Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis, rašytinio proceso tvarka, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. skundą dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų, suinteresuotas asmuo A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolė Eurika Rulienė 2018 m. spalio 1 d. patvarkymu Nr. A016242 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, sustabdė vykdomąją bylą iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas ir įsiteisės teismo nutartis ir kartu su vykdomąją bylą perdavė teismui. Antstolė savo patvarkymą grindžia tuo, kad skolininkai L. K. ir A. K. pagal vykdomąjį dokumentą yra solidarūs skolininkai, todėl išieškojimas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalimi, teisėtai nukreiptas į skolininkės L. K. turtą. Antstolė nurodė, kad skolininkė supažindinta su jai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 straipsnio 5 punktą nustatyta pareiga informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl ieškojimo nukreipimo į būstą, kuriame gyvena nepilnamečių asmenų. Antstolės teigimu, nukreipus išieškojimą į pareiškėjai priklausantį butą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 straipsnyje nurodytos išieškojimo iš turto eiliškumo taisyklės nebuvo pažeistos, iš pareiškėjos darbovietės nebuvo gauta jokių atskaitymų, o pareiškėja nepareiškė prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

4. Kaip matyti iš pareiškėjos pateikto skundo turinio bei civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0069/18/01163 medžiagos, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 26 d. išduoto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-6809-1042/2018 pagrindu antstolė Eurika Rulienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0069/18/01163 dėl solidarios 27 702,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininkų L. K. ir A. K. išieškotojo A. B. naudai ir vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolė Eurika Rulienė 2018 m. birželio 12 d. turto arešto aktu Nr. A012687 areštavo pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įvertindama jį 30 000,00 Eur, ir transporto priemonę VW POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvertindama ją 700,00 Eur. Antstolė Eurika Rulienė 2018 m. rugpjūčio 6 d. turto arešto aktu Nr. A012687 patikslino anksčiau taikytą areštą ir areštavo pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įvertindama jį 22 000,00 Eur. 2018 m. rugpjūčio 29 d. skundžiamu patvarkymu Nr. S-18-69-14363 antstolė nusprendė parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą iš varžytinių, jų pradžią paskelbiant 2018 m. rugpjūčio 29 d. 13:06 val., o pabaigą 2018 m. rugsėjo 28 d. 13:06 val. Pareiškėja nesutinka su antstolės veiksmais vykdomojoje byloje, nes mano, kad antstolė neturėjo teisinio pagrindo nukreipti išieškojimą į nekilnojamąjį turtą, kuris yra vienintelis šeimos turtas ir nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.

5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), varžytinės, paskelbtos skundžiamu antstolės patvarkymu, baigėsi 2018 m. rugsėjo 28 d. 13:15:59 val., nes butas buvo nupirktas už 17 600,00 Eur. 2018 m. spalio 1 d. pranešimu Nr. S-18-69-16880 antstolė pareiškėjai pranešė apie laimėtas varžytines. 2018 m. spalio 1 d. pranešimu Nr. S-18-69-16879 varžytinių laimėtojui pranešta sumokėti pasiūlytos kainos ir sumokėto varžytinių dalyvio mokesčio skirtumą, kuris sudaro 15 840,00 Eur. Kadangi antstolė sustabdė vykdomąją bylą iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas ir įsiteisės teismo nutartis, turto pardavimo iš varžytinių aktas nėra surašytas.

6. Išieškojimo iš skolininko turto bendrąsias taisykles nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 662–674 straipsniai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 straipsnio, nustatančio išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, 5 dalyje nurodyta, kad penktąja eile, t. y. paskutine eile, išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 662 straipsnio 4 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 1 dalį, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2 030,00 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 3 dalis, redakcija galiojusi iki 2018 m. spalio 1 d.).

7. Nagrinėjamu atveju skolininkė nepateikė antstolei įrodymų, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininkės darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 9 d. patvarkymu Nr. S-18-69-11571 skolos išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjos darbo užmokestį, gaunamą iš (duomenys neskelbtini), tačiau jokie išskaitymai iš pareiškėjos darbo užmokesčio nebuvo padaryti. Todėl, akivaizdžiai nesant galimybių išieškoti skolos per šešis mėnesius, antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į pareiškėjai priklausantį turtą.

8. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 26 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-6809-1042/2018 27 702,00 Eur skola priteista solidariai iš skolininkų L. K. ir A. K.. Kaip teisingai pastebėjo antstolė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.113 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, tai šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto. Todėl antstolė turėjo teisę nukreipti solidarios pareiškėjos ir jos sutuoktinio skolos išieškojimą į pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.

9. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad, pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko V. K. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), t. y. parduodamo iš varžytinių nekilnojamojo turto adresu. Taip pat nustatyta, kad iki antstolė priėmė turto arešto aktą ir skundžiamą patvarkymą dėl nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių, pareiškėjos skola akivaizdžiai viršijo 2 030,00 Eur ir ginčo dėl to nėra. Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso transporto priemonė VW POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios gamybos metai nenurodyti, o pirmos registracijos data – 2001 m. kovo 20 d., bei transporto priemonė MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra 1992 m. gamybos, ir kuri išregistruota ir dalyvavimas viešajame eisme su ja draudžiamas. Akivaizdu, kad šis turtas nebūtų likvidus. Teismo vertinimu, antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į pareiškėjai priklausantį vienintelį nekilnojamąjį turtą, kuriame kaip minėta gyvenamąją vietą yra deklaravusi pareiškėja ir jos nepilnametis vaikas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 straipsnyje numatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 3 dalies nuostatos, draudžiančios nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį būstą, kuriame jis gyvena, jei išieškoma suma neviršija 2 030,00 Eur.

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Prašymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme šio kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėja nėra kreipusis į teismą su prašymu neišieškoti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), būtino jai gyventi.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalies nuostatos yra skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą. Pagal šią teisės normą ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui. Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos solidari skola išieškotojui A. B. atsirado Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 26 d. išduoto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-6809-1042/2018, kuriuo priteista skola, atsiradusi iš pareiškėjos ir A. B. 2018 m. sausio 10 d. sudarytos paskolos sutarties, pagrindu. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalį išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Pareiškėjos skola, kurios priverstinį vykdymą vykdo antstolė Eurika Rulienė, nėra susijusi su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu, t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos skolos prigimties, todėl gali būti išieškoma iš pareiškėjos nekilnojamojo turto, būtino pareiškėjai gyventi.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Pareiškėja yra darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes gauti pajamas bei užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius, taip pat ir į gyvenamąjį būstą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2018 m. sausio 10 d. paskolos sutartyje nurodė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad vykdomojoje byloje priimti patvarkymai ir kiti dokumentai pareiškėjai siunčiami adresu (duomenys neskelbtini)yra tinamai įteikiami. Fizinio asmens gyvenamąja vieta pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16 straipsnio 1 dalį laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Fizinio asmens gyvenamoji vieta nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.17 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Kvalifikuodamas gyvenamosios vietos deklaravimo reikšmę sprendžiant dėl asmens gyvenamosios vietos, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog, nustatant asmens gyvenamąją vietą, svarbu atsižvelgti ne tik į formalų deklaruotos gyvenamosios vietos faktą. Vertintini ir kiti kriterijai, tokie kaip faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens pareiškimas apie savo gyvenamąją vietą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646/2013; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532-313/2015). Pareiškėja pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos duomenis, kad jos gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini)deklaruota nuo 2007 m. gruodžio 18 d. o nepilnamečio vaiko V. K. – nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. Akivaizdu, kad vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta bute, kuriame ji galimai anksčiau gyveno, nėra pakankama išvadai, jog šiuo metu jos gyvenamoji vieta ir yra šiuo adresu, padaryti. Todėl, turint duomenų, kad pareiškėja galimai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), teismui kyla pagrįstų abejonių, ar pareiškėjos faktinė gyvenamoji vieta yra buto, parduodamo iš varžytinių, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, kaip minėta, esminės teisinės reikšmės neturi, kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu užtikrinama vaiko teisė naudotis būstu.

15. Teismo vertinimu priimant skundžiamą patvarkymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 662–674 straipsniai, reglamentuojantys išieškojimo iš skolininko turto bendrąsias taisykles, nepažeisti. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 512–513, straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos L. K. skundą dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0069/18/01163 grąžinti antstolei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šaulių rūmus.