- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- eA-142-525/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04108-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Lietuvos kriminalinės policijos biurui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kriminalinės policijos biuro, ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. I. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – ir atsakovas, Biuras) 2017 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. 38-S-11853 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Biurą atlikti veiksmus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Biuro, neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėja nurodė, kad Biuro pareiga vykdyti Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir atskirti mažametį sūnų nuo pavojingo jos buvusio sutuoktinio bei kuo skubiau vaiką grąžinti pareiškėjai ir I.. Aplinkybės surašytos prašymuose Biurui, tačiau pastarasis atsisakė įvykdyti visus pareiškėjos prašymus, grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijas. Pareiškėja prašo panaikinti Raštą ir Biurą įpareigoti atlikti veiksmus dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių. Pareiškėjos teigimu, Biuro neveikimas jai padarė didžiulę neatitaisomą žalą, nes jos sūnus keturis metus yra pas labai pavojingą jos buvusį sutuoktinį. Pareiškėja nurodė, kad sunkiai sutrikdyta jos sūnaus sveikata, todėl prašo priteisti iš Biuro žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Biuras atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti, taip pat teismo prašė pripažinti, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo teise ir atsisakyti ją ginti.
4. Biuras nurodė, kad pareiškėja elektroniniu paštu 2017 m. spalio 25 d. kreipėsi į Biurą ir Policijos departamento Imuniteto valdybą (toliau – ir Kreipimasis). Biuras pareiškėjai atsakė Raštu, kuriame detaliai paaiškino, kad dėl galbūt daromų nusikalstamų veikų prieš pareiškėjos sūnų pagal analogiško turinio pareiškimus, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Kauno AVPK) jau priėmė 9 nutarimus (nuo 2014 metų) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau pareiškėja nuolat skundus su tais pačiais teiginiais rašo nuo 2009 metų. Visi Kauno AVPK nutarimai yra patikrinti Kauno apygardos prokuratūroje ir yra palikti galioti. Todėl Biuras, vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-218 patvirtintų Asmenų aptarnavimo policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taisyklių (toliau – ir Asmenų aptarnavimo taisyklės) 35 punkto nuostatomis nurodė, kad pareiškėjos skundas nebus nagrinėjamas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos teiginiai apie naujai paaiškėjusias aplinkybes yra deklaratyvūs, nes nenurodoma jokių naujų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, neturtinės žalos pareiškėjai padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Pareiškėja nepagrindė prašomos neturtinės žalos, neįvardijo kokiais veiksmais pasireiškė institucijos neveikimas, nenurodė prašomos neturtinės žalos dydžio. Atsakovo nuomone, pareiškėja piktnaudžiauja savo teise nuolat rašydama neatitinkančius tikrovės skundus, jos elgesys vertintinas kaip piktybiškas, pažeidžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Todėl atsakovas prašė teismo pripažinti, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo teise ir atsisakyti ginti pareiškėjos subjektinę teisę skųsti Raštą.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjos A. I. skundą atmetė.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Rašto, kuriuo Biuras atsakė į pareiškėjos Kreipimąsi, teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo Biurą atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja kildina iš Biuro galbūt neteisėtų veiksmų.
7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-522 patvirtintų Lietuvos kriminalinės policijos biuro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1 punkte nustatyta, kad Biuras yra specializuota policijos įstaiga, kurios paskirtis yra apsaugoti visuomenės interesus nuo nusikalstamo poveikio užkardant, atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas. Biuro veiklos tikslai – užtikrinti tinkamą sunkių, labai sunkių, tarpregioninio ar tarptautinio pobūdžio nusikaltimų, nusikalstamų veikų, sukeliančių platų atgarsį visuomenėje, darančių didelę žalą valstybei ar asmenims, užkardymą, atskleidimą ir tyrimą (10.1 p.). Teismo vertinimu, Biurui teisės aktais priskiriamos specialios ikiteisminio tyrimo funkcijos, kurias jis atlieka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka. Biurui suteikiama diskrecija, atsižvelgiant į gauto asmens pranešimo, kreipimosi turinį, spręsti, ar yra pagrindas BPK nustatyta tvarka pradėti ikiteisminį tyrimą, ar išnagrinėti gautą kreipimąsi nesiimant procesinių veiksmų baudžiamojo proceso kontekste. Biuro baudžiamoji procesinė veikla, tiriant ir atskleidžiant nusikalstamas veikas, nepaneigia jo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiklos vykdant kitas teisės aktuose jam priskirtas funkcijas.
8. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio nuostatos nesuteikia administraciniam teismui vertinti Biuro, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos, veiksmų. Todėl teismas vertino, ar Biuras, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, tinkamai vykdė teisės aktuose nustatytą pareigą atsakydamas į pareiškėjos Kreipimąsi, t. y. ar pagrįstai atsisakė jį nagrinėti. Biuras skundžiamu Raštu pareiškėjos Kreipimąsi atsisakė nagrinėti vadovaudamasis Asmenų aptarnavimo taisyklių 35 punktu, nurodęs, kad į Kreipimąsi nurodytus klausimus pareiškėjai išsamiai atsakyta Kauno AVPK 2017 m. birželio 20 d. raštu.
9. Teismas pažymėjo, kad Biuras ir Kauno AVPK yra policijos įstaigos, todėl Biuras pagrįstai vadovavosi Asmenų aptarnavimo taisyklėmis. Šių taisyklių 35 punkte nustatyta, kad kartotiniai prašymai ir skundai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo ar skundo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, jog Policijos departamento sprendimas dėl ankstesnio prašymo ar skundo išnagrinėjimo yra neteisingas, arba tuo klausimu yra priimtas teismo sprendimas, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Tuo atveju per 5 darbo dienas nuo kartotinio prašymo ar skundo gavimo Policijos departamente datos asmeniui pranešama, kad jo prašymas ar skundas nebus nagrinėjamas, nurodomos priežastys ir apskundimo tvarka. Iš Kauno AVPK 2017 m. birželio 20 d. rašto turinio, teismas nustatė, kad pareiškėja buvo informuota apie 9 priimtus nutarimus, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus nenustačius nusikalstamų veikų pagal pareiškėjos skundus. Šiame rašte minimuose nutarimuose iš esmės buvo nagrinėti tie patys klausimai (t. y. jais atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 2 dalį (vaiko pagrobimas), 145 straipsnio 1 dalį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą), 140 straipsnio 1 ir 2 dalis (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 150 straipsnio 4 dalis (seksualinis prievartavimas), 153 straipsnis (mažamečio asmens tvirkinimas) ir kt.), kuriuos pareiškėja kėlė ir Kreipimesi.
10. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Biuras pagrįstai vadovavosi Asmenų aptarnavimo taisyklių 35 punktu ir pareiškėjos Kreipimosi nenagrinėjo. Teismo vertinimu, pareiškėjos Kreipimesi nėra informacijos, kurios pagrindu būtų galima spręsti apie naujai atsiradusias aplinkybes, dėl kurių nagrinėjamu atveju Biuras turėtų imtis procesinių veiksmų BPK nustatyta tvarka. Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėjos Kreipimosi vertinti kitaip, nei juos įvertino Biuras Rašte. Rašte pakankamai aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytas teisinis reglamentavimas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjos prašymas nebus nagrinėjamas, išaiškinta atsakymo apskundimo tvarka.
11. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo, remdamasi pareiškėjos nurodytais argumentais, ginčijamą Biuro Raštą panaikinti ir įpareigoti jį atlikti pareiškėjos prašomus atlikti veiksmus, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
12. Teismas spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo priteisti neturtinę žalą, kurią ji kildina iš, jos nuomone, neteisėtų Biuro pareigūnų veiksmų, priimant Raštą, konstatavo, kad Biuro Raštas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl nėra vienos iš būtinųjų sąlygų pareiškėjos prašomai neturtinei žalai atlyginti – Biuro pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.
III.
13. Pareiškėja A. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės dėl viešojo intereso gynimo, įpareigojant Biurą atlikti veiksmus.
14. Pareiškėja apeliaciniame skunde pateikia faktus ir teiginius dėl jos buvusio sutuoktinio galbūt daromų / padarytų nusikalstamų veikų mažamečio sūnaus atžvilgiu. Pareiškėja nurodo, kad Biuro pareiga atskirti jos sūnų nuo labai pavojingo sergančio psichine liga asmens ir skubiai grąžinti sūnų mamai ir I. pagal Lietuvos Respublikos smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Pareiškėjos teigimu, Biuras nepateikė visos informacijos ir nuslėpė nuo teismo ikiteisminius / teisminius tyrimus dėl labai sunkių nusikalstamų veikų prieš mažametį asmenį, taip padarydamas Lietuvos valstybei, mažamečiui sūnui ir pareiškėjai didelę žalą. Pareiškėjos nuomone, Biuro teiginiai yra deklaratyvūs ir jis pažeidžia pareiškėjos teisę į informaciją, teisę į saugumą, teisę į gyvybę ir teisę nebūti kankinamiems.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Biuras atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
16. Atsakovas, be jo atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų, nurodo, kad:
16.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą remdamasis rašytiniais įrodymais, vertindamas, ar Biuras, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, tinkamai vykdė teisės aktuose nustatytą pareigą atsakyti į pareiškėjos Kreipimąsi. Teismas pagrįstai pabrėžė, kad pareiškėjos Kreipimesi nėra informacijos, kurios pagrindu būtų galima spręsti apie naujai atsiradusias aplinkybes, dėl kurių Biuras turėtų imtis procesinių veiksmų BPK nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
16.2. Pareiškėja dėsto tik deklaratyvius teiginius, apie neva daromas jos buvusio sutuoktinio nusikalstamas veikas. Tačiau pareiškėjos su apeliaciniu skundu pateiktuose Kauno miesto apylinkės prokuratūros priimtuose 2009 m. gruodžio 30 d., 2010 m. spalio 7 d. ir 2011 m. kovo 14 d. nutarimuose nutraukti ikiteisminiai tyrimai ir konstatuota, kad nesurinkta jokių objektyvių duomenų, kad A. B. būtų atlikęs veiksmus, numatytus Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje ar kokius nors kitus neteisėtus veiksmus savo mažamečio sūnaus atžvilgiu.
16.3. Dėl pareiškėjos sūnaus globos 2014 m. rugpjūčio 8 d. priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2T-88/2014, kuria pripažintas vykdytinu Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono Šeimos teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimas byloje Nr. NJ3C00159, kuriame priimtas įsakymas, kad V. B. gyvens su tėvu A. B.. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2014 m. lapkričio 13 d. civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014 buvo peržiūrėta 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartis pagal pareiškėjos prašymą, kuria pareiškėjos prašymas buvo atmestas.
16.4. Biuras, atsakydamas į pareiškėjos Kreipimąsi, detaliai jai Rašte paaiškino, kad dėl galbūt daromų nusikalstamų veikų prieš pareiškėjos sūnų pagal analogiško turinio pareiškimus, Kauno AVPK jau priėmė 9 nutarimus (nuo 2014 m.) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl Biuras vadovaudamasis Asmenų aptarnavimo taisyklių 35 punkto nuostatomis pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos skundas nebus nagrinėjamas.
16.5. Šiuo atveju nėra nė vienos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, neturtinės žalos pareiškėjai padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Pareiškėja niekuo nepagrindė prašomos neturtinės žalos, neįvardijo kuo pasireiškė institucijos neteisėti veiksmai, nenurodė prašomos neturtinės žalos dydžio, todėl pareiškėjos prašymas priteisti jai emocinę žalą, atsakovo nuomone, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2017 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. 38-S-11853 pagrįstumo ir teisėtumo, įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei neturtinės žalos atlyginimo.
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos A. I. skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjos Kreipimesi nėra informacijos, kurios pagrindu būtų galima spręsti apie naujai atsiradusias aplinkybes, dėl kurių nagrinėjamu atveju Biuras turėtų imtis procesinių veiksmų BPK nustatyta tvarka, Biuras pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Asmenų aptarnavimo taisyklių 35 punktu, Kreipimosi nenagrinėjo, todėl nėra pagrindo jo panaikinti, įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas pareiškėjos reikalavimą priteisti neturtinę žalą atmetė.
19. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėja, kuriame laikosi pozicijos, kad Biuro veiksmai yra neteisėti, prašo ir bylą išspręsti iš esmės dėl viešojo intereso gynimo, įpareigoti Biurą atlikti veiksmus.
20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).
22. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes šiam ginčui išnagrinėti. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais vertina, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų taisyklių laikėsi. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja elektroniniu laišku Biurui pateikė 2017 m. spalio 25 d. Kreipimąsi, kuriame nurodė, kad ji 2017 m. spalio 10 d. pranešė Interpolui apie vaikų pornografijai išnaudojamą jos sūnų pas jos buvusį sutuoktinį, kad buvęs sutuoktinis nuteistas dėl sūnaus seksualinio prievartavimo ir kaskart kėsinasi nužudyti jos mažametį sūnų, todėl turėtų būti įkalintas iki gyvos galvos. Pareiškėja paprašė vykdyti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir atskirti jos sūnų nuo buvusio jos sutuoktinio, sužinoti kur yra laikomas mažametis sūnus ir kuo skubiau grąžinti jį pareiškėjai ir I.. Biuras, išnagrinėjęs Kreipimąsi, parengė ir pareiškėjai išsiuntė skundžiamą Raštą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad vadovaujantis Asmenų aptarnavimo taisyklių 35 punktu, jos Kreipimasis dėl galbūt daromų nusikalstamų veikų sūnaus atžvilgiu nebus nagrinėjamas, nes Kauno AVPK pagal analogiško turinio pareiškimus jau yra priimti 9 nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurie BPK 168 straipsniu yra patikrinti Kauno apygardos prokuratūroje ir palikti galioti, o apie tai pareiškėja išsamiai informuota Kauno AVPK 2017 m. birželio 20 d. raštu Nr. 20-S-68966(2.5). Įvertinus Kauno AVPK 2017 m. birželio 20 d. rašto turinį matyti, kad pareiškėja buvo informuota apie 9 priimtus nutarimus, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus nenustačius nusikalstamų veikų pagal pareiškėjos skundus. Šiame rašte minimuose nutarimuose iš esmės buvo nagrinėti tie patys klausimai (jais atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus pagal Baudžiamojo kodekso 156 str. 2 d. (vaiko pagrobimas), 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą), 140 str. 1 ir 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 150 str. 4 d. (seksualinis prievartavimas), 153 str. (mažamečio asmens tvirkinimas) ir kt.), kuriuos pareiškėja kėlė ir Kreipimesi. Asmenų aptarnavimo taisyklių 35 punkte nustatyta, kad kartotiniai prašymai ir skundai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo ar skundo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad Policijos departamento sprendimas dėl ankstesnio prašymo ar skundo išnagrinėjimo yra neteisingas, arba tuo klausimu yra priimtas teismo sprendimas, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Tuo atveju per 5 darbo dienas nuo kartotinio prašymo ar skundo gavimo Policijos departamente datos asmeniui pranešama, kad jo prašymas ar skundas nebus nagrinėjamas, nurodomos priežastys ir apskundimo tvarka. Taigi, Biuras, vadovaudamasis minėtų taisyklių 35 punktu, Raštu pagrįstai ir teisėtai nenagrinėjo pareiškėjos Kreipimosi. Nesant pagrindo panaikinti skundžiamą Raštą, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos prašymą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino Biuro, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmus vykdant teisės aktuose nustatytą pareigą atsakyti į pareiškėjos Kreipimąsi, o nevertino atsakovo, kaip institucijos, atliekančios ikiteisminį tyrimą BPK nustatyta tvarka, procesinių veiksmų.
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).
26. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų visuma (nenustatyta Biuro neteisėtų veiksmų). Todėl pareiškėjos reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Biuro, negali būti tenkinamas, o pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šį pareiškėjos reikalavimą atmetė.
27. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. I. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.