Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-287-315/2014

Teisėja L. Tarčevskaja Teisminio proceso Nr. 1-17-1-01319-2011-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2; 2.4.6

2014 m. kovo 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. B. gynėjo advokato Pauliaus Vinklerio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d. ir nuteista laisvės apribojimu vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 48 str. 5 d., J. B. nustatyti įpareigojimai: per pirmus šešis bausmės atlikimo mėnesius pilnai atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam R. P., taip pat būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus darbe sugaištamą laiką.

Priteista iš J. B. 3509,78 Lt turtinės žalos atlyginimo R. P. naudai, 1000 Lt proceso išlaidų R. P. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad ji 2011-06-15, apie 12.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), viešnagės pas R. P. metu, pastarajam išėjus iš kambario, J. B. iš kambaryje buvusios spintelės pagrobė 5 Lt vertės medžiaginį penalą su jame buvusiomis, R. P. žiniai perduotomis šeimos santaupomis - 3500 Lt ir 2 JAV doleriai (4,78 Lt), padarydama R. P. 3509,78 Lt turtinę žalą.

Gynėjo teigimu, teismas padarė reikšmingų procesinių pažeidimų, nenustatė visų byloje galinčių duoti parodymus liudytojų tapatybių, nesiaiškino, kieno piniginės lėšos buvo saugomos pagrobtame penale. Teismo išnagrinėtos aplinkybės negali būti laikomos pakankamomis neabejotinai konstatuoti nuteistosios kaltę ir tenkinti civilinį ieškinį, kurio priklausomybė nebuvo tinkamai nustatyta pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra nevienareikšmių įrodymų dėl pagrobtų pinigų priklausomybės. Liudytoja B. P. parodė, kad pagrobtame penale buvo laikomi ne civilinio ieškovo pinigai, o piniginės lėšos, priklausiusios K. M.. R. P. minėjo, kad jam pinigų duodavo močiutė. Šios aplinkybės patvirtina, kad pagrobtieji pinigai nebuvo R. P. nuosavybė, todėl jis neturėjo teisės gauti žalos atlyginimo visa apimtimi.

Skunde taip pat pažymima, kad nuteistosios pajamos nėra didelės, ji viena augina mažametę dukrą, todėl laikytina, kad neturi pakankamai pajamų atlyginti priteistas 1000 Lt dydžio proceso išlaidas. Be to, nuteistajai paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., ją žemina, nes turi visas teises susirasti gyvenimo partnerį. Nustatytas apribojimas sudarys kliūtis apeliantei užmegzti naujas pažintis, sudarys apie ją neigiamą nuomonę.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, kad teismo išnagrinėtos aplinkybės negali būti laikomos pakankamomis neabejotinai konstatuoti nuteistosios kaltę

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus duomenis konstatuoja, kad nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog nuteistosios kaltė yra neįrodyta, yra nepagrįsti ir atmetami. Kolegijos nuomone, pripažindamas J. B. kalta pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Kolegija konstatuoja, kad byloje esančių duomenų visuma, t.y. nukentėjusiojo R. P. ir liudytojos B. P. parodymai, nuteistosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu, jos parodymų patikrinimo vietoje protokolas, nuteistosios J. B. siųstų SMS pranešimų nukentėjusiajam turinys, AB „Swedbank“ duomenys paneigia apeliacinio skundo argumentus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo R. P. ir liudytojos B. P. parodymais, nes jie tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylą nagrinėjant teisme buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. P. paaiškino, kad nuo 2011 m. pradžios jo močiutė K. M. duodavo jam savo 850 Lt dydžio pensiją. Šie pinigai buvo skirti sumokėti už butą ir tuos pinigus, kurie atlikdavo, jis kartu su savo bedarbio pašalpa atidėdavo į sekcijoje esančią spintelę, tiksliau į ten esantį penalą. Paskutinį kartą matė pinigus 2011-06-01, išėmė juos ir suskaičiavo, buvo 3500 Lt ir 2 JAV doleriai. 2011-06-07 jis susilaužė koją ir privalėjo būti namuose. 2011-06-08 jo aplankyti atėjo J. B.. Svečiuose ji buvo apie 3 valandas, sėdėjo jo kambaryje, kalbėjos. Pokalbio metu J. B. klausė, kaip jis gyvena, ar turi pinigų pragyvenimui. Jis nurodė, kad gauna 650 Lt iš darbo biržos. Per tą laiką jis du kartus po 15 minučių buvo išėjęs iš kambario į tualetą, vonią. J. B. nesakė, kiek turi pinigų, kur juos laiko ir jai išėjus, nepažiūrėjo, ar pinigai yra vietoje. 2011 m. birželio 13 ar 15 dieną J. B. apie 15.00 val. pradėjo skambinti jam į domofoną. Jis nenorėjo J. B. įleisti, tačiau pastaroji lūpdažiu apipaišė jo automobilį, rašė SMS žinutes. Kai ją įleido, sėdėjo jo kambaryje, kalbėjosi, žiūrėjo televizorių. Jis vėl du kartus po 15 minučių iš kambario buvo išėjęs ir J. B. kambaryje buvo viena. Po 3 valandų J. B. išėjo, o jis nepatikrino, ar pinigai yra vietoje. 2011-06-22 vakare jis iš sekcijos spintelės norėjo išimti penalą su pinigais, bet atidarius spintelę pamatė, kad joje nėra penalo su pinigais. Pasakė motinai, kad dingo pinigai. Nuo 2011-06-01 iki 2011-06-22 į butą nei vienas žmogus, išskyrus J. B., nebuvo atėjęs. Namuose niekur pinigų neieškojo, nes tiksliai žinojo, kad pinigai padėti sekcijos spintelėje ir 2011-06-22 vakare toje vietoje pinigų nebuvo. Paskambinus J. B., ji sakė, kad susitars ir pažadėjo iki kitos dienos 19 val. pinigus grąžinti. Po pusvalandžio J. B. pas jį atvažiavo ir iš pradžių neigė, kad paėmė pinigus. Po to J. B. pasakė, kad kitą dieną iki 19 val. grąžins 3500 Lt, jeigu R. P. neis į policiją ir išvažiavo. Kitą dieną jis skambino J. B. ir klausė, kada ji grąžins pinigus. J. B. nervinosi, šaukė, kad pinigų neėmė, bet pažadėjo, kad paieškos, iš kur gauti pinigų. Kadangi J. B. jam pinigų negrąžino, jis parašė pareiškimą, kad pastaroji iš jo pavogė 3500 Lt.

Šias aplinkybes R. P. patvirtino ir kituose liudytojo apklausos protokoluose bei apklausiamas teisme. Netikėti ir nesiremti R. P. parodymais pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo, kadangi, kaip jau minėta, savo parodymuose R. P. visą laiką buvo nuoseklus, prieštaravimų parodymuose nenustatyta. Be to, R. P. nurodytas aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga: liudytojos B. P. parodymai, rašytiniai bylos duomenys.

Liudytoja B. P. apklausiama teisme parodė, kad pinigus šeimoje tvarko sūnus R. P., kuris prižiūrėdavo močiutę ir priimdavo jos pinigus, nes naudojasi kompiuteriu. Jai buvo žinoma pinigų suma, kuri buvo laikoma sūnaus sekcijoje, t.y. 3500 Lt. Namie reikėjo turėti pinigus, nes jie buvo kaupiami jos mamos operacijai ir sūnus buvo koją susilaužęs. Matė pinigus birželio pradžioje, paprašė sūnaus pinigų 2011-06-22 mamos operacijai. Sūnus pastebėjo vagystę tada, kai ji paprašė pinigų. Daugiau niekas pas juos į namus, išskyrus J. B., neateina. J. B. buvo atvažiavusi pas juos, garsiai rėkavo, kad pinigų neėmė.

Kaip matyti ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, R. P. pažįsta apie pusantrų metų. Nurodė, kad draugavo su juo, susitikinėjo, tačiau išsiskyrė ir kartais susitinka. 2011-06-13 ji nuėjo aplankyti R. P., nes pastarasis buvo susilaužęs koją. Apie 15.00 val. atėjo į butą, kuriame gyvena R. P. kartu su motina ir močiute, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjo į R. P. kambarį, kur sėdėjo ir kalbėjosi. Po to tam tikro laiko nukentėjusysis išėjo iš kambario, o ji priėjo prie sekcijos, kuri buvo kambaryje, ir atidarė sekcijos spintelę, turėdama tikslą ten surasti pinigus ir pavogti juos. Spintelėje buvo sudėti kažkokie dokumentai, o pirmoje lentynoje nuo viršaus ji pamatė rožiniai geltonos spalvos medžiaginį penalą. Atidarius šį penalą pamatė, kad jame yra pinigai, įsidėjo šį penalą su pinigais į savo rankinę ir atsisėdo. Kai R. P. grįžo į kambarį, jie dar pasėdėjo, pakalbėjo ir po 17.00 val. ji išėjo iš buto. Pinigai jai buvo reikalingi, nes turėjo paėmusi paskolą iš banko ir neturėjo pinigų ją grąžinti. Po kelių dienų nuėjo į AB „Swedbank“ ir grąžino dalį paskolos, t.y. 3500 Lt. Po maždaug 10 dienų R. P. skambino jai ir klausė, ar ne ji pavogė pinigus iš jo kambario, bet ji tai neigė. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Savo parodymus J. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir parodė, kur rado penalą, pripažino, kad jame buvo 3500 Lt.

Iš AB „Swebank“ pateiktų duomenų matyti, kad J. B. 2008 m. buvo suteiktas 3000 Lt vartojimo kreditas bei išduota kreditinė mokėjimo kortelė suteikiant 1000 Lt kreditą, tačiau J. B. jokių įsipareigojimų pagal sutartis nevykdė ir jos skola AB „Swedbank“ viršija 6000 Lt. Taigi skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad ši banko pateikta informacija patvirtina nukentėjusiajam R. P. nuteistosios J. B. siųstų SMS pranešimų turinys. Iš šių duomenų matyti, kad J. B. pripažįsta pavogusi iš nukentėjusiojo pinigus, baiminasi, kad bankas neduos paskolos ir negalės pinigų grąžinti, žada grąžinti juos dalimis.

Rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina aukščiau aptartus liudytojų parodymus.

Nors nuteistosios gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad nėra nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes nuteistoji siūlė atlyginti civiliniam ieškovui žalą, rengė taikos sutarties sąlygas, prašė leisti jai žalos atlyginimą išmokėti dalimi, tačiau R. P. nerodė geros valios ir atsisakė kompromisų, šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistoji apklausiama teisme iš viso atsisakė duoti parodymus ir jų nedavė, o ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, ji juos keitė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nuteistosios J. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skunde taip pat nurodoma, kad pagrobtame penale buvo laikomi ne civilinio ieškovo pinigai, o piniginės lėšos, priklausiusios K. M., pagrobtieji pinigai nebuvo R. P. nuosavybė, todėl jis neturėjo teisės gauti žalos atlyginimo visa apimtimi. Konstatuotina, kad šie skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir atmestini kaip nepagrįsti. Byloje neginčytinai nustatyta, kad K. M. pensiją duodavo R. P. sumokėti už komunalines paslaugas ir kitoms išlaidoms. Šiuos pinigus ir savo asmenines santaupas R. P. laikydavo vienoje vietoje – savo kambario sekcijoje laikomame penale. Teigti, kad nebuvo nustatyta minėtų pinigų priklausomybė, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Skunde taip pat pažymima, kad nuteistosios pajamos nėra didelės, o paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., nuteistąją žemina, nes ji turi visas teises susirasti gyvenimo partnerį, o tai sudarys kliūtis užmegzti naujas pažintis, sudarys apie ją neigiamą nuomonę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai J. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog J. B. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, turi nuolatinį darbą, auginą vaiką bei tai, jog nuteistosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistajai paskyrė laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimus per pirmus šešis bausmės atlikimo mėnesius pilnai atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam R. P., taip pat būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus darbe praleidžiamą laiką. Šią bausmę bei paskirtus įpareigojimus vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog skiriama bausmė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą bausmę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kolegijos vertinimu, nuteistajai J. B. paskirta bausmė yra adekvati nuteistosios padarytai veikai bei asmenybei, todėl gali pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja nagrinėjant bylą pirmoje ir apeliacinėje instancijose.

Kolegija pažymi, kad priteisiant iš nuteistosios nukentėjusiojo išlaidas advokato darbui apmokėti apeliacinėje instancijoje, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundą paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo išlaidos advokatui iš dalies yra grindžiamos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą.

Konstatuotina, kad nukentėjusiojo išlaidos advokato darbo apmokėjimui yra pagrįstos dokumentais, todėl priteistinos pilna apimtimi.

Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų laikėsi, byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistosios J. B. gynėjo advokato Pauliaus Vinklerio apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistosios J. B. R. P. 500 lt. advokato atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidas.