Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-08-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2395-1123/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-08-12
Bylos Nr.
A5.-2395-1123/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02004-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Aušra Ragelienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. Š.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-2395-1123/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02004-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š.,

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) atstovui inspektoriui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonė) direktoriumi, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kadangi, esant darbo sutarties požymiams, nuo (duomenys neskelbtini) leido Įmonėje dirbti A. A., o nuo (duomenys neskelbtini). – I. L., neužtikrinus, kad apie darbuotojų įdarbinimo pradžią nustatyta tvarka būtų pranešta VSDFV (Sodros) teritoriniam skyriui. Apie minėtų asmenų įdarbinimo pradžią VSDFV teritorinis skyrius buvo informuotas VDI patikrinimo metu. Be to, A. A. ir I. L. įdarbinti nesilaikant užsieniečių trečiųjų šalių piliečių norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos, tuo pažeidžiant Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 straipsnio 7 dalį bei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Tokiais savo veiksmais A. Š. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

A. Š. apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką buvo informuotas administracinio nusižengimo protokolu, kuris administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirašytas, tokiu būdu laikytina, kad jam buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą. Nors protokole yra A. Š. prašymas administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau A. Š. į 2020 m. rugpjūčio 11 d., 08.30 val. vykusį teismo posėdį neatvyko, neprašė paskirti kitą teismo posėdžio datą. Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Esant šioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui bei atsižvelgus į tai, kad A. Š. neprašė paskirti kitą teismo posėdžio datą, teismas sprendžia, kad A. Š. sąmoningai atsisakė dalyvauti procese ir administracinio nusižengimo byla, kurioje iš esmės visos aplinkybės yra aiškios, gali būti išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

VDI vyriausiojo darbo inspektoriaus 2020 m. liepos 16 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. VDI-ANR_P-884-2020 užfiksuotos esminės A. Š. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2).

A. Š. 2020 m. vasario 25 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad Baltarusijos piliečiai I. L. ir A. A. įdarbinti įmonėje (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) (I. L.) ir nuo (duomenys neskelbtini) (A. A.). Jie dirba tolimųjų reisų vairuotojais. Darbo sutartys pasirašytos prieš išvykstant į reisą. Sodrai apie jų įdarbinimą pranešta pavėluotai, (duomenys neskelbtini). Pavėluotai pranešta dėl žmogiškos klaidos. Ateityje pasižada jos nekartoti (b. l. 5).

Teismo posėdyje apklaustas VDI atstovas surašytą protokolą palaikė ir prašė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirti baudą sankcijos ribose. Nurodė, kad mano, jog pažeidimas yra akivaizdus iš byloje surinktos medžiagos, nes tiek pagal žiniaraščius, tiek pagal paties asmens paaiškinimus darbuotojai pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), o Sodros duomenimis jie pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), todėl pranešimai teikti pavėluotai. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad darbuotojams leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti kitos įmonės prašymu, pažeidžiant norminius darbo reikalavimus, kad trečiųjų šalių pilietis gali dirbti tik toje įmonėje, kuri tarpininkavo gaunant leidimus gyventi. Kai asmuo gavo pranešimą dėl galimų pažeidimų prašant pateikti dokumentus, tik tada pradėti teikti pranešimai, matyt pasižiūrėjo, kad padaryta akivaizdi klaida, ir pradėjo ją taisyti. Galima tik spėlioti, kaip būtų buvę toliau, nes būna, kad vairuotojams yra duodamos darbo sutartys, bet Sodrai nėra pranešama, tačiau negali teigti, kad ir šiuo atveju taip būtų buvę. Šioje įmonėje tokie atvejai pirmi.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Be to, pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nelegaliu darbu taip pat laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 straipsnio 7 punktu, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š. savo rašytiniame paaiškinime iš esmės savo kaltę pripažino, nurodė, kad jo įmonėje tolimųjų reisų vairuotojais dirba Baltarusijos piliečiai I. L. (nuo (duomenys neskelbtini)) ir A. A. (nuo (duomenys neskelbtini)), su jais pasirašytos darbo sutartys, tačiau Sodrai apie jų įdarbinimą pranešta pavėluotai, (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo kaltė patvirtinta ir 2020 m. kovo 12 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 1006-0340, kuriame užfiksuota, kad VDI vyriausieji darbo inspektoriai atliko tyrimą pagal gautą pranešimą dėl galimai nelegalaus darbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta, kad Baltarusijos pilietis A. A. Įmonėje nelegaliai dirba vairuotoju ekspeditoriumi nuo (duomenys neskelbtini), kuomet su transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto Lietuvos Respublikos sieną pervežant krovinį, Baltarusijos pilietis I. L. Įmonėje nelegaliai dirba vairuotoju ekspeditoriumi nuo (duomenys neskelbtini), kuomet su transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto Lietuvos Respublikos sieną pervežant krovinį. 2020 m. vasario 17 d. integracijos su VSDFV informacinės sistemos (Sodros) duomenimis nustatyta, kad Įmonės apdraustųjų sąraše A. A. ir I. L. nėra. 2020 m. vasario 25 d. Sodros duomenimis nustatyta, kad A. A. įmonėje įdarbintas nuo (duomenys neskelbtini), o I. L. nuo (duomenys neskelbtini). Gavus atsakymą iš Sodros Vilniaus skyriaus, nustatyta, kad pranešimus apie šių asmenų įdarbinimą įmonė pateikė (duomenys neskelbtini), pranešimai buvo atmesti dėl klaidų, pakartotinai Įmonė pateikė minėtus pranešimus (duomenys neskelbtini), VDI atliekamo patikrinimo metu. Juridinių asmenų registro duomenimis įmonės direktorius yra A. Š., kuris pateikė minėtų darbuotojų darbo sutartis, komandiruočių įsakymus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, vairuotojų kortelių, transporto priemonių tachografų duomenis, darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus. A. A. (duomenys neskelbtini) darbo sutartyje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti (duomenys neskelbtini), I. L. (duomenys neskelbtini) darbo sutartyje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Įmonės direktoriaus įsakymu I. L. buvo siunčiamas į komandiruotę laikotarpiui (duomenys neskelbtini) su transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Įmonės direktoriaus įsakymu A. A. buvo siunčiamas į komandiruotę laikotarpiui (duomenys neskelbtini) su transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis A. A. dirbtas darbo laikas žymimas nuo (duomenys neskelbtini), I. L. – nuo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. A. ir I. L. sumokėtas darbo užmokestis už (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės tachografo duomenimis, transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vairavo A. A.. Transporto priemonės tachografo duomenimis transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vairavo I. L.. VRM registro duomenimis transporto priemonių transporto priemonių, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudotojas yra UAB (duomenys neskelbtini). Administracinių nusižengimų registro duomenimis A. A. 2020 m. vasario 3 d., vairuodamas įmonei priklausančią transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimą, t.y. vairavo nesumokėjus mokesčio už naudojimąsi keliais, kas įrodo darbo funkcijų atlikimą 2020 m. vasario 3 d. Įmonės naudai. 2020 m. vasario 7 d. gavus atsakymą iš Migracijos departamento prie LR VRM, nustatyta, kad A. A. ir I. L. leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti tarpininkaujant UAB (duomenys neskelbtini). I. L. leidimas laikinai gyventi panaikintas (duomenys neskelbtini), paskelbtas negaliojančiu nuo (duomenys neskelbtini). Užsienietis gali dirbti tik toje įmonėje, kuriai tarpininkaujant buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 straipsnio 7 dalis).

Vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga ir asmenų paaiškinimais konstatuotina, kad A. A. ir I. L., paklusdami Įmonėje nustatytai tvarkai, tiesiogiai dirbo tarptautinio krovinių vežimo transport priemonės vairuotojų pareigose, sukurdami Įmonei naudą, siekiant tiesiogiai gauti pelno. A. A. ir I. L. įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini) su leidimais laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie išduoti tarpininkaujant UAB (duomenys neskelbtini). A. Š., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nesilaikydamas UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, esant darbo sutarties požymiams, nuo (duomenys neskelbtini) leido įmonėje dirbti A. A., nuo (duomenys neskelbtini) I. L. neužtikrinus, kad apie darbuotojų įdarbinimo pradžią nustatyta tvarka būtų praneštą teritoriniam skyriui. A. A. ir I. L. įdarbinti nesilaikant užsieniečių trečiųjų šalių norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos, tuo pažeidžiant Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 straipsnio 7 dalį bei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas (b. l. 3-4).

Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesivadovauti nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuotomis aplinkybėmis, jas patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: Integracijos su VSDFV informacine sistema užklausos rezultatai (b. l. 6-7), VSDFV raštas (b. l. 8), I. L. ir A. A. darbo sutartys su UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 11-12), elektroniniu paštu pateikti duomenys dėl I. L. ir A. A. leidimų laikinai gyventi ir tarpininkavimų (b. l. 13), Juridinių asmenų registro išrašas (b. l. 14-15), taip pat VDI atstovo teismo posėdyje duoti paaiškinimai.

Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kilti (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-337/2019). Taigi, iš aptartos bylos medžiagos ir ja remiantis nustatytų aplinkybių, darytina išvada, jog šioje byloje įrodyta, kad A. Š., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams, nuo (duomenys neskelbtini) leido Įmonėje dirbti A. A., o nuo (duomenys neskelbtini) – I. L., ir neužtikrino, kad apie šių darbuotojų įdarbinimo pradžią nustatyta tvarka būtų pranešta VSDFV (Sodros) teritoriniam skyriui, t.y. vieną dieną iki darbo pradžios, tokiais savo veiksmais jis pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies bei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Taip pat Įmonėje Baltarusijos piliečiai A. A. ir I. L. įdarbinti nesilaikant užsieniečių trečiųjų šalių piliečių norminių teisės aktų įdarbinimo tvarkos, kadangi jų leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti tarpininkaujant UAB (duomenys neskelbtini), o ne UAB (duomenys neskelbtini), be to, I. L. leidimas laikinai gyventi panaikintas (duomenys neskelbtini), paskelbtas negaliojančiu nuo (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais A. Š. pažeidė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 straipsnio 7 dalies bei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Tokie A. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Nuobaudos skyrimas.

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudą nuo 1 000 iki 5 000 eurų.

Skirdamas nuobaudą A. Š., teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį – nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Nagrinėjamu atveju Įmonėje nelegaliai dirbo du darbuotojai, jų nelegalus darbas tęsėsi šiek tiek ilgiau nei mėnesį (A. A. pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini), o I. L. – nuo (duomenys neskelbtini), o apie jų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui buvo pranešta (duomenys neskelbtini)). Taip pat atsižvelgtina į A. Š. asmenybę – teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis administracine tvarka baustas vieną kartą praeityje, apie galiojančių nuobaudų turėjimą byloje duomenų nėra, taip pat nėra duomenų, kad jis anksčiau būtų baustas už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl jo gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus A. Š. ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. Š. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 1 000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20119313094.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja Aušra Ragelienė