Kauno apygardos teismo nutartis

2010-11-18 · Civilinė byla Nr. 2S-2087-153/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-18
Bylos Nr.
2S-2087-153/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Virginija Gudynienė, Nijolia Indreikienė
Ieškovas
R. Z.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Civilinė byla Nr. 2S-2087-153/2010;
pirmosios instancijos teismo teisėjas Mindaugas Plučas;

procesinio dokumento kategorijos: 122.1., 122.3, 122.5, 103.1, 103.3, 103.4.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,kolegijos teisėjų: Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria ieškovo R. Z. ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo vykdyti sutartį, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (c. b. Nr .2-18876-615/2010) laikytas nepaduotu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. Z. ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ neteisėtai vienašališkai nutraukė su juo vandens tiekimo sutartį, pasirašytą 2009-02-05, įpareigoti atsakovę pašalinti sutarties įvykdymo trūkumus ir nedelsiant tiekti ieškovui nukanalizuotą ir valomą vandenį, priteisti ieškovui iš atsakovės 59 360 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010-08-17 nutartimi nurodė, kad pateiktas ieškinys neatitiko CPK 114 str. 1 d., 135 str. 1 d. reikalavimų: 1) nenurodyta ieškinio suma, 2) nenurodyta nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento, 4) ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas abstrakčiai ir nekonkrečiai, kadangi yra visiškai neaišku, kokio vandens kiekio vidutiniška kaina yra 2,48 Lt, kuo grindžiamas teiginys, kad vandens norma vienam asmeniui nurodytoje vietovėje ginčo laikotarpiu yra 180 litrų mėnesiui, neaišku, ar ieškovas ir jo šeimos nariai iš parduotuvių perkamą geriamąjį vandenį naudoja vien tik maisto ruošimui, ar šį geriamąjį vandenį taip pat naudoja ir grindų plovimui, skalbimui, savo ir savo šeimos narių maudimuisi, kanalizacijos funkcionavimui ir kt., neaišku kada, kiek ir kokio vandens ieškovas yra pirkęs bei kiek už jį sumokėjęs, 5) ieškinyje nėra nurodyta, kokiu konkrečiu įstatymu remiantis yra reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, 6) nėra nurodyta visiškai jokių įrodymų, kurie, ieškovo nuomone, patvirtina ieškinyje nurodytą vandens kainą parduotuvėse, 7) visiškai nėra nurodyti jokie apskaičiavimai, 8) nėra įrodymų, kad ieškovas pirko kokį nors geriamojo vandens kiekį ir už jį sumokėjo, o ne vandens gavo kitur, 9) nėra įrodymų apie vandens normą vienam asmeniui nurodytoje vietovėje ginčo laikotarpiu,10) kartu su ieškiniu nebuvo pateikti visi ieškinyje nurodomi rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą, ne visi ieškovo kartu su ieškiniu pateikti rašytinių įrodymų nuorašai buvo patvirtinti įstatymuose nustatyta tvarka.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010-09-31 nutartimi pratęsė nustatytą terminą trūkumams pašalinti iki 2010-09-03, o 2010-09-09 nutartimi atnaujino ieškinio trūkumams pašalinti paskirtą terminą. Ieškovas ištaisydamas trūkumus surašė patikslintą ieškinio pareiškimą, kuriame nurodė ieškinio kainą ir nuomonę dėl galimybės priimti sprendimą už akių (b. l. 29-30).

Šalies argumentai

Ieškovas R. Z. 2010-09-09 patikslintame ieškinio pareiškime prašė pripažinti, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ neteisėtai vienašališkai nutraukė su juo vandens tiekimo sutartį, pasirašytą 2009-02-05, įpareigoti atsakovę pašalinti sutarties įvykdymo trūkumus ir nedelsiant tiekti ieškovui nukanalizuotą ir valomą vandenį, priteisti ieškovui iš atsakovės 58 925 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinio pareiškime nurodė, kad atjungus vandens tiekimą vandenį pirko prekybos centre už žymiai brangesnę kainą, dėl to patyrė finansinių nepatogumų.

Ieškovas ir jo šeimos nariai negalėdami tinkamai laikytis higienos normų patyrė fizinių ir dvasinių nepatogumų, nes neturėjo galimybės užtikrinti higienos ir buities poreikius, o dėl higienos stokos atsirado odos ligų. Neturtinę žalą ieškovas įvertino 10 000 Lt.

Sutarties nutraukimas yra reglamentuojamas įstatymu, todėl AB „Kauno vandenys“ galėjo nutraukti sutartį, jei kita šalis nevykdė ar netinkamai vykdė sutartį. Ieškovas sutartį vykdė, mokėjo už suvartotą vandenį ir suteiktas paslaugas. Todėl remiantis CK 6.214 str., 6.208 str. ieškovas prašė pašalinti sutarties vykdymo trūkumus ir įpareigoti atsakovę atnaujinti paslaugos tiekimą, pripažinus, jog atsakovė paslaugos tiekimą nutraukė vienašališkai ir neteisėtai.

Remdamasis CK 6.221 str., ieškovas prašė priteisti iš atsakovės turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žala ieškovas apskaičiavo vadovaudamasis Kauno miesto savivaldybės tarybos 1999-07-22 sprendimu Nr. 94 patvirtintoje vandens suvartojimo normų lentelėje, kurioje nurodyta paros vandens norma, išreikšta litrais vienam gyventojui. Taigi ieškovas padaugino šia vandens normą iš trijų, nes jo šeimą sudaro trys asmenys, ir padaugino iš 222 parų, termino, kuris susidarė nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Žalos suma įskaičiuota į vandens kainą, kuri sudaro prekybos centruose vidutiniškai sudaro 2,48 Lt už 5 litrus. Kitokio būdo Kauno mieste gauti vandenį, išskyrus perkant jį parduotuvėse, ieškovo manymu, nėra.

Patikslintame ieškinio pareiškime nurodyta, kad ieškinio pareiškime minimi priedai pateikti prie 2010 m. liepos 27 d. paduoto ieškinio pareiškimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu. Teismas konstatavo, kad ieškovas pateiktu patikslintu ieškiniu teismo nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino.

Teismas nustatė, kad: 1) kartu su pirminiu, nei su patikslintu ieškiniu ieškovas nepateikė buto, esančio Kaune, Vaižganto g. 20-3, paso nuorašo, patvirtinto CPK 114 str. 1 d. reglamentuota tvarka, ir nenurodė, kad šio įrodymo nuorašą jis ateityje prašys patvirtinti teismo. Teismas laikė minėtą rašytinį įrodymą teisiškai reikšmingu, kadangi ieškovas juo grindžia dalį savo reikalavimų ir būtent dėl buto, esančio Kaune, Vaižganto g. 20-3, nuomos sutarties ir vandens šiam butui atjungimo yra kilęs ginčas tarp ieškovo ir atsakovės.

Šalies argumentai

2) teismas nustatė, kad patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, jog turtinę žalą apskaičiavo vadovaudamasis Kauno miesto savivaldybės tarybos 1999-07-22 sprendimu Nr. 94 patvirtintoje vandens suvartojimo normų lentelėje numatyta vienos paros vandens norma, išreikšta litrais vienam gyventojui, tačiau su patikslintu ieškiniu ieškovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų nuorašų, nurodydamas, kad ieškinyje minimi priedai yra prie 2010-07-27 paduoto ieškinio. Tačiau kartu su pirminiu ieškiniu šis rašytinis įrodymas teismui pateiktas nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad tais atvejais, kai ieškovas pašalina ne visus nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, o tik dalį jų, ir pašalinus dalį ieškinio trūkumų, ieškinys ir jo priedai vis tiek nevisiškai atitinka ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus, yra laikoma, kad teismo nutartis yra neįvykdyta ir ieškinio trūkumai nepašalinti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas R. Z. prašė teismo nutartį panaikinti ir jo ieškinį su pateiktais priedais išnagrinėti iš esmės. Apeliantas su teismo nutartimi nesutiko, nurodė šiuos motyvus:

1) buto Kaune, Vaižganto g. ,20-3 pasas yra buto nuomos sutarties priedas, jis yra neatskiriama buto nuomos sutarties dalis, atspausdintas ant to paties lapo. Tarp ieškinio ir patikslinto ieškinio priedų pasas net neminimas;

2) teismo 2010-08-17 nutartyje, kuria skirtas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, konkrečiai nenurodyta, kurį rašytinį įrodymą teismas laikė tinkamai nepatvirtintu;

Žemesnės instancijos teismas

3) teismas nepagrįstai teigė, kad teismui nepateiktas įrodymas Kauno miesto tarybos 1999-07-22 sprendimu Nr. 94 patvirtintos vandens sunaudojimo normos (vienam gyventojui litrų per parą). Prie ieškinio yra pridėti vandens suvartojimo normų lentelės nuorašai. Pridėtų nuorašų pavadinimo ir turinio atitikimą išvardytiems nuorašams patikrino teismo darbuotoja, prieš darydama atžymą „Gauta“. Pateikiant patikslintą ieškinį teismo darbuotoja pastebėjo, kad nėra pateikiami patikslintame ieškinyje išvardyti priedai. Todėl ranka patikslintame ieškinyje parašius pastabą, kad ieškinyje minimi priedai yra prie 2010-07-27 paduoto ieškinio, patikslintas ieškinys buvo teismo darbuotojos priimtas;

4) iš ieškinio priedo, pavadinto „Rašto „dėl vandens tiekimo atnaujinimo“ nuorašu“, aišku, kad vandens tiekimas buvo nutrauktas 2009-12-18 bei kiek dienų vanduo netiektas iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Iš ieškinio priedo, pavadinto „1996-06-25 sutarties (su jos neatskiriamu priedu „pasas“) nuorašu“, aišku, kad bute yra vandentiekis ir kanalizacija, vonia, praustuvai, o vanduo šildomas viryklėmis. Lentelės eilėje Nr. 5 išvardytų techninių charakteristikų namams, kurių vienam gyventojui litrais per parą suvartojamo vandens norma 180 litrų yra patvirtinta Kauno miesto tarybos 1999-07-22 sprendimu Nr. 94. Iš teismui pateiktos 2010-07-26 Kauno m. sav. Centro pažymos Nr. (2010-47739-PS)-171 nuorašo matyti, kad vandenį nustota tiekti mažiausia trijų asmenų, kurių bent vienas yra mažametis vaikas, šeimai;

5) iš ieškinio priedo, pavadinto „kvitas“, kuriame nurodyta penkių litrų vandens plastikinėje talpoje 2,48 Lt kaina, aišku, kad trijų asmenų šeimai vienai parai reikalingo vandens kiekio – 540 litrų (180 litrų norma vienam asmeniui) yra reikalinga kasdien pirkti po 108 penkių litrų talpas (540:5 = 108) su vandeniu, už jas sumokant 267,84 Lt. Gaunat vandenį pagal 2009-02-05 sutartį ir mokant už vieną kubinį metrą (tai yra 1 000 litrų) vandens Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. balandžio 3 d. Nutarimu dėl UAB „Kauno vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų vienašališko nustatymo Nr. 03-45 nustatytą 4,46 Lt kainą tam pačiam 540 litrų vandens kiekiui kasdien būtų išleidžiama tik 2,41 Lt, tuo tarpu perkant vandenį iš parduotuvės dėl kainų skirtumo yra patiriama 265,43 Lt žala (267,84 Lt – 2,41 Lt) per dieną. Nuo 2009-12-18 iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2010-07-27 jau praėjo 222 dienos. Teismas nepagrįstai sureikšmina formalius ieškinio trūkumus, neatsižvelgdamas apie kasdien daromą žalą;

6) patikslintame ieškinyje su priedais iš 2010-07-27 ieškinio yra pakankamai rašytinių įrodymų apie atsakovės padarytą ir toliau daromą žalą, kad teismui galima būtų spręsti tokį ieškovo šeimai, kurioje yra mažamečių vaikų, gyvybiškai svarbų klausimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Kauno vandenys“ prašė teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas su ieškiniu turėjo pateikti visus rašytinius įrodymus, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai. Kadangi per nustatytą terminą ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino, teismas pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui.

Atsiliepime į atskirąjį skundą tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad teismo dokumentų priimamasis tik konstatuoja faktą, kad procesiniai dokumentai Kauno miesto apylinkės teisme buvo gauti, o ieškinio trūkumų šalinimo, ieškinio grąžinimo klausimą, vadovaudamasis CPK 115 str., nutartimi sprendžia teismas. Ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą konkrečiu rašytiniu įrodymu, jo nepateikė, neatsižvelgdamas į tai, jog teismas ieškovui 2010-08-17 nutartimi išaiškino, kad visi rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiami ieškovo reikalavimai, turi būti pateikti su ieškiniu. Kiti atskirajame skunde nurodyti motyvai iš esmės apima ieškinio dalyko klausimą, tačiau šiuo atveju gali būti sprendžiamas tik ieškinio priėmimo klausimas. Kadangi ieškovas per teismo nustatytą, pratęstą, o vėliau atnaujintą terminą nepašalino nutartyje jam nurodytų ieškinio neatitikimų, kurie nagrinėjamu atveju yra teisiškai reikšmingi, teismas pagrįstai nutarė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu. Ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovui bendra tvarka paduoti teismui naują, CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį tam pačiam atsakovui, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovas turi teisę CPK nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeistų teisių gynimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis panaikinama.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo R. Z. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui nepašalinus trūkumų, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto (ieškovo) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pradiniu ieškiniu prašė: pripažinti, kad UAB „Kauno vandenys“ vienašališkai ir neteisėtai nutraukė su ieškovu vandens tiekimo nutartį, įpareigoti UAB „Kauno vandenys“ pašalinti sutarties vykdymo trūkumus ir nedelsiant tiekti ieškovui nukanalizuotą ir valomą vandenį. Priteisti ieškovui iš atsakovės 59 360 Ltturtinės žalos atlyginimą ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 3-4). Po teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų priėmimo (b. l. 18-19), ieškovas patikslintu ieškiniu (b. l. 29-30) reikalavimų nepakeitė, o nurodė papildomus motyvus ieškinio reikalavimui pagrįsti. Teisėjų kolegija, vertindama teismo nustatytus įpareigojimus nutartyje dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog ieškovas neįvykdė teismo įpareigojimo patikslinti ieškinio reikalavimą pagal teismo išdėstytus nurodymus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju ieškovo patikslintu ieškiniu pareikštas reikalavimas atitiko teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo išdėstytas formuluotes. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, jog iš ieškovo pareikšto reikalavimo yra pakankamai aišku, kurį CK numatytą civilinių teisių gynimo būdą šis reikalavimas atitinka bei kokio sprendimo siekia ieškovas, todėl teismas turėjo priimti ir nagrinėti ieškovo patikslintą ieškinį.

Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 str.). Vykdydamas teismo nurodymą, ieškovas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (patikslintame ieškinio pareiškime), kuriuos pagrindė įrodymais nurodęs, jog įrodymai pateikti kartu su pradiniu ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovas trūkumų nepašalino, nes nepateikė rašytinių įrodymų kartu su patikslintu ieškinio pareiškimu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas formaliai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, todėl nepagrįstai ieškovo pateiktą rašytinį paaiškinimą apie įrodymų pateikimą laikė trūkumu ir pareiškimą grąžino ieškovui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog egzistuoja pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškovo pateikto procesinio dokumento priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys (CPK 12, 13 straipsniai), tai pareikšdamas ieškinį ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Įstatyme ieškovui nenustatytas įpareigojimas ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, tačiau nurodyti faktinį ieškinio pagrindą būtina (CPK 135 straipsnis), nes tiriant ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į jas nagrinėjamoje byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas. Ieškovas faktinį ieškinio pagrindą yra nurodęs ieškinio pareiškime, suformulavęs savo reikalavimus, todėl teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, konstatuojant ieškinio trūkumus, išdėstytas pasiūlymas dėl atskirų, konkrečių ieškovo reikalavimų nurodyti teisinius pagrindus, pateikti teisinius pagrindimus yra perteklinis, nes faktiškai tai yra reikalavimas pateikti faktų teisinį vertinimą, kurį, minėta, atlieka bylą nagrinėjantis teismas.

Taip pat negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškinio pareiškime nenurodyta jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes dėl prašomos priteisti žalos dydžio ir kitų ginčo santykių. Ieškovas kreipdamasis į teismą nurodė, kad sutarties pagrindu atsakovė tiekė jam adresu Kaune, Vaižganto g. 20-3, nukanalizuotą ir valomą vandenį. Šioms aplinkybėms įrodyti ieškovas pateikė atsiskaitymo už butui tiekiamą, nukanalizuotą ir valomą vandenį sutartį, gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį ir buto pasą (b. l. 8-10). Sutartis dėl tiekiamų ieškovui paslaugų, ieškovo teigimu, buvo nutraukta atsakovės iniciatyva, šiai aplinkybei įrodyti ieškovas pateikė teismui UAB „Kauno vandenys“ raštą, kuriame nurodyta, kad sutartis su ieškovu nutraukta nuo 2009-12-18 atsakovės iniciatyva (b. l. 7). Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, kurie, jo nuomone, patvirtina žalos dydį: pažymą iš Kauno m. Centro seniūnijos, jog Kaune,Vaižganto g. 20-3, savo gyvenamąją vietą deklaravo ieškovas, T. S. ir D. Z., taigi, kaip teigia ieškovas, 3 asmenys. Vandens suvartojimo normos 1 gyventojui litrų per parą ieškovas įrodinėjo Kauno miesto tarybos 199-07-22 sprendimu Nr. 94 patvirtinta lentele. Išlaidas neturtinei žalai pagrįsti ir nepatogumus, kurie atsirado dėl ligų, susijusių su tinkamų sanitarinių sąlygų nebuvimu, ieškovas įrodinėjo receptais, laboratoriniais tyrimais, vaistinės kvitu. Turtinės žalos sumą ieškovas įrodinėjo parduotuvės kvitu (b. l. 12-15). Visi paminėti įrodymai patvirtinti advokatės, tai patvirtina ant dokumentų esantis advokatės antspaudas.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią nuostatą savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., 2008 m. liepos 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1121/2000, kt.). Įstatymų leidėjas nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK138 str., 115 str. 3 d.). Ieškovui nustatytas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą, juo sukeliamas teisines pasekmes, todėl teismas dar tik ieškinio priėmimo stadijoje negali spręsti klausimo, ar apskritai ieškinio patenkinimas sukels teisines pasekmes. Tokio pobūdžio klausimų išsprendimas ieškinio priėmimo stadijoje yra negalimas, nes viršija teismo šioje proceso stadijoje sprendžiamų procesinio pobūdžio klausimų ribas. Aptariamu atveju pagal ieškovo patikslintą ieškinį pareikštas reikalavimas yra nagrinėtinas teisme, o pirmosios instancijos teismas tokį ieškovo reikalavimą nepagrįstai laikė netinkamu, t. y. neaiškiai suformuluotu.

Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo nusprendė, jog ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų. Nutartis ieškinį laikyti nepaduotu ir jį grąžinti ieškovui nepašalinus trūkumų (CPK 115 str. 3 d.) yra neteisėta. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti, o ieškovo patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio, 337 straipsnio 3 punkto nuostatos).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-339 str.,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti, o ieškovo patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjos Virginija GudynienėNijolia Indreikienė