Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-191-889/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-06
Bylos Nr.: e2-191-889/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00068-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Milda Skersienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Demeksa“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Kristė“
Advokatai: Greta Motiejūnienė, Gediminas Juknevičius

Kategorijos

2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai

Civilinė byla Nr. e2-191-889/2023Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00068-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 3.1.7.6.; 3.1.18.8.; 3.2.6.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė,sekretoriaujant Rimai Zigmantienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Gediminui Juknevičiui ir atsakovės atstovei advokatei Gretai Motiejūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Demeksa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kristė“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė 2022 m. kovo 10 d. ieškiniu, patikslintu 2023 m. spalio 11 d. pareiškimu, prašo priteisti iš atsakovės ieškovei 75 949,41 Eur nuostolių (negauto grynojo pelno), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. 2019 m. vasario 19 d. UAB „Demeksa“ ir UAB „Kristė“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. D2019/02/19, kuria UAB „Kristė“ įsipareigojo UAB „Demeksa“ parduoti supjaustytą gabaritinį laivinį metalą (demontuojant laivą „(duomenys neskelbtini“), o UAB „Demeksa“, MB „Pentagras“ sutikus, įsipareigojo sumokėti 80 EUR už vienos tonos metalo supjaustymą ir dar papildomai perduoti UAB „Kristė“ laivą. UAB „Demeksa“ šią sutartį vienašališkai nutraukė.

1.2. 2019 m. kovo 19 d. UAB „Kristė“ pateikė ieškinį UAB „Demeksa“ dėl 2019 m. vasario 19 d. ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir 335 000 Eur nuostolių atlyginimo. Šio ieškinio pagrindu Klaipėdos apygardos teisme iškelta ir išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-369-459/2020 (Pirmoji byla). Ieškinio užtikrinimui UAB „Kristė“ prašymu Klaipėdos apygardos teismas pritaikė dvi laikinąsias apsaugos priemones. 2019 m. kovo 22 d. nutartimi teismas areštavo Laivą, kuris UAB „Demeksa“ tuo metu buvo pjaustomas / demontuojamas į metalo laužą, bei uždraudė šį Laivą supjaustyti / demontuoti į metalo laužą. Laivo saugotoju buvo paskirta UAB „Demeksa“. 2019 m. kovo 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas areštavo Ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias ieškovui ir esančias pas ieškovą arba trečiuosius asmenis 121 000 EUR sumai. Vykdydama minėtą Klaipėdos apygardos teismo nutartį, antstolė Santa Selezniovienė nedelsiant apribojo pinigines lėšas ieškovės sąskaitose 121 000 Eur sumai.

1.3. Ieškovės veikla 2017 bei 2018 metais buvo pelningam tačiau jos veikla 2019, 2020 ir 2021 metais buvo tiek suvaržyta, kad ji nebegalėjo vykdyti prekybos, supirkinėti metalo laužo, gauti pajamų, negalėjo apmokėti paslaugų teikėjams už paslaugas. Su ieškove darbo sutartis nutraukė iš esmės visi darbuotojai, dėl ko įmonė nebegalėjo priimti ir vykdyti naujų užsakymų.

1.4. Pirmojoje byloje 2020 m. vasario 10 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismas UAB „Kristė“ ieškinį UAB „Demeksa“ atmetė, o 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-884-450/2020 Lietuvos apeliacinis teismas nurodytą Klaipėdos apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą bei šis sprendimas įsiteisėjo.

1.5. 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-884-450/2020 Lietuvos apeliacinis teismas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo areštuotas Laivas bei uždrausta jį supjaustyti, panaikino bei ieškovės nustojo būti Laivo saugotoju. Laivą perėmė jo savininkas MB „Pentagras“. Vis dėlto areštas ieškovės turtui ir piniginėms lėšoms liko galioti toliau.

1.6. Ieškovės turto areštas 121 000 Eur sumai galiojo iki pat 2020 m. gruodžio 23 d., kol įsiteisėjo 2020 m. vasario 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas atsakovės ieškinys ieškovei, t. y. beveik dvejus metus.

1.7. UAB „Demeksa“ nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2021 metų pabaigos dėl UAB „Kristė“ kaltės negalėjo vykdyti jokios veiklos ir neuždirbo grynojo pelno, kurį, nesant laikinųjų apsaugos priemonių, būtų gavusi. Atsižvelgiant į tai, UAB „Demeksa“ šiuo ieškiniu prašo atitinkamą negauto grynojo pelno sumą priteisti iš UAB „Kristė“.

1.8. Pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. laivo remonto sutartį Nr. 2021/09/01 tarp ieškovo ir UAB „Stanema“ vykdyti darbai nėra tapatūs darbams, kurių Ieškovas negalėjo vykdyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmių laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

1.9. Remiantis teismo ekspertizės akto išvadomis, ieškovės negauto grynojo pelno suma 2019 metais sudaro 20 933,87 Eur, 2020 metais – 27 560,42 Eur, o 2021 metais – 27 485,12 Eur. Teismo ekspertizės aktu nustatyta ieškovės negauto grynojo pelno suma yra 75 979,41 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė 2022 m. gegužės 9 d. atsiliepimą į ieškinį, jame prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

2.1. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-588-777/2021, kuriuo teismas nusprendė priteisti UAB „Demeksa“ iš UAB „Kristė“ 35 468,83 Eur patirtų tiesioginių nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu c.b. Nr. e2-369-459/2020. „Demeksa“ pateikė antrą ieškinį dėl netiesioginių nuostolių priteisimo.

2.2. Sprendimas pirmojoje byloje buvo nepalankus d UAB „Kristė“ tik dėl nesąžiningų UAB „Demeksa“ veiksmų. UAB „Demeksa“ 2019 m. vasario 19 d. atliko neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus – pardavė laivą (duomenys neskelbtini) UAB „Kristė“, nors tą patį laivą 2019 m. sausio 29 d. sutartimi buvo pardavusi UAB „Pentagras“ (kuri persitvarkė vėliau į MB „Pentagras“) ir 2019 m sausio 30 d. buvo gavusi UAB „Pentagras“ 121 000 Eur kainos mokėjimą už laivą. Būtent UAB „Demeksa“ yra atsakinga dėl Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-369-459/2020 iškėlimą ir būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.3. UAB „Demeksa“ negali reikalauti UAB „Kristė“ atsakyti už pasekmes, kilusias dėl pačios UAB „Demeksa“ neteisėtų veiksmų. UAB „Kristė“ veikė teisėtai.

2.4. Jei teismas laikysis kitos nuomonės (t. y. jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kreipdamasi į teismą ir prašydama taikyti ieškovei laikinąsias apsaugos priemones), tuomet atsakovė prašo teismo taikyti CK 6.248 str. l d., 6.249 str. l ir 5 d. bei CK 6.282 str. l d. normas. Kreditorius turi pareigą elgtis sąžiningai skolininko atžvilgiu ir vengti savo veiksmais padidinti dėl skolininko prievolės pažeidimo atsiradusią žalą, taip pat imtis aktyvių veiksmų, nereikalaujančių neprotingų laiko ar finansinių sąnaudų, nuostoliams sumažinti. Šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti būtent tas CK 6.282 str. l d. bei 6.248 str. 4 d. normas, kurios leidžia visiškai atleisti UAB „Kristė“ nuo civilinės atsakomybės (o ne mažinti atsakomybės dydį).

2.5. UAB „Demeksa“ galėjo išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei pasekmių, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis - buvo galimybė prašyti pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, arba sumokėti reikiamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, arba pateikti laiduotojo laidavimą, ir įkeisti turtą UAB „Kristė“ naudai.

2.6. UAB „Demeksa“ galėjo reikšmingai sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių poveikį savo veiklai. Jei ji būtų veikusi aktyviai vykdomojoje byloje, ji turėjo visus teisinius pagrindus panaikinti areštą jos lėšoms atsiskaitomosiose sąskaitose.

2.7. Ieškovė neprašė panaikinti arešto jos lėšoms atsiskaitomosiose sąskaitose po sprendimo pirmojoje byloje priėmimo.

2.8. Negautas pajamas ieškovė skaičiuoja ne už laikotarpį, kai UAB „Demeksa“ turtas buvo areštuotas (2019 m. kovo 28 d. – 2020 m. gruodžio 23 d.). Ieškovė skaičiuoja negautas pajamas už dar vienus papildomus metus (2021 metus), nors jau nuo 2020 m. gruodžio 23 d. galėjo atnaujinti savo veiklą. Be to, ieškovės skaičiavimai neteisingi dėl negauto grynojo pelno duomenų ir laikotarpio.

Šalies argumentai

2.9. Ieškovė neįrodė teiginio, kad laikinosios apsaugos priemonės išties sutrukdė jai vykdyti veiklą. Ieškovė net nesikreipė į teismą ir neprašė leisti mokėti darbo užmokestį darbuotojams.

2.10. Ieškovė, apskaičiuodama savo tariamas negautas pajamas, vadovaujasi istoriniais 2017-2018 metų duomenimis, kurie negarantuoja įmonės pelningumo ateityje. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.

3. 2022 m. birželio 10 d. dublike ieškovė nurodo, kad su atsakovės pozicija nesutinka ir prašo tenkinti ieškinį, nurodo, kad sumažina ieškinio reikalavimus iki 79 555,88 Eur. Pagrindiniai dubliko argumentai:

3.1. UAB „Kristė“ Pirmąją bylą inicijavo ne todėl, kad UAB „Demeksa“ elgėsi nesąžiningai du kartus parduodama tą patį Laivą, tačiau todėl, kad, UAB „Kristė“ vertinimu, UAB „Demeksa“ neteisėtai nutraukė su UAB „Kristė“ sudarytą 2019 m. vasario 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį.

3.2. UAB „Demeksa“ nuostolius patyrė ne todėl, kad Pirmoji byla buvo pradėta ir nagrinėjama, tačiau todėl, kad Pirmojoje byloje pareikštiems nepagrįstiems reikalavimams užtikrinti UAB „Kristė“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovei taikytina griežtoji civilinė atsakomybė.

Atsiliepimas

3.3. Atsiliepime UAB „Kristė“ vėl kelią tą patį Pirmojoje byloje jau išnagrinėtą klausimą – UAB „Kristė“ žinoma apie 2019 m. sausio 29 d. UAB „Demeksa“ ir UAB „Pentagras“ sudarytos sutarties esmę. UAB „Kristė“ taip pat buvo žinoma, kad tam, jog būtų galima vykdyti 2019 m. vasario 19 d. sutartį, UAB „Kristė“ turi susitarti su UAB „Pentagras“ ir tam gauti UAB „Pentagras“ sutikimą. Būtent dėl to, kad UAB „Kristė“ nesiėmė nurodytų veiksmų, kilo teisminis ginčas, kur UAB „Demeksa“ ir UAB „Kristė“ sudaryta 2019 m. vasario 19 d. Laivo pirkimo – pardavimo sutartis buvo pripažinta niekine ir negaliojančia.

3.4. UAB „Demeksa“ finansinė ir turtinė padėtis objektyviai nesudarė prielaidų imtis CPK 148 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų – sumokėti reikiamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laiduotojo laidavimą, įkeisti turtą UAB „Kristė“ naudai.

3.5. UAB „Demeksa“ negalėjo sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių poveikio savo veiklai. Pati UAB „Kristė“ jokiam antstoliui neteikė prašymo areštuoti ir MB „Pentagras“ turto, t. y. nors Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi UAB „Kristė“ prašymu taikė turto areštą tiek MB „Pentagras“, tiek ir UAB „Demeksa“, šią nutartį UAB „Kristė“ antstoliams teikė vykdyti tik dėl UAB „Demeksa“. Tuo metu UAB „Demeksa“ turėjo tik vieną automobilį – (duomenys neskelbtini). Ši transporto priemonė buvo parduota varžytynėse 2021 m. birželio 23 d. už 4 692 Eur, kitų atsiliepime nurodytų transporto priemonių, kurios nurodytos Atsiliepime, 2019 m. kovo 28 d. jau nebebuvo, t. y. jos buvo perdirbtos į metalo laužą. Nuo to, yra ar ne grynųjų pinigų įmonės kasoje, lėšų arešto mastas nesikeičia, tiesiog aprašius grynuosius pinigus mažesnei sumai taikomi apribojimai įmonės turimoms lėšoms (negryniesiems pinigams) kredito įstaigose, t. y. piniginių lėšų areštas vis tiek lieka tai pačiai sumai. Atsakovės nurodytos 2 981,92 Eur mokestinės permokos suma sumažintas piniginių lėšų areštas UAB „Demeksa“ situacijos niekaip nebūtų pakeitęs ir nebūtų padėjęs atnaujinti UAB „Demeksa“ veiklos.

3.6. UAB „Kristė“ Pirmojoje byloje po sprendimo priėmimo nebepalaikė reikalavimų, susijusių su MB „Pentagras“, apeliaciniame skunde palaikė tik savo reikalavimą iš UAB „Demeksa“ priteisti 335 000 Eur nuostoliams atlyginti. Atsižvelgiant į tai, UAB „Demeksa“ neturėjo jokių prielaidų kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą, kad šis panaikintų ir areštą UAB „Demeksa“ turtui.

3.7. Net ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones po to, kai jos buvo taikytos net dvejus metus, UAB „Demeksa“ veikla iš karto negrįžo į iki tol buvusią padėtį. Atkurti partnerių pasitikėjimą, surasti naujus klientus, įdarbinti darbuotojus ir atnaujinti veiklą prireikė laiko iki pat 2021 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, UAB „Demeksa“ nuostolius ir skaičiuoja iki nurodyto termino.

Atsiliepimas

3.8. Atsakovė atsiliepime pateikė pastabas dėl ieškovės padarytų klaidų, skaičiuojant negautas pajamas. UAB „Demeksa“ į tai atsižvelgė bei perskaičiavo negautas pajamas. Dėl UAB „Kristė“ kaltės UAB „Demeksa“ negavo 79 555,88 Eur grynojo pelno.

4. 2022 m. liepos 12 d. triplike atsakovė nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Pagrindiniai tripliko argumentai:

4.1. UAB „Demeksa“ jokiais įrodymais nepagrindžia, kad 79 555,88 Eur pajamas buvo numačiusi gauti iš anksto ir kad buvo realaus pagrindas tokiam tikėjimui. Ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, kokiu būdu (kokia veikla, kokios sutartys) buvo gautos 2017-2018 metų pajamos. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Demeksa“ planavo veiklą vykdyti lygiai tokia pat apimtimi.

Šalies argumentai

4.2. Ieškovė neįrodo, kad tikėtų pajamų negavo būtent dėl UAB „Kristė“ prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vien tai, kad įmonei yra pritaikytas turto areštas, nereiškia, kad įmonės veikla yra automatiškai sustabdyta.

4.3. Po laikinųjų apsaugos priemonių pabaigos visa įmonės tolimesnė veikla (piniginių srautų valdymas, klientų paieška, marketingas, rinkos sąlygos) priklauso nuo pačios įmonės, t. y. kiek ji įdės pastangų atstatyti savo veiklą, kiek aktyviai reklamuosis ir pan. UAB „Kristė“ niekaip negalėjo ir negali daryti įtakos UAB „Demeksa“ veiklos organizavimui po laikinųjų apsaugos priemonių pabaigos. Todėl negali būti atsakinga už 2021 metais negautas UAB „Demeksa“ pajamas.

4.4. Sutinka su ieškovės skaičiavimu dublike, kad vidutinis grynojo pelno dydis per dieną 2017-2018 metais – 78,85 Eur. Dienų skaičius, kuomet buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės (2019 m. kovo 28 d. – 2020 m. gruodžio 23 d.) – 636 dienos (ne 1009 dienos). Galimai negautas grynasis pelnas per laikotarpį, kada buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės (2019 m. kovo 28 d. – 2020 m. gruodžio 23 d.) – 50 148,60 Eur (ne 79 555,88 Eur).

4.5. UAB „Kristė“ nuomone, šioje civilinėje byloje turėtų būti remiamasi pirmojoje byloje Klaipėdos apygardos teismo priimtu sprendimu ir jame pateiktu šalių pozicijos įvertinimu. Klaipėdos apygardos teismas sprendime konstatavo neteisėtus UAB „Demeksa“ veiksmus – ne nuosavo turto pardavimą.

4.6. UAB „Demeksa“ nesąžiningumas lėmė, kad UAB „Kristė“ prašė taikyti būtent tokias laikinąsias apsaugos priemones. Laivui „(duomenys neskelbtini)“ pritaikyto arešto nebuvo paisoma ir laivas buvo pradėtas pjaustyti į metalo laužą. Jei UAB „Demeksa“ nebūtu tęsusi laivo demontavimo, laikinųjų apsaugos priemonių – sąskaitų arešto – poreikis nebūtu atsiradęs, būtu užtekę to, kad yra vykdomas laivo areštas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės aplinkybės.

5. Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Demeksa“ pardavė, o MB „Pentagras“ nusipirko savo nuosavybėn laivą „(duomenys neskelbtini)“, IMO Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Laivas), pagal kurią UAB „Demeksa“ įsipareigojo atlikti Laivo supjaustymo, demontavimo į metalo laužą veiksmus bei šį iš Laivo gautą metalo laužą pristatyti MB „Pentagras“ iki 2019 m. kovo 31 d. 2019 m. vasario 4 d. priėmimo – perdavimo aktu UAB „Demeksa“ perdavė Laivą MB „Pentagras“.

6. 2019 m. vasario 19 d. UAB „Demeksa“ ir UAB „Kristė“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. D2019/02/19, kuria UAB „Kristė“ įsipareigojo UAB „Demeksa“ parduoti supjaustytą gabaritinį laivinį metalą (demontuojant laivą „(duomenys neskelbtini)“), o UAB „Demeksa“, MB „Pentagras“ sutikus, įsipareigojo sumokėti 80 EUR už vienos tonos metalo supjaustymą ir dar papildomai perduoti UAB Kristei Laivą. UAB „Demeksa“ šią sutartį vienašališkai nutraukė.

7. 2019 m. kovo 19 d. UAB „Kristė“ pateikė ieškinį UAB „Demeksa“ dėl 2019 m. vasario 19 d. UAB „Kristė“ ir UAB „Demeksa“ sudarytos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir 335 000 EUR nuostolių atlyginimo. Šio ieškinio pagrindu Klaipėdos apygardos teisme iškelta ir išnagrinėta civilinė byla, kurios Nr. e2-369-459/2020 (Pirmoji byla). Ieškinio užtikrinimui UAB „Kristė“ prašymu Klaipėdos apygardos teismas pritaikė šias laikinąsias apsaugos priemones: 2019 m. kovo 22 d. nutartimi teismas areštavo Laivą, kuris UAB „Demeksa“ tuo metu buvo pjaustomas / demontuojamas į metalo laužą, bei uždraudė šį Laivą supjaustyti / demontuoti į metalo laužą. Laivo saugotoju buvo paskirta UAB „Demeksa“. 2019 m. kovo 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas areštavo ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias ieškovę ir esančias pas ieškovę arba trečiuosius asmenis 121 000 EUR sumai.

8. 2019 m. kovo 28 d. teismo nutarties pagrindu buvo areštuotos ieškovės lėšos atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose bei kredito įstaigose. Antstolė Santa Selezniovienė apribojo pinigines lėšas Ieškovo sąskaitose 121 000 Eur sumai.

9. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-369-459/2020 UAB „Kristė“ ieškinys buvo atmestas, o 2020 m. gruodžio 23 d. Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus UAB „Kristė“ apeliacinį skundą, sprendimas įsiteisėjo.

10. 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-884-450/2020 Lietuvos apeliacinis teismas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo areštuotas Laivas bei uždrausta jį supjaustyti, panaikino bei Ieškovas nustojo būti Laivo saugotoju. Laivą perėmė jo savininkas MB „Pentagras“. Ieškovo turto areštas 121 000 EUR sumai galiojo iki pat 2020 m. gruodžio 23 d., kol įsiteisėjo 2020 m. vasario 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas.

11. Ieškovė nurodo, kad nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. dėl UAB „Kristė“ kaltės negalėjo vykdyti jokios veiklos ir neuždirbo 75 979,41 Eur grynojo pelno, kurį, nesant laikinųjų apsaugos priemonių, būtų gavusi.

Teisinis vertinimas.

12. Civilinio proceso kodekso 146 straipsnio 2 dalis numato, kad, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

13. Teismas turi nustatyti šias tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Sprendžiant klausimą dėl nuostolių, padarytų taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo ieškovui, prašiusiam taikyti tokias priemones, yra taikoma griežtoji civilinė atsakomybė.

Dėl neteisėtų veiksmų

14. Ieškinio atmetimas kaip nuostolių priteisimo sąlyga pagal CPK 146 straipsnio 2 dalies normą reiškia, kad ieškinys, nepriklausomai nuo to, ar pareikštas sąžiningai, buvo nepagristas. Išvadą apie ieškinio nepagrįstumą lemia teismo sprendimas jį atmesti, o ši aplinkybė kartu lemia tai, kad su ieškinio pareiškimu tiesiogiai susijusių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat (papildomai) vertinamas kaip nepagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-246/2014).

15. UAB „Kristė“ pareikštas ieškinys dėl 2019 m. vasario 19 d. UAB „Kristė“ ir UAB „Demeksa“ sudarytos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir 335 000 Eur nuostolių atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-369-459/2020 buvo atmestas teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 23 d. Nurodytoje byloje atsakovės prašymu 2019 m. kovo 28 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, kurios atmetus nepagrįstą ieškinį, buvo panaikintos. Darytina išvada, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį. Atsakovės neteisėti veiksmai šiuo atveju yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.263 straipsnis).

Dėl kaltės

16. Atsakovė teigia, kad Pirmoji civilinė byla buvo iškelta dėl pačios ieškovės nesąžiningumo ir dėl to nėra atsakovės kaltės.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą atskiru ieškiniu prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1267/2014).

18. Sprendžiant klausimą dėl nuostolių, padarytų taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo, ieškovui, prašiusiam taikyti tokias priemones, yra taikoma griežtoji civilinė atsakomybė; spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; kad ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga, nes ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio prašymo tenkinimas dar nereiškia ieškinio pagrįstumo, dėl to tokiu atveju ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1267/2014).

Dėl žalos

19. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

20. Kasacinis teismas suformulavo kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pirma, negautos pajamos turi būti numatomos, t. y. kai atsakovas sugeba įrodyti, kad negavo pajamų, kurias buvo numatęs gauti, jei jam nebūtų sutrukdžiusi taikoma laikinoji apsaugos priemonė. Antra, negautos pajamos turi būti įrodytos su pagrįstu tikrumu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė atsakovo ateities įplaukų praradimą. Trečia, reikšmingu laikytinas ir prarastų pajamų apskaičiavimas, kurį nustato teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Ketvirta, vertintini paties atsakovo, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir vėliau jas taikant, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, negautos pajamos turi ir realumo požymių (CK 6.249 straipsnio 3 dalis).

21. Ieškovės prašymu šioje byloje 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi teismas paskyrė apskaitos ir finansų ekspertizę, kuria 2023 m. birželio 7 d. (su 2023 m. spalio 10 d. klaidos ištaisymu akte) atliko teismo ekspertė M. O..

22. Ekspertė nustatė, kad atsižvelgiant į tyrimo metu apskaičiuotus UAB „Demeksa“ mokumo, pelningumo, finansų struktūros bei bankroto tikimybės vertinimo rodiklius pagal 2017-2021 metų buhalterinėje apskaitoje apskaitytus ir finansinėse ataskaitose atvaizduotus UAB „Demeksa“ būklės duomenis, nustatyta, kad 2017 ir 2018 metų duomenys rodo, kad UAB „Demeksa“ dirbo pelningai, nesusidūrė su mokumo problemomis, jos bankroto tikimybė buvo itin maža, įmonės veiklos tęstinumui grėsmė nebuvo kilusi. 2019 m. kovo 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-369-459/2020 UAB „Demeksa“ pritaikius laikinosios apsaugos priemones ir dėl to UAB „Demeksa“ 2019 m. susidūrus su apyvartiniu lėšų trūkumu, įmonės finansinės būklės, pelningumo ir bankroto rodikliai ženkliai krito, UAB „Demeksa“ susidūrė su didele bankroto tikimybe. Tokia įmonės būsena tęsėsi 2019 – 2020 metais (iki laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo) bei iki pardavimų atnaujinimo 2021 m. rugsėjo mėnesį.

23. Pagal tyrimo metu apskaičiuotus UAB „Demeksa“ finansinę būklę rodančius rodiklius, ekspertė konstatavo, kad įmonė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu (t.y., nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d.) negalėjo nepertraukiamai ir netrukdomai vystyti savo ūkinės veiklos dėl apyvartinių lėšų trūkumo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Įmonė toliau vystyti savo ūkinę veiklą galėjo tik pasibaigus laikinosioms apsaugos priemonėms bei atgavus įšaldytas bei gavus papildomai pasiskolintas apyvartines lėšas, galėjo atnaujinti savo veiklą, ką ir rodo pagerėję 2021 m. UAB „Demeksa“ mokumo, pelningumo, finansų struktūros bei bankroto tikimybės vertinimo rodikliai

24. Ieškovės atstovas 2023 m. spalio 9 d. teismo posėdyje paaiškino ir dėl šios aplinkybės nėra ginčo, kad pagal 2021 m. rugsėjo l d. Laivo remonto sutartį Nr. 2021/09/01 tarp UAB „Demeksa“ ir UAB „Stanema“ vykdyti remonto (demontavimo ir apšiltinimo medžiagos keitimo) darbai nėra tapatūs darbams, kurių UAB „Demeksa“ negalėjo vykdyti dėl laikinųjų priemonių taikymo pasekmių. Ieškovės direktorius paaiškino, kad anksčiau vystytos veiklos nebegalėjo imtis, todėl pakeitė veiklos pobūdį.

25. Ekspertė 2023 m. birželio 7 d. (su 2023 m. spalio 10 d. klaidos ištaisymu akte) nustatė, kad vadovaujantis ankstesniais UAB „Demeksa“ veiklos rezultatais, UAB „Demeksa“, jeigu jai nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jas taikius nebūtų suvaržyta įmonės ūkinė - komercinė veikla, UAB „Demeksa“ 2019 m. būtų gavusi 20 933,87 Eur, 2020 m. – 27 560,42 Eur, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (365 dienos) negauta nauda sudaro 27 485,12 Eur grynojo pelno, vertinant, kad jos grynasis vidutinis 2019 – 2021 m. negautas vienos dienos pelnas būtų lygus vidutiniam iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienos gautam vienos dienos pelnui, būtent – 75,30 Eur.

26. Atsakovės atstovė teigė, kad be pagrindo buvo remtasi istoriniais duomenimis apie įmonės veiklą jos negautam pelnui apskaičiuoti. Byloje nėra duomenų, kad įmonė ketino nutraukti veiklą. Iš ekspertės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovės pajamos buvo planuojamos ir tikėtinos – įmonė turėjo vykdytinų sutarčių dėl laivo ardymo. Teismas konstatuoja, kad įvertinus ieškovės tyrimui pateiktus duomenis ir ekspertizės išvadas, nėra objektyvaus pagrindo abejoti ekspertės apskaičiuotu žalos dydžiu.

27. Teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė prašomos priteisti žalos – 75 949,41 Eur negauto grynojo pelno – dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

Dėl priežastinio ryšio

28. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, t. y. jei atitinkami asmens veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti, tai tokiam asmeniui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.247 straipsnyje apibūdintas priežastinis ryšys taikytinas ir tada, kai asmens elgesys gali būti ne vienintelė priežastis žalai atsirasti, tačiau pakankama. Be to, svarbu nustatyti, kad atsiradusi žala neturėtų būti pakankamai nutolusi nuo atliktų veiksmų.

29. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nuostolių, kuriuos patyrė dėl atsakovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pirmojoje byloje – ieškovės veiksmų neteisėtumas CPK 146 straipsnio 2 dalies prasme yra konstatuotas.

30. Atsakovė iš esmės nesutinka su ieškovės pozicija, kad prašoma atlyginti žalą už laikotarpį po 2020 m. gruodžio 23 d., t. y. po 2019 m. kovo 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-369-459/2020.

31. 2023 m. spalio 9 d. posėdyje apklausta teismo ekspertė M. O. paaiškino, kad iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įmonė neturėjo mokumo problemų, buvo stabili įmonė, kas mėnesį išrašydavo sąskaitas ir gaudavo lėšas. Pritaikius areštą įmonė atleido dalį darbuotojų, liko direktorius ir buhalterė, liko pastovieji administraciniai kaštai, o pajamų – ne. Negaunant pajamų turtas pradėjo mažėti. Įmonė galėjo kreiptis leidimo dėl veiklos su metalo laužo supirkimu vykdymo tik po to, kai buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Įvairūs veiksniai gali sąlygoti, per kiek laiko įmonė atsigauna. Ekspertė nurodė, kad įmonė užsiėmė specifine veiklos sritimi, neturėjo apyvartinių lėšų ir galimybių pasiskolinti, pakeitė darbo profilį, samdė darbuotojus, ieškovo finansavimo, todėl nagrinėju atveju devynių mėnesių terminas veiklai atnaujinti yra pakankamai normalus laikas. Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonė vykdė veiklą su metalo laužo supirkimu, kuriai reikalingas ne tik leidimas, kurio gavimas užtrunka apie aštuonis mėnesius, bet ir tam tikrus reikalavimus reikalinga tinkama teritorija ir turi būti atitinkama jos kaina, kad būtų pelninga veikla. Ieškovės vadovas nurodė, kad ieškovo skelbimuose ir nerado varianto veiklai atnaujinti. 2021 m. rugsėjį atplaukė pirmasis laivas, kurį buvo galima remontuoti ir tai nepriklausė nuo ieškovės. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti kitokias išvadas dėl įmonės veiklos atnaujinimo laikotarpio, todėl teismas laiko, kad jį trumpinti ar skaičiuoti kitaip nėra objektyvaus pagrindo.

32. Teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė, kad jos negautas 75 949,41 Eur grynasis pelnas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atsirado dėl neteisėtų UAB „Kristė“ veiksmų – pastarosios prašymu pirmojoje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės turtui ir dėl to kilusių pasekmių (CK 6.247 straipsnis).

Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų

33. Atsakovė teigia, kad žalos atlyginimas turi būti mažinamas dėl pačios ieškovės kaltės arba atsakovė visiškai atleidžiama nuo civilinės atsakomybės, nes pirmoji byla iškelta dėl ieškovės veiksmų.

34. Atsakovė tokius argumentus kėlė ir Pirmojoje byloje, kur teismai konstatavo, jog pasirašant Laivo pirkimo–pardavimo sutartį, jos šalims (t. y. UAB „Demeksa“ ir UAB „Kristė“) jau buvo žinoma apie tarp UAB „Pentagras“ ir atsakovės UAB „Demeksa“ sudarytos 2019 m. sausio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P19/02/2019 egzistavimą, galiojimą bei vykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. nutarties 87 p.).

35. Kreditorės kaltė nėra preziumuojama, ją turi įrodyti atsakovė. Iš atsakovės nurodytų ir aptartų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad UAB „Demeksa“ veiksmai UAB „Kristė“ atžvilgiu sudarant Laivo pirkimo–pardavimo sutartį bei ją nutraukiant negali būti įvertinti kaip atlikti tyčios ar didelio neatsargumo kaltės forma (kuri pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu) ir todėl atsakovės UAB „Kristė“ nepagrįstu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymu sukelta žala UAB „Demeksa“ neturėtų būti mažinama.

36. Ši išvada darytina tokių aplinkybių pagrindu – UAB „Demeksa“ nesiekė nuslėpti fakto, kad Laivo savininkė yra UAB „Pentagras“ ir kad ji turi tik tiek teisių perleisti laivą, kiek jai suteikia UAB „Pentagras“, jos kaltė pasireiškė paprasto neatsargumo forma (tuo, kad Laivo pirkimo–pardavimo sutarties su UAB „Kristė“ tekste nebuvo aiškiai atskleistos UAB „Pentagras“ teisės bei numatytas sąlyginis šios sutarties galiojimas, susiejant jos nutraukimą su UAB „Pentagras“ valia dėl Laivo perleidimo). Kadangi, kaip minėta, kreditoriaus paprasto neatsargumo kaltės formos nepakanka mišriai deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis), atsakovės reikalavimas dėl šios dalies netenkintinas.

37. Atsakovė prašo atleisti ją nuo atsakomybės ir CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu, teigia, kad žala kilo dėl pačios UAB „Demeksa“ (nukentėjusiojo asmens) veiksmų.

38. Atsakovė taip pat nurodo, kad UAB „Demeksa“ nedėjo pakankamų pastangų, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos, tačiau bylos duomenimis ieškovė tuo metu neturėjo finansinių galimybių imtis CPK 148 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų – sumokėti reikiamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laiduotojo laidavimą, įkeisti turtą UAB „Kristė“ naudai.

39. Nustatyta, kad atsakovė Pirmojoje byloje pateikė vykdyti antstoliams laikinąsias apsaugos priemones tik iš ieškovės turto, nors jos prašymu teismas areštą taikė ir MB „Pentagras“ turtui.

40. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė galėjo imtis priemonių sumažinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių poveikį savo veiklai. Ieškovės veikla uvo vykdoma pagal avansu iš užsakovų gautas apyvartines lėšas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones naujos sutartys nebuvo sudaromos, pajamos nebuvo gaunamos. Tuo metu UAB „Demeksa“ turėjo tik vieną automobilį – „(duomenys neskelbtini)“. Ši transporto priemonė buvo parduota varžytynėse 2021 m. birželio 23 d. už 4 692 Eur, kitų transporto priemonių (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 28 d. jau nebebuvo, t. y. jos buvo perdirbtos į metalo laužą. Nuo to, yra ar ne grynųjų pinigų įmonės kasoje, lėšų arešto mastas nebūtų pasikeitęs, nes aprašius grynuosius pinigus mažesnei sumai taikomi apribojimai įmonės turimoms lėšoms (negryniesiems pinigams) kredito įstaigose, t. y. piniginių lėšų areštas vis tiek lieka tai pačiai sumai. Atsakovės nurodytos 2 981,92 Eur mokestinės permokos suma sumažintas piniginių lėšų areštas UAB „Demeksa“ situacijos niekaip nebūtų pakeitęs ir nebūtų padėjęs atnaujinti UAB „Demeksa“ veiklos.

41. UAB „Kristė“ Pirmojoje byloje po sprendimo atmesti ieškinį priėmimo apeliaciniame skunde palaikė savo reikalavimą iš UAB „Demeksa“ priteisti 335 000 Eur nuostoliams atlyginti. Atsižvelgiant į tai, UAB „Demeksa“ neturėjo jokių prielaidų kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą, kad šis panaikintų areštą UAB „Demeksa“ turtui, todėl atsakovės argumentai dėl to, kad ieškovė galėjo imtis priemonių dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, yra nepagrįsti.

42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusio asmens veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusio asmens veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad ieškovė siekė, kad jai būtų padaryta žala (turtas būtų areštuotas ar būtų inicijuota pati byla dėl sutarties nutraukimo), todėl atsakovės reikalavimas šiuo pagrindu taip pat atmestinas kaip neįrodytas.

43. Teismas daro išvadą, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo atsakovės UAB „Kristė“ atleisti nuo civilinės atsakomybės CK 6.282 straipsnio 1 dalies ir CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

44. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai bei juos grindžiantys įrodymai neturi esminės teisinės reikšmės ginčo pagal ieškinį ir priešieškinį išsprendimui bei galutiniam teismo sprendimui.

45. Ieškovė įrodė, kad atsakovės veiksmai lėmė ieškovės nuostolius, todėl atsakovei taikytina civilinė atsakomybė dėl 75 949,41 Eur negauto grynojo pelno atlyginimo bei reikalavimas dėl įstatyme nustatyto dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą priteisimo (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47. Ieškovė už 2022 m. kovo 10 d. pateiktą ieškinio 91 666,28 Eur reikalavimą sumokėjo 1 600 Eur žyminio mokesčio ir 45 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį teismas atmetė. 2023 m. spalio 11 d. pareiškimu ieškovė sumažino reikalavimus iki 75 979,41 Eur sumos, už kurią mokėtinas 1 365 Eur dydžio mokestis. Ieškovės prašymu jai gražintina 235 Eur žyminio mokesčio permoka iš valstybės (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Iš atsakovės ieškovei priteistina 1 365 Eur sumokėto žyminio mokesčio už tenkintus ieškinio reikalavimus (CPK 93 straipsnio 1 dalis)

49. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

50. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 20 d. redakcija, toliau – Rekomendacijos) 8.1–8.20 papunkčiuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai.

51. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 punktas).

52. Nustatyta, kad atsakovė patyrė 10 844,63 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai byloje. Ieškovės atstovas parengė ieškinį, dubliką, prašymą dėl ekspertizės ir patikslino reikalavimus dėl ekspertizės akto duomenų patikslinimo, dalyvavo teismo posėdžiuose. Ieškovei suteiktos teisinės paslaugos ir jų dydžiai neviršija rekomenduojamų, išlaidos yra pagrįstos, todėl iš atsakovės priteistinas išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimas (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

53. Ieškovė sumokėjo 2 000 Eur užstatą už ekspertizės atlikimą byloje, kurios turi būti atlygintos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš ieškovės priteistina 14 209,63 Eur pagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Demeksa“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kristė“ 75 949,41 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 75 949,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. kovo 16 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 14 209,63 bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Demeksa“, į. k. (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1020034806 Šilutės kredito unijoje sumokėto žyminio mokesčio dalį – 235 Eur.

Pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Milda Skersienė