Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, besimokantis Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, 10 A klasėje, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., ir

M.b., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, besimokantis Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, 9 B klasėje, nevedęs neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji R. V. ir M. B., 2012 m. birželio 13 d., apie 21 val. 00 min., 7-ojo forto teritorijoje, esančioje Archyvo g. 61, Kaune, veikdami kartu, tyčia, bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą - spardydami ir suduodami kumščiais nukentėjusiajam E. A. į įvairias kūno vietas ne mažiau dešimties kartų, padarydami poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinėje pėdoje, kraujosruvas po abiejų akių junginėmis, odos nubrozdinimus abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, abiejose blauzdose, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą - nukentėjusiajam E. A. priklausantį turtą: piniginę - 10 Lt vertės, su joje buvusiu elektroniniu viešojo transporto pravažiavimo bilietu - 15 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ - 59 Lt vertės, po to pagrobė kaklaraištį - 10 Lt vertės, švarką - 110 Lt vertės, baltinius - 30 Lt vertės, kelnes - 80 Lt vertės, batus - 20 Lt vertės, iš viso padarydami nukentėjusiajam E. A. 334 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis R. V. 2012 m. birželio 13 d., apie 21 val. 00 min., 7-ojo forto teritorijoje, esančioje Archyvo g. 61, Kaune, veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, pagrobęs iš nukentėjusiojo E. A. jam priklausančias ir jo vardu išduotas AB banko „Swedbank“ mokėjimo korteles: „Maestro Music“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Visa Electron Urban“ Nr(duomenys neskelbtini), jas laikė iki 2012 m. birželio 13 d. 23 val. 38 min., išreikalaudamas nukentėjusiojo - E. A. pasakyti mokėjimo kortelių - elektroninių mokėjimo priemonių - naudotojo tapatybės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t.y. PIN kodus.

Be to, kaltinamasis R. V., 2012 m. birželio 13 d., nuo 23 val. 33 min. veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, turėdamas vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojo E. A. išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, t.y. AB „Swedbank“ banko kortelę „Maestro Music“ Nr. (duomenys neskelbtini), finansinei operacijai inicijuoti, įdėjo į AB „Swedbank“ bankomatą, esantį Savanorių pr. 241, Kaune, tačiau finansinių operacijų atlikti negalėjo, nes tris kartus neteisingai surinkęs kortelės PIN kodą ją užblokavo ir apgaulės būdu svetimo turto neužvaldė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

Be to, kaltinamasis R. V., 2012 m. birželio 13 d., nuo 23 val. 34 min. iki 23 val. 38 min., veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, neteisėtai panaudojo E. A. išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, t.y. AB „Swedbank“ banko kortelę „Visa Electron Urban“ Nr. (duomenys neskelbtini) finansinėms operacijoms inicijuoti, įdėjo į AB „Swedbank“ bankomatą, esantį Savanorių pr. 241, Kaune, ir per šešis kartus surinkęs kortelės PIN kodą iš E. A. sąskaitos pagrobė 120 Lt.

Be to, kaltinamasis R. V., 2012 m. birželio 13 d., apie 21 val. 00 min., 7-ojo forto teritorijoje, esančioje Archyvo g. 61, Kaune, veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, po plėšimo, siekdamas pademonstruoti nukentėjusiajam E. A. aiškią panieką, nepagarbą, siekdamas jį pažeminti ir pasityčioti iš jo, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas pademonstruoti niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį E. A., nesant jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių, dėl chuliganiškų paskatų, liepė nusirengti rūbus iki glaudžių, nusiauti batus, tyčia spardė ir sudavė kumščiais nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ne mažiau dešimties kartų, po to paliko be sąmonės gulintį E. A. ant žemės per naktį, kas sukėlė nukentėjusiajam E. A. abiejų pėdų nušalimą ir miorenalinį sindromą, kuris išsivystė dėl pozicinio raumenų suspaudimo E. A. gulint be sąmonės tam tikrą laiką, ir sukėlusius nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius ir teisingus parodymus, todėl prašė teismo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir juos patvirtino. Jis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2012 m. birželio 13 d. vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, su savo draugu M. B. buvo 7-ame forte, prisiminė, jog nukentėjusysis norėjo pirkti teleskopą - išskleidžiamą lazdą. Jis ir M. sumąstė į 7-ąjį fortą atsivilioti ir pamokyti E., kad negalima pirkti ir turėti uždraustų daiktų. M. iš savo telefono paskambino nukentėjusiajam ir pasakė, kad parduoda teleskopą, susitarė susitikti. Jiems susitikus prie prekybos centro „Hyper Maxima“, jis pasakė nukentėjusiajam, kad teleskopas yra kitoje vietoje ir nusivedė jį į 7-ąjį fortą. Teleskopo jie neturėjo, tai buvo pretekstas atsivilioti E. Atėjus į 7-ąjį fortą, jis priėjęs prie E. bei jam sakydamas, kad negaus jokių teleskopų, rankų alkūnėmis pradėjo E. duoti smūgius į galvą. Rankų alkūnėmis smūgius jis E. sudavė iš priekio, bet alkūnėmis jo galvos nekliudė. Tada jo draugas M. B. iš nugaros priėjęs prie E., rankomis paėmęs jam už pečių, E. pargriovė ant žemės. E., pargriuvęs ant žemės, iš kojos spyrė į pilvą M. M. ir jis rankų kumščiais ir spardydami kojomis ėmė duoti smūgius ant žemės gulinčiam E. į įvairias kūno vietas. Jis asmeniškai rankomis ir kojomis gulinčiam E. sudavė iki 10 (dešimties) smūgių, o jo draugas M. B. taip pat iki 10 (dešimties) smūgių. Bemušant jie reikalavo E., kad jis atiduotų jiems prie savęs turimus daiktus. E. iš savo drabužių kišenės išėmė ir jam padavė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, juodos spalvos korpusu, juodos spalvos piniginę, kurią jis iškraustė. Piniginėje rado dvi banko mokėjimo korteles, kurias paėmė, elektroninį pravažiavimo bilietą. Kitus daiktus, buvusius piniginėje, paliko. Tada jie reikalavo, kad E. pasakytų banko kortelių PIN kodus. E. juos pasakė. Jis ir M. vėl rankų kumščiais ir kojomis sudavė smūgius gulinčiam E. Kai mušė E., šis ėmė jų prašyti, kad nemuštų. Už tai jis pasiūlė nusirengti ir jiems atiduoti savo drabužius. Nusirengti drabužių E. nereikalavo. E. nusirengė kostiuminį juodos spalvos švarką, nusiėmė kaklaraištį, baltus baltinius, kelnes, batus. Jie dar pamušė E. ir išėjo iš 7-ojo forto. E. sąmonės nebuvo praradęs. Išėjus iš 7-ojo forto, jis ir M. nuėjo į bankomatą „Swedbank“, esantį netoli „Hyper Maxima“ patikrinti E. banko kortelių. Banko kortelės buvo pas jį. Jis pradžioje į bankomatą įdėjo vieną kortelę, tačiau per keletą kartų surinko neteisingą kortelės PIN kodą, ši kortelė buvo užblokuota, iš jos nuimti pinigų nepavyko. Į tą patį bankomatą įdėjo kitą banko kortelę, surinko PIN kodą. Jis buvo teisingas. Iš tos kortelės per du kartus nuėmė 120 Lt. Po to šiuos pinigus jis ir M. pasidalino per pusę. Banko korteles ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ išmetė. Po to grįžo į namus (1 t. 79-77, 81 b.l.). Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi. Žalą nukentėjusiajam atlygino.

Kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, prašė remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir juos patvirtino. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. B. parodė, kad 2012 m. birželio 13 d., apie 20 val. 30 min. jis kartu su savo draugu R. V. atėjo į 7-ąjį fortą, esantį už prekybos centro „Hyper Maxima“. Jis ir R. V. prisiminė, kad jų mokykloje besimokantis nukentėjusysis ieško pirkti teleskopą - išskleidžiamą lazdą, todėl sugalvojo paskambinti jam ir pasakyti, kad neva jie turi jam parduoti teleskopą, o jam atvažiavus, pamokyti, kad negalima pirkti ir turėti uždraustų daiktų. Jis iš savo telefono paskambino nukentėjusiajam ir pasakė, kad neva turi parduoti teleskopą ir susitarė su juo susitikti. Jie susitiko prie prekybos centro „Hyper Maxima“ ir nuėjo atgal į 7-ąjį fortą, nes pasakė jam, kad teleskopinė lazda yra kitoje vietoje. Tuo metu buvo apie 21 val. Atėjus į 7-ąjį fortą, R. V. priėjęs prie E. bei jam sakydamas, kad jis negaus jokių teleskopų, rankų alkūnėmis pradėjo E. duoti smūgius į galvą. Rankų alkūnėmis smūgius jis E. sudavė iš priekio, bet alkūnėmis jo galvos nekliudė. Tada jis iš nugaros priėjęs prie E. rankomis paėmęs jam už pečių, E. pargriovė ant žemės. E.s spyrė jam į pilvą. Tada R. ir jis rankų kumščiais ir spardydami kojomis ėmė duoti smūgius ant žemės gulinčiam E. į įvairias kūno vietas. Jis gulinčiam E. sudavė apie 10 smūgių, o jo draugas R. V. taip pat apie 10 smūgių. Po to jie iš ant žemės gulinčio E. ėmė reikalauti, kad jis atiduotų jiems prie savęs turimus daiktus. E. iš savo drabužių kišenės išėmė ir R. į rankas padavė savo piniginę, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“. R. ir jis iškraustė piniginę. Piniginėje rado dvi banko mokėjimo korteles, elektroninį pravažiavimo bilietą. Tada jis ir R. reikalavo, kad Edvinas pasakytų banko kortelių PIN kodus. Edvinas juos pasakė ir ėmė jų prašyti, kad nemuštų. Už tai pasiūlė nusirengti savo drabužius. E. nusirengė kostiuminį švarką, nusiėmė baltus baltinius, kelnes, batus. Po to jis ir R. iš 7-ojo forto išėjo ir paliko gulėti sumuštą E., jis buvo sąmoningas. R. su savimi buvo pasiėmęs iš E. atimtą banko „Swedbank“ kortelę, elektroninį pravažiavimo bilietą ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“. Po to jis ir R. nuėjo iki bankomato Swedbank, esančio netoli „Hyper Maxima“, siekiant nuo atimtos banko kortelės nusiimti pinigus. R. patikrino banko kortelę. R. V. iš pradžių į bankomatą įdėjo vieną kortelę, neteisingai per kelis kartus surinko kortelės PIN kodą, nuo kortelės nuimti pinigų nepavyko. Po to R. V. įdėjus kitą atimtą banko kortelę ir surinkus teisingą jos PIN kodą, nuo tos kortelės per du kartus jie nuėmė 120 litų. R. atimtą telefoną ir banko korteles išmetė (1 t. 125-126, 131 b.l.). Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis E. A. teismo posėdžio metu parodė, jog viskas vyko 2012 m. birželio 13 d. prie 7-ojo forto, Kaune. Jam paskambino iš R. telefono M. ir pasakė, kad turi parduoti teleskopą ir jie susitarė susitikti prie „Hyper Maximos“. Apie 21 val. jie susitiko prie „Hyper Maximos“ ir trise: jis bei abu kaltinamieji R. ir M. nuėjo prie septinto forto. 7-ojo forto teritorijoje R. pasakė, jam, kad jis negaus jokio teleskopo, sudavė jam smūgius į galvą, jis apsvaigo. Iš pradžių R. iš alkūnės jam trenkė per galvą, tada M. jį parvertė ant žemės, tada jie abu spardė jį kojomis ir sudavė kumščiais. Jie mušdami jį abu reikalavo iš jo atiduoti, viską ką turi kišenėse, jis turėjo mobilųjį, piniginę, banko korteles, elektroninį bilietą ir moksleivio pažymėjimą. Kaltinamieji jį mušė toliau, jis prašė jų, kad šie jo nemuštų, dėl to pažadėjo nusirengti. Kad kaltinamieji jo nemuštų, jis nusirengė iki glaudžių. Jie paėmę jo rūbus ir batus, juos pasiėmė ir nunešę toliau išmetė į krūmus. Po to kaltinamieji nuėjo, jis po kurio laiko prarado sąmonę, kai atsimerkė jau tamsu buvo. Bandė atsistoti, bet nežinojo, kur yra ir vėl prarado sąmonę. Forte gulėjo apie parą laiko. Su kaltinamaisiais jis susitaikė, jiems atleido, jie žalą jam atlygino. Po šio įvykio jis savaitę gulėjo ligoninėje, reabilitacija truko dvi ar tris savaites.

Liudytoja L. V. teismo posėdžio metu parodė, jog yra kaltinamojo R. V. mama. Paaiškino, kad apie įvykį sužinojo, kai atėjo kriminalistai ir ieškojo jos sūnaus R., jai niekas nieko nepaaiškino. Sužinojo, kad R. sužalojo nukentėjusįjį ir, kad šis dėl sužalojimų gulėjo ligoninėje. Dėl šio įvykio jos sūnus R. labai gailisi, jis nesuvokė ką padarė. Nukentėjusiojo jie atsiprašė, žalą atlygino. Teigė, jog R. augo normaliai, nebuvo žiaurus, buvo ramus, jos klauso, būna namuose, nevartoja alkoholio ir narkotikų, iki tol su sūnumi problemų ji neturėjo.

Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo M. B. mama. Paaiškino, kad apie įvykį sužinojo, kai iš ryto atvažiavo kriminalinė policija, pranešė, kad jie turi prisistatyti į komisariatą ir ten sužinojo, kad jos sūnus su R. V. sumušė nukentėjusįjį ir, kad šis gulėjo ligoninėje. Teigė, jog agresijos priepuolis M. galėjo pasireikšti dėl to, kad tuo laikotarpiu, kuomet viskas įvyko, jo močiutė gulėjo ant patalo, be to, jo brolis neįgalus, todėl jam pritrūko dėmesio, buvo sunkus periodas. Tokiu būdu jis stengėsi nuo visko pabėgti, ir dėl to tapo agresyvus, nors niekada toks nebuvo. Ji su sūnumi daug kalbėjo, matė, kad jis pasikeitė, gailisi dėl savo poelgio.

Iš 2012 m. liepos 17 d. nukentėjusiojo E. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, fotolentelės, schemos matyti, jog įvykis įvyko Kauno 7- ojo forto teritorijoje, esančioje adresu Archyvo g. 61, Kaune (1 t. 4-8 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo misnisterijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1664/12 (02) nurodyta, jog E. A. padaryta: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinėje pėdoje, kraujosruvos po abiejų akių junginėmis, odos nubrozdinimai abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, abiejose blauzdose, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, dešinio smilkinio sumušimas, abiejų pėdų nušalimas, miorenalinis sindromas. Poodinės kraujosrūvos abiejų akių vokuose, kraujosruvos po abiejų akių junginėmis odos nubrozdinimai abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, abiejose blauzdose, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, dešinio smilkinio sumušimas padaryti kietais bukais daiktais, galėjo būti ranka, koja ar kitais panašaus pobūdžio daiktais. Poodinės kraujosrūvos kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinėje pėdoje, odos nubrozdinimai abiejose blauzdose padaryti kontakto šiomis sritimis su kietu buku daiktu (ranka, koja ar kt.) ar paviršiumi (žemė, grindinys ar kt.) metu. Tikėtina, jog diagnozuotas miorenalinis sindromas išsivystė dėl pozicinio raumenų suspaudimo E. A. gulint be sąmonės tam tikrą laiką. Sužalojimas visumoje vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl išsivysčiusio miorenalinio sindromo E. A. sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai - poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinėje pėdoje, kraujosruvos po abiejų akių junginėmis, odos nubrozdinimai abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, abiejose blauzdose, lengvas galvos smegenų sukrėtimas - sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti ne mažiau dešimties trauminių poveikių pasėkoje, galėjo būti padaryti 2012 m. birželio 13 d. (1 t. 16-17 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji R. V. ir M. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą prieš E. A., tai yra spardydami ir suduodami kumščiais nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip po dešimt kartų kiekvienas, pagrobė iš E. A. jam priklausantį turtą: 10 litų vertės piniginę, 15 litų vertės elektroninio viešojo transporto pravažiavimo bilietą, 59 litų vertės mobilųjį telefoną „Samsung“, 10 litų vertės kaklaraištį, 110 litų vertės švarką, 30 litų vertės baltinius, 80 litų vertės baltinius, 20 litų vertės batus. Kaltinamieji suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį ir padarinius, norėjo taip veikti ir norėjo tokių padarinių, taigi veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamieji turėjo galimybę laisvai disponuoti pagrobtu turtu, todėl veika laikoma baigta. Be to, R. V., veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, neteisėtai įgijo - pagrobė iš jo dvi mokėjimo korteles „Maestro Music“ ir „Visa Elektron Urban“ ir jas laikė, išreikalavo, tai yra neteisėtai įgijo elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės duomenis – PIN kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, todėl kaltinamųjų veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d., o kaltinamojo R. V. – dar ir pagal BK 214 str. 1 d., kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Taip pat, ištyrus byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis R. V., veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, turėdamas tyčią įgyti svetimą, nukentėjusiajam E. A. priklausantį turtą, panaudodamas apgaulę, tai yra neteisėtai panaudodamas nukentėjusiojo vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ banko kortelę „Maestro Music“ finansinei operacijai inicijuoti, įdėjo šią kortelę į bankomatą, esantį Savanorių pr. 241, Kaune, bandydamas prisistatyti kaip E. A. ir taip suklaidindamas banką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi tris kartus klaidingai įvedė PIN kodą ir kortelę užblokavo, tokiu būdu kaltinamasis pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kadangi suvokė savo veikos pavojingą pobūdį ir padarinius, savo veiksmų nekonkretizavo, siekė įgyti bet kokios vertės svetimą turtą. Jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Be to, byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais taip pat įrodyta, kad R. V., veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, po įvykdyto plėšimo, iš chuliganiškų paskatų, tai yra siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į nukentėjusįjį, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, naudojo fizinį smurtą prieš E. A., tai yra spardė ir sudavė kumščiais nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ne mažiau dešimties kartų, po to paliko jį be sąmonės gulintį ant žemės per naktį, dėl kaltinamojo R. V. veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, jis suprato, kad elgiasi pavojingai ir suvokė pavojingus savo veiksmų padarinius bei norėjo taip elgtis. Jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

R. V. taip pat buvo kaltinamas tuo, jog 2012 m. birželio 13 d. nuo 23 val. 34 min. iki 23 val. 38 min., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, turėdamas vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojo E. A. išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, t.y. AB „Swedbank“ banko kortelę „Visa Electron Urban“ Nr. (duomenys neskelbtini) finansinėms operacijoms inicijuoti, įdėjo į AB „Swedbank“ bankomatą, esantį Savanorių pr. 241, Kaune, ir per šešis kartus surinkęs kortelės PIN kodą iš E. A. sąskaitos apgaulės būdu pagrobė 120 litų, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Pažymėtina, jog BK 182 str. kartu su BK 215 str. 1 d. kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, pagal atitinkamą BK 182 str. dalį kvalifikuojama tik tuomet, kai apgaule neteisėtai panaudojus elektroninę mokėjimo priemonę įgyto svetimo turto vertė yra didesnė negu 1 MGL dydis, priešingu atveju esant asmens veikoje sukčiavimo požymiu, kuomet įgyto turto vertė neviršija 1 MGL ir jo veikoje nėra kitų sukčiavimą kvalifikuojančių požymių tokia veika laikytina administraciniu teisės pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str.

Šioje byloje ištyrus ir įvertinus surinktus įrodymus laikytina įrodytu, jog kaltinamasis R. V., veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, neteisėtai panaudojo nukentėjusiojo E. A. vardu išduotą elektroninio mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ priklausančią banko kortelę „Visa Elektron Urban“ finansinei operacijai inicijuoti, įdėjo ją į bankomatą, esantį Savanorių pr. 241, Kaune, ir surinkęs kortelės PIN kodą, iš nukentėjusiojo sąskaitos įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam priklausančias pinigines lėšas, t.y. 120 litų. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi suvokė, jog neteisėtai naudojasi svetima mokėjimo kortele, neturėdamas šios mokėjimo priemonės valdytojo leidimo, ir norėjo taip veikti.

Taigi, kaip paminėta aukščiau šioje byloje nustatyta, jog kaltinamasis R. V. neteisėtai panaudodamas nukentėjusiajam priklausančią mokėjimo priemonę, įgijo 120 litų, ši suma yra mažesnė negu 1 MGL dydis (1 MGL sudaro šiuo metu 130 litų). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog R. V. veiksmai kvalifikuotini tik pagal BK 215 str. 1 d., kadangi jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d. sudėties ir dėl to jis pagal BK 182 str. 1 d. išteisintinas.

Skiriant kaltinamajam R. V. bausmes, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamasis R. V. padarė 5 apysunkius ir 1 nesunkų nusikaltimus. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, penki iš jų baigti, nusikalstama veika, numatyta BK 182 str. 1 d., nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Jis yra nepilnametis (nusikaltimų padarymo metu buvo 16 metų), neteistas (1 t. 92 b.l.), administracine tvarka nebaustas (1 t. 90-91 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t. 118 b.l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t. 120 b.l.), į Žaliakalnio policijos nuovados policiją dominančių vaikų apskaitą ar policijos įskaitoje įrašytas nebuvo (1 t. 110 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, R. V. tėvai L. V. ir R. V. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitoje neregistruoti, nepilnametis R. V. Vaiko teisių apsaugos specialistams žinomas kaip mokymosi sunkumų turėjęs vaikas, 2010-2011 m. šeimoje buvo disfunkcinių santykių tarp sūnaus ir motinos, tačiau socialinių darbuotojų įsikišimo dėka padėtis šeimoje stabilizavosi (1 t. 112 b.l.). Kauno „(duomenys neskelbtini)“ vidurinės mokyklos duomenimis, R. V. mokosi patenkinamai, problemų su pamokų lankomumu nebuvo, pastaruoju metu problemų su elgesiu nebuvo (1 t. 116 b.l.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi, savo noru atlygino žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei į tai, jog kaltinamojo du iš šešių padaryti nusikaltimai yra smurtiniai, jie pasireiškė žiaurumu ir ciniškumu, nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas iš chuliganiškų paskatų, kaltinamasis yra jauno amžiaus, tačiau jo atstovė pagal įstatymą buvo bausta praeityje net du kartus administracine tvarka už netinkamą kaltinamojo elgesį, tai yra už tai, jog jis vartojo alkoholinius gėrimus bei iš chuliganiškų paskatų sumušė nepilnametį (1 t. 90-91 b.l.), ir po šių administracinių teisės pažeidimų jo elgesys nepasikeitė, jis ir vėl nusikalto, ir tai rodo jo polinkį nepaisyti įstatymų, negerbti ir nesaugoti kitų asmenų nuosavybės bei sveikatos, todėl manytina, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam R. V. paskyrus baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytus nusikaltimus numatytas bausmes - laisvės atėmimą, atitinkamai parenkant jų trukmes. Paskirtos šiuo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. subendrintinos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis R. V. yra nepilnametis, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, nukentėjusiojo atsiprašė bei atlygino jam savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, teisiamojo posėdžio metu teismui paaiškino, jog savanoriauja, padeda bažnyčioje, laisvalaikiu užsiima menine veikla, planuoja studijas, teismas mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant baudžiamajame įstatyme numatytą auklėjamojo poveikio priemonę: elgesio apribojimą bei taikant įpareigojimus (BK 82 str. 1 d. 5 p., 85 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1- 2 p.).

Kaltinamojo R. V. gynėjas bei jo atstovė pagal įstatymą – L. V. teisiamojo posėdžio metu prašė teismo atleisti kaltinamąjį R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą.

BK 40 str. nuostatos numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pažymėtina, jog šis straipsnis taikomas tik tuomet, kai yra visuma jo 2 dalyje numatytų sąlygų, iš kurių viena yra ta, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Vadovaujantis gramatiniu ir sisteminiu įstatymo aiškinimu, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas pagal laidavimą tik tuomet, jei jis padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai padarė tęstinę nusikalstamą veiką arba kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-340/2012). Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, jog kaltinamasis R. V. padarė skirtingas nusikalstamas veikas, pažeisdamas skirtingas baudžiamųjų įstatymų saugomas vertybes: žmogaus sveikatą, nuosavybę, finansų sistemą. Jo padarytos nusikalstamos veikos nėra laikytinos tęstinėmis, o idealioji sutaptis pasireiškė tik keturių nusikalstamų veikų atžvilgiu. Kadangi R. V. padarė ne vieną, o kelias nusikalstamas veikas, todėl neatitinka BK 40 str. numatytų sąlygų ir jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.

Kaltinamojo M. B. gynėjas tesiamojo posėdžio metu prašė teismo kaltinamąjį M. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. ir baudžiamąją bylą nutraukti, o taip pat jis bei jo atstovė pagal įstatymą – V. B. prašė teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą atstovės pagal įstatymą – mamos V. B. atsakomybei, pagal BK 40 str.

Pažymėtina, jog BK 93 numato, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis:

1) nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba

3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi M. B. yra neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nusikalto būdamas nepilnametis (15 metų), nuosprendžio priėmimo metu taip pat yra nepilnametis, padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, nukentėjusiojo atsiprašė bei atlygino jam nusikaltimu padarytą žalą, taip pat pripažino savo kaltę ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos bei jos padarinių, ir nors mokyklos charakteristikoje apibūdinamas kaip turintis elgesio problemų, nepaklūstantis mokytojams ir silpnai besimokantis, tačiau jo įstatyminė atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji dar augina neįgalų sūnų, rūpinosi sergančia močiute, šeima išgyveno sunkų laikotarpį, skyrė mažai dėmesio kaltinamajam, todėl mano, kad toks jo poelgis galėjo būti šios situacijos padarinys, taip pat apibūdino kaltinamąjį kaip neagresyvų, paaiškino, jog po įvykio jis pasikeitė, todėl teismo nuomone yra pagrindo manyti, jog M. B. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog yra visos BK 93 str. numatytos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąjį M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 str. 2 d., kaltinamajam M. B. taikytinos auklėjamojo poveikio priemonės: nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai ir elgesio apribojimas, taikant įpareigojimus (BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 85 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1- 2 p.)

Nustačius visas sąlygas taikyti BK 93 str., teismas dėl BK 40 str. taikymo M. B. nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 432 str. 3 d.,

nusprendžia:

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 214 str. 1 d., ir skirti jam bausmę - laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 215 str. 1 d., ir skirti jam bausmę - laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 215 str. 1 d., ir skirti jam bausmę - laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d. 5 d. 1 p., 2 p., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę R. V. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant R. V. auklėjamojo poveikio priemonę: elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant R. V. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus moksleivių atostogų metu, atostogaujant su tėvais ar artimaisiais giminaičiais – seneliais ir tęsti mokslą arba dirbti.

R. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

R. V. pagal BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo pasinaudojant E. A. vardu išduota elektroninio mokėjimo priemone - AB „Swedbank“ priklausančią banko kortele „Visa Elektron Urban“) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. B., vadovaujantis BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., M. B. skirti auklėjamojo poveikio priemones – 60 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant M. B. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus moksleivių atostogų metu, atostogaujant su tėvais ar artimaisiais giminaičiais – seneliais ir tęsti mokslą arba dirbti.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.