Utenos apylinkės teismo sprendimas

2022-04-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-1054-1093/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-25
Bylos Nr.
e2YT-1054-1093/2022
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00072-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Benetė
Pareiškėjas
V. Č.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas, A. K., S. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1054-1093/2022Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00072-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 25 d.MolėtaiUtenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, A. K., S. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja V. Č. 2022 m. vasario 23 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po J. L. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos senelis J. L.. Jis mirė būdamas našlys, sutuoktinė J. L. mirė (duomenys neskelbtini), turėjo tris vaikus – G. M. (mirusi), S. B. (pareiškėjos motina), Z. L. (miręs). J. L. (duomenys neskelbtini) testamentu gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), žemę, į kurią bus atstatyta nuosavybės teisė, esančią (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą paliko anūkei – pareiškėjai. Po J. L. mirties liko palikimas: ½ dalis gyvenamojo namo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini) (daiktinės teisės neįregistruotos, ūkio pastatai neinventorizuoti, žemės sklypas po pastatais nesuformuotas), namų apyvokos daiktai, padargai. Molėtų rajono 2-jame notaro biure paveldėjimo byla po J. L. mirties nėra užvesta. Pareiškėja prižiūrėjo senelį J. L., sulaukusį beveik (duomenys neskelbtini), kuris blogai orientavosi aplinkoje, jam buvo reikalinga nuolatinė pagalba iki mirties, jį palaidojo. Senelio palikta sodyba (duomenys neskelbtini) yra jos vienintelė gyvenamoji vieta. Palikėjo mirties momentui sodyboje gyveno pareiškėja (išsituokusi) su nepilnamečiu sūnumi E. Č., kuris lankė netoliese esančią (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) dukros E. B. šeima, kurią sudarė E. B., jos sutuoktinis J. B., (duomenys neskelbtini) anūkas E. B.. (duomenys neskelbtini) kartu su pareiškėja sodyboje gyvenanti pareiškėjos dukra susilaukė sūnaus E. B.. Palikėjas gyveno ūkiškai laikė gyvulius, turėjo daržus, po mirties ūkį perėmė pareiškėja. Pareiškėja, mirus seneliui, liko gyventi paliktuose namuose, pradėjo valdyti, naudotis, rūpintis paliktu turtu – pastatais, namų apyvokos daiktais, padargais – tokiu būdu ji per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro metu sudegė gyvenamojo namo stogas, namuose buvęs turtas, stipriai apdegė namo sienos. Pareiškėja su dukros E. B. šeimos pagalba po gaisro suremontavo visą namą, pakeitė apdegusius rąstus, stogą, apdailą ir iki šiol rūpinasi pastatais, keitė langus, lietaus nuvedimo sistemą. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma patvirtina, kad po J. L. mirties palikimą pagal testamentą priėmė ir turtą faktiškai valdo pareiškėja. Nekilnojamojo turto išraše (įrašas panaikintas) nurodomas kitos ½ dalies gyvenamojo namo naudotojas L. L. (palikėjo brolis). Po L. L. mirties palikimą priėmė V. O. K. pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, pagal kurį ji paveldėjo ½ dalį pastatų (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į paveldėtus pastatus neįregistruota. Palikimą po O. V. K. mirties pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą priėmė jos sūnūs A. K.. Tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. L. mirties jo anūkė V. Č. priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, pareiškėja galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinės teises ir pareigas, galėtų kreiptis dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, žemę įregistravimo, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepime nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. L. paliktojo turto priėmimą valdyti. Pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

5. Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

6. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

7. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatyme ir teismų praktikoje nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po jos senelio J. L. mirties, faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti. Pareiškimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis J. L.. (duomenys neskelbtini) testamentu, kurį patvirtino Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas, kaip tai numatė tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos notarinių veiksmų atlikimo rajonų savivaldybių seniūnijose įstatymo 1 straipsnio 1 punktas, J. L. visą jam priklausantį turtą paliko anūkei – pareiškėjai. Pareiškėja nurodė, kad J. L. mirė našlys, jo sutuoktinė J. L. mirė (duomenys neskelbtini) (ką patvirtina byloje esantys Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateikti namų ūkio duomenys 1991-1997 m. ir 1998-2002 m.), o iš jų trijų vaikų šiuo metu gyva liko tik dukra – pareiškėjos motina S. B.. Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro 2021 m. gruodžio 16 d. pažymoje Nr. S-131 nurodyta, kad paveldėjimo byla, mirus J. L., nepradėta, įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė.

8. Po J. L. mirties liko ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ūkis, namų apyvokos daiktai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, daiktinės teisės į gyvenamąjį namą neįregistruotos. Nuo 2002 m. birželio 5 d. iki 2013 m. liepos 26 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota, kad minėto gyvenamojo namo naudotojai po ½ dalį yra J. L. ir L. L.. 1989 m. namo techninės apskaitos byloje savininkais įrašyti J. L. ir L. L.. Iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo pateiktos (duomenys neskelbtini) kaimo 1986-1990 m. ūkinės knygos kopijos matyti, kad tuo laikotarpiu ūkį sudarė šeimos nariai J. L. ir jo žmona J. L., ūkiui priklausė gyvenamasis namas bei ūkio pastatai. Taipogi pastabose nurodyta, jog „Gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bendravaldis L. L., M.“. Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. sausio 14 d. rašte Nr. SJ3-2 nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1998-2002 m. ūkinę knygą Nr. 2, namų ūkio Nr. 160, J. L., gim (duomenys neskelbtini), vardu registruoti ½ gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o kita ½ namo dalis priklauso O. V. K. pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą. Tai patvirtina ir Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro 2022 m. vasario 17 d. pažyma Nr. S-17, kurioje nurodyta, kad biure vedama paveldėjimo byla, (duomenys neskelbtini) mirus L. L.; paveldėjimo pagal testamentą liudijimas (duomenys neskelbtini) išduotas V. O. K.. (duomenys neskelbtini) mirus V. O. K., palikimą priėmė įpėdinis A. K. (Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro 2022 m. vasario 23 d. pažyma Nr. S-20).

9. Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. sausio mėn. pažymoje patvirtinta, kad po J. L. mirties palikimą pagal testamentą priėmė ir turtą faktiškai valdo pareiškėja, kurios deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Šiuo adresu nuo 2001 m. taipogi deklaruota pareiškėjos dukters E. B., nuo (duomenys neskelbtini) – pareiškėjos anūko E. B. gyvenamoji vieta. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gaisro metu sudegė gyvenamojo namo, kuriame gyveno ir gyvena pareiškėja, stogas, name buvęs turtas, apdegė namo sienos. Jo atstatymui 2008 m. lapkričio mėn. buvo pirkti rąstai. Taip pat, kaip nurodė pareiškėja ir ką iš dalies patvirtina pateikti dokumentai, buvo keisti namo langai, lietaus nuvedimo sistema. Pateikti mokėjimų už elektros energiją kvitai taipogi įrodo, kad pareiškėja ir jos šeimos nariai rūpinasi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) Šių nuoseklių, vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja po senelio J. L. mirties priėmė palikimą faktiškai jį pradėjusi valdyti.

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja priėmė J. L. palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Teisinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę.

11. Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).

12. Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai). Tačiau, kadangi žyminis mokestis ypatingos teisenos bylose, kai procesiniai dokumentai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis, jį indeksavus, sudaro 45 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 80 straipsnio 7 d., 82 straipsnis), o pareiškėja, pateikdama pareiškimą, sumokėjo 44 Eur žyminio mokesčio (2022 m. sausio 20 d. mokėjimu – 43 Eur, 2022 m. vasario 23 d. mokėjimu – 1 Eur), iš pareiškėjos valstybės naudai priteistinas 1 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos V. Č. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė senelio J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties.

Priteisti iš pareiškėjos V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 Eur (vieną eurą) žyminio mokesčio valstybei, šią sumą sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.

Teisėja Monika Benetė