kaip ir apylinkės teismas, netikėti neturi pagrindo. Tuo tarpu netikėti nuteistojo I. C. ir jo draugo liudytojo A. A. parodymais pakankamą pagrindą duoda tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarimu (1 t., b.l. 124) I. C. administracine tvarka buvo nubaustas už nustatyta tvarka neįregistruotos transporto priemonės „Suzuki GSX-R 750“, be valstybinio numerio, kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vairavimą 2012-04-01 17 val. Klaipėdoje Molo g. neturint teisės vairuoti transporto priemonių. Tiek teismo posėdžio protokole (1 t., b.l. 163-164), tiek nutarime (1 t., b.l. 124) pažymėta, kad I. C. pripažino padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, su protokolu sutiko, gailėjosi. Kaip matyti, I. C. nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą pripažino motociklą „Suzuki GSX-R 750“ vairavęs Molo g., o ne vien aikštelėje, o baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo parodymus pakeitė. Tačiau taip pat apeliacinis teismas sutinka su apylinkės teismo argumentu, kad baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones I. C. buvo skirta neišskiriant vietovių, kuriose jam galima, o kuriose draudžiama vairuoti transporto priemones, todėl, net ir tuo atveju, jei motociklą I. C. būtų vairavęs tik automobilių aikštelėje, tai taip pat būtų laikoma jam teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo vairuoti transporto priemones pažeidimu. Tačiau, norint I. C. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 str., būtina įvertinti, ar tokie jo veiksmai – motociklo „Suzuki GSX-R 750“ vairavimas gatvėse ir aikštelėje – laikytini vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaip aukščiau aptarta, vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, o vienkartiniai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 str. 2 d. numatytas teisines pasekmes ir asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 str. Byloje nėra duomenų, kad I. C. iki 2012-04-01 būtų pažeidęs jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Duomenų, kad po 2012-04-01 jis būtų pažeidęs baudžiamojo poveikio priemonę, byloje taip pat nėra, tokių duomenų baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojanti institucija nepateikė. Todėl darytina išvada, kad tai buvo vienintelis kartas, kai I. C. pažeidė jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. I. C. veiksmuose nėra sistemingumo, todėl laikyti jo vienkartinio pobūdžio veiksmus – trumpą pasivažinėjimą motociklu nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis, kurios (išskyrus važiavimo maršrutą) byloje surinktais įrodymais nėra paneigtos – vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę nėra pamatuoto pagrindo. I. C. neteisėti veiksmai teismo buvo įvertinti ir už tai jis buvo nubaustas administracine nuobauda. Šiuo atveju traukti jį baudžiamojon atsakomybėn nėra pagrindo, kadangi jo veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 str., sudėties požymio - vengimo. Todėl, remiantis nustatytu, skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – I. C. dėl kaltinimo pagal BK 243 str. išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Kadangi I. C. baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas, non bis in idem principas jo atžvilgiu nėra pažeidžiamas.

Nenustačius, kad I. C. padarė nusikalstamą veiką, nėra teisinio pagrindo jį traukti baudžiamojon atsakomybėn ir dėl veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., dėl kurios jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Kadangi atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, egzistavusios I. C. BK 38 str. 1 d. numatytu pagrindu atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, ir šiuo metu nėra pasikeitusios ar išnykusios, nukentėjusioji L. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (2 t., b.l. 94) patvirtino, kad susitaikymas tebegalioja, todėl šioje dalyje baudžiamoji byla nutraukiama ir I. C. BK 38 str. 1 d. numatytu pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., atleidžiamas kaltininkui ir nukentėjusiajai L. S. susitaikius (BPK 303 str. 4 d.), paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise, t.y. vienerius metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones. Kadangi paaiškėjo, jog ankstesnis sprendimas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00389-11 nutraukti ir pritaikius BK 38 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės I. C. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., buvo panaikintas nepagrįstai, BK 38 str. 2 d., 3 d., 4 d. numatyti terminai bei I. C. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise, t.y. vienerius metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas skaičiuojami nuo ankstesnio sprendimo - Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00389-11 nutraukti ir pritaikius BK 38 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės I. C. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 4 d., 327 str. 2 p., 329 str. 1 p., 331 str.,

nusprendži a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendį panaikinti, ir priimti naują nuosprendį.

I. C. dėl kaltinimo pagal BK 243 str. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Vadovaujantis BK 38 str. 1 d., I. C. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 str. 1 d., kaltininkui ir nukentėjusiajai L. S. susitaikius, ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti (BPK 303 str. 4 d.). Paskirti I. C. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones vieneriems metams, šio termino pradžią, taip pat BK 38 str. 2 d., 3 d., 4 d. numatytų terminų pradžią skaičiuojant nuo 2011 m. rugpjūčio 29 d.

I. C. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Valentinas JanonisSavinijus Katauskas