Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Telšių AVPK KPS) apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutarimo, kuriuo I. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje ir nubaustas 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 17 d. 15.54 val., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant leistinam greičiui 50 kilometrų per valandą, važiavo 109 kilometrų per valandą greičiu ir taip viršijo nustatytą greitį 59 kilometrais per valandą.

Skunde nurodoma, kad Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas. Teismo argumentai, kad I. K. pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, vairavimo stažas yra nuo 2000 metų, turi mažametį vaiką, yra tėvystės atostogose ir dirba pagal specifinį darbo grafiką, tokio pobūdžio byloje neturėtų būti pripažįstamas ypatingomis ir pakankamomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnesnės nuobaudos taikymą. Be to, apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad I. K. 2013 m. gegužės 13 d. yra baustas už KET pažeidimą, o tai, vadovaujantis ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra sunkinanti aplinkybė.

Telšių AVPK KPS taip pat pažymi, kad taikant ATPK 30¹ straipsnį, administracinė nuobauda turėtų būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios galėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kaip veiklos mažareikšmiškumas ar nedidelis jo pavojingumas, išskirtinai teigiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas.

Be to, pasak apelianto, teismas neatsižvelgė į tai, kad vairuodamas padidinto pavojingumo objektą – transporto priemonę, ir viršydamas leistiną greitį net 59 kilometrais per valandą, I. K. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus ir kėlė pavojų aplinkinių žmonių gyvybei bei sveikatai, taigi, padarė sunkų pažeidimą administracinių teisės pažeidimų transporto srityje. Tokiais teismo argumentais ir motyvais taikant ATPK 30¹ straipsnį ir skiriant švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijos, praranda prasmę pats administracinės nuobaudos veiksmingumas ir nėra pasiekiami ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, tiek I. K., tiek kiti asmenys ateityje nevengs daryti šiurkščius ir pakartotinius KET pažeidimus, nes išlieka galimybė išvengi realios administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Pažymima, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. K. nuobaudą už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą, nepagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 124 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje nurodytą pažeidimą I. K. paskirta 1300 Lt bauda, ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teisė vairuoti transporto priemones neatimta.

Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad I. K. automobilį vairuoja nuo 2000 metų, nors yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau pažeidimai nėra grubūs, byloje nėra jokios pažeidėją neigiamai charakterizuojančios medžiagos, pažeidėjas turi mažametį vaiką, yra tėvystės atostogose, dirba pagal specifinį darbo grafiką.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad I. K. gailėjosi padaręs administracinį teisės pažeidimą, šią aplinkybę pagrįstai pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad I. K. 2013 m. gegužės 13 d. yra baustas už KET pažeidimą, o tai, vadovaujantis ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra sunkinanti aplinkybė. Sutikti su tokiu skundo teiginiu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (6 b. l.) matyti, kad I. K. 2013 m. gegužės 13 d. buvo surašytas tik administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl tą pačią dieną užfiksuoto pažeidimo, ir paskirta 50 Lt bauda, kurią pastarasis 2013 m. gegužės 22 d. sumokėjo. Pagal ATPK 260¹ straipsnio 1 dalį administracinis nurodymas yra pasiūlymas asmeniui savo noru sumokėti pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos. Pastebėtina, kad įstatyme nėra nustatyta, jog administracinio nurodymo surašymas yra administracinės nuobaudos paskyrimas, o pagal ATPK 260¹ straipsnio 3 dalį, įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama, ir tai reiškia, kad teisena baigiama kompetentingam organui nepaskyrus administracinės nuobaudos. Taigi, administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui baustumo. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. nutartis Nr. N575-4446/2011). Kadangi jokia kompetentinga institucija nekonstatavo, kad I. K. pažeidė įstatymą ir nepaskyrė jam administracinės nuobaudos, I. K., įvykdęs administracinį nurodymą, nelaikomas baustu. Byloje nėra duomenų, kad I. K. būtų padaręs kitų pažeidimų, kurie būtų pagrindas teigti, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos aplinkybės pagrįstai nepripažino I. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtų pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytų aplinkybių nepakanka, kad I. K. būtų taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Nors bylos duomenys patvirtina, kad I. K. turi mažametį vaiką (13, 14 b. l.), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apylinkės teismo nutarime nurodytą aplinkybę, kad I. K. dirba ir jo darbo grafikas yra specifinis, priešingai, bylos duomenys liudija, kad I. K. yra tėvystės atostogose (15 b. l.). Bylos duomenys taip pat nepatvirtina ir I. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių, kad jam atėmus teisę vairuoti transporto priemones nebus kam nuvežti jo vaiką į darželį ir taip jo mažametis vaikas negalės tęsti ugdymo proceso. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad net ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Tokios aplinkybės, kaip šeimos turtinė padėtis, rūpinimasis nepilnamečiais vaikais taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, taip pat neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad I. K. padarytas pažeidimas gali sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl pažeidėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad I. K. už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas keičiamas dėl netinkamo ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra kliūčių paskirti I. K. administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, jog nustatyta viena I. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertina tai, kad jis nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti I. K. paskiriant ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas, prašydamas netaikyti I. K. ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, nekonkretizavo, kokią nuobaudą paskyrus jo manymu būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsnio 2 dalimi, 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutarimą pakeisti.

I. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą paskirti 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.