- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-31
- Bylos Nr.
- 2S-1111-555/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- B. S.
- Trečiasis asmuo
- I. S.
- Atsakovas
- Monikai A
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., E. S.-V., I. S., V. S., VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui B. S., trečiajam asmeniui I. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. S. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6-787/2010 pagal ieškovas B. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams Monikai A. S., P. K., D. A. S., M. S., suinteresuotiems asmenims A. S., E. S.-V., I. S., V. S., VĮ Registrų centro Kauno filialui, notarei V. B. dėl reikalavimų atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą jo tėvo palikimui priimti ir kitus įstatymų numatytus terminus ginčyti sandoriams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas B. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams M. A. S., P. K., D. A. S., M. S., suinteresuotiems asmenims A. S., E. S.-V., I. S., V. S., VĮ Registrų centro Kauno filialui, notarei V. B. dėl reikalavimų atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą jo tėvo palikimui priimti ir kitus įstatymų numatytus terminus ginčyti sandoriams, kuriais M. A. S. neteisėtai perleidinėjo jo tėvo turtą, 1975-07-17 taikos sutarčiai M. A. S. byloje prieš O. S., 1978-07-20 pastatų pirkimo-pardavimo sutarčiai ir 1992-03-18 dovanojimo sutarčiai apskųsti.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 31 d. nutartimi ieškovo ieškinį atmetė. Nurodė, kad remiantis palikimo atsiradimo laiku galiojusio 1964 m. LR CK 587 str. ir 568 str. palikimą įpėdinis turėjo priimti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas, iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatė, kad ieškovas apie tėvo mirtį ir atsiradusią teisę į jo palikimą, tėvo testamentą žinojo, į notarą buvo kreipęsis, todėl tai prieštarauja ieškovo nurodytiems paaiškinimams, kad jis nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą ir kitas institucijas mirusio tėvo palikimui priimti. Teismas konstatavo, kad ieškovas, būdamas išsilavinęs, atidus ir rūpestingas žmogus, veikdamas pagal geros moralės principą, privalėjo labiau domėtis ir rūpintis savo teise priimti mirusio tėvo palikimą. Atsižvelgiant į tai, teismas, remiantis CK 5.57 str. ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė objektyviai svarbių priežasčių buvimo, nulėmusių įstatymų nustatytų terminų palikimui priimti ir ginčyti sandoriams praleidimą, todėl ieškovo ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovo 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovės M. A. S. naudai ir 183,15 Lt išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas B. S. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovas buvo nepakankamai rūpestingas ir apdairus įgyvendindamas savo teises bei pareigas. Ieškovas nurodė, kad savo pažeistas teises jis gynė pateikdamas ieškinį, kurį teismas turėjo tenkinti. Tik patenkinus ieškinį, ieškovas galėtų toliau ginti savo pažeistas teises, t.y. ginčyti sandorių teisėtumą, ko pasėkoje įpėdiniai atgautų teises į nuosavybę arba kompensaciją. Taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo atsakovams ir suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, bei nepagrįstai ieškovą nubaudė 1 500 Lt bauda už tai, kad kreipėsi dėl savo pažeistų teisių gynimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Dalius A. S. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas įvertinęs ieškovo asmenybę, jo išsilavinimą, bei tai, kad ieškovas daugiau negu 30 metų negynė savo, kaip įpėdinio teisių, laikydamasis suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal galiojančias CK nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis, V. S., į kurio palikimą pretenduoja ieškovas, mirė 1974 m. kovo 25 d. Palikėjas 1968 m. gegužės 22 d. sudarė testamentą (b.l. 59, 1 t.), kuriuo turtą paliko savo vaikams: V. S. ir O. S.. Po testatoriaus mirties tarp testamentinių įpėdinių kilęs ginčas išspręstas Kaišiadorių rajono liaudies teisme 1975 m. liepos 17 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį (b.l 61-62, 1 t.). Darytina išvada, kad palikimas, į kurį pretenduoja ieškovas, atsirado 1974 m. kovo 25 d. mirus ieškovo tėvui. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso penktosios knygos teisės normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi palikimas atsirado galiojant 1964 m. atitinkamos redakcijos CK, tai pirmosios instancijos teismas byloje paveldėjimo teisiniams santykiams pagrįstai taikė 1964 m. atitinkamos redakcijos CK normas, reglamentavusias termino palikimui priimti prailginimą.
Pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį palikimo priėmimo veiksmų neatlikusiam per šešis mėnesius asmeniui šis terminas gali būti prailgintas teismo, jeigu jis pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų dėl termino palikimui priimti pratęsimo aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga yra siejamas teisių ar pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-696/2004); dėl to spręsdami termino palikimui priimti pratęsimo klausimą teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-627/2006).
Byloje nustatyta, kad palikimo atsiradimo dieną ieškovas buvo pilnametis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą. Ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti pratęsimo tik 2008 m. gegužės 19 d., t. y. praėjus daugiau nei 34 metams po palikimo atsiradimo dienos. Iki nurodytos dienos ieškovas, nors ir suvokė apie teisę į palikimo priėmimą, tačiau šios teisės neįgyvendino. Byloje nenustatyta objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių laiku priimti palikimą, taip pat nenustatyta tokių aplinkybių, kurios pateisintų visą termino praleidimo laikotarpį. Byloje ieškovas pripažino, kad jis pradėjo siekti priimti palikimą tik tada, kada sužinojo, jog palikimo sudėtyje buvusi turtinė teisė į žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimą atsirado priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemės sklypą. Kolegija sprendžia, kad praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių. Jei po palikėjo mirties jo vardu atkūrus nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį daiktą asmens (įpėdinio) norą priimti palikimą nulėmė vien tik vėlesnis pagausinęs palikimą turto atsiradimas, tai ši aplinkybė nelaikoma svarbia termino praleidimo priežastimi. Tokia aplinkybė nepatvirtina asmens apsisprendimo priimti palikimą iš karto po jo atsiradimo, t. y. mirus palikėjui. Palikimas priimamas visas, jo negalima priimti dalimis ar su išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Dėl to neturėjęs ketinimų priimti palikimo jo atsiradimo metu, tačiau pareiškęs norą dėl palikimo priėmimo vėliau, kada atsiranda papildomai turto, įeinančio į palikimo sudėtį, asmuo faktiškai išreiškia savo valią tik dėl dalies palikimo priėmimo, tačiau, kaip nurodyta, palikimo dalį priimti draudžia įstatymas.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti ieškovo reikalavimus dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, savarankiškas reikalavimas atnaujinti terminą šiems sandoriams ginčyti negali būti nagrinėjamas, todėl atskirojo skundo argumentai dėl termino praleidimo priežasčių šiems sandoriams ginčyti neanalizuotini. Kolegija taip pat pažymi, kad nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog apeliantas buvo nubaustas 1500 Lt bauda, kadangi minėta suma iš ieškovo priteista atsakovams bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnis).
Įvertinusi byloje priimto ieškovo skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas, taip pat atskirojo skundo argumentus, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nurodytus kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo kriterijus ir pagrįstai nepratęsė termino palikimui priimti, nes byloje nenustatyta svarbių šio termino praleidimo priežasčių. Todėl byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas reikalavimas pratęsti terminą palikimui priimti, yra teisėta ir paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nuta r ė:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.