Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos atstovei R. Z.;

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio U. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui U. A. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Migracijos valdyba (toliau – ir Valdyba) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydama pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui U. A. (toliau – ir Užsienietis) taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. liepos 26 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai (toliau – ir Teikimas).

2.1. Pirmą kartą Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, kai 2025 m. liepos 11 d. neteisėtai atvyko į Lietuvą ir vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu. Lenkijos Respublikoje pareigūnai Užsienietį sulaikė kitų neteisėtai esančių asmenų grupėje ir perdavė Lietuvos Respublikos pareigūnams, asmens tapatybės dokumentų Užsienietis nepateikė. Antrą kartą Užsienietis pažeidė teismo 2026 m. vasario 18 d. sprendimu taikomos priemonės sąlygas, išvyko iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos, taip pažeidė kartu ir laikino apgyvendinimo vietos teritorijos nustatytą tvarką. Užsienietis nesiekė bendradarbiauti su kompetentingomis valstybės institucijomis nustatant jo teisinę padėtį Lietuvoje, teikė prioritetus savo norams bei poreikiams, o ne įstatymų laikymuisi.

2.2. Užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta, nes jis nepateikė pareigūnams asmens dokumentų ar jų kopijų. Užsienietis akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo teikiamomis garantijomis, prieglobsčio prašymą pateikė tik tada, kai VSAT priėmė sprendimą išsiųsti jį iš šalies.. Užsienietis tokiu būdu bando išvengti išsiuntimo.

2.3. Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė neigiamą sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje, šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, šiuo atveju tikslinga ir toliau apriboti užsieniečio judėjimo laisvę, kad būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir įsiteisėjus sprendimui, VSAT galėtų netrukdomai pradėti užsieniečio išsiuntimo procedūrą.

2.4. Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, t. y. neturėdamas teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu į kitas Europos Sąjungos šalis, taigi Lietuva nebuvo jo atvykimo tikslo valstybė. Užsienietis nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo, bet tyčia kitų asmenų grupėje suplanuotai ir tikslingai t. y. neteisėtai atvyko į Europos Sąjungos valstybę, vadinasi teikė prioritetą savo asmeniniams interesams, o ne migracinių įstatymų laikymuisi, Užsienietis slėpėsi nuo kompetentingų institucijų atstovų, todėl toks elgesys vertinamas kaip nebendradarbiavimas su institucijomis, sprendžiančiomis užsieniečio teisinės padėties klausimus.

3. Užsienietis teismo posėdyje Teikime nurodytam prašymui neprieštaravo, paaiškinimus teikti atsisakė. Užsieniečio atstovas advokatas L. B. su Teikimu sutiko.

II.

6. Teismas nurodė, kad byloje pateiktais duomenimis Užsienietis neteisėtai ir neturėdamas kelionės dokumento ir teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų, atvyko į Lietuvos Respubliką, o jo tapatybė iki šiol nėra patvirtinta. Taip pat nustatė, kad Užsienietis pažeidė taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas – gavęs leidimą išvyko iš laikino apgyvendinimo vietos, negrįžo nustatytu laiku ir buvo sulaikytas. Toks elgesys vertintinas kaip nebendradarbiavimas su institucijomis, sprendžiančiomis Užsieniečio teisinės padėties klausimus. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės nepaneigė rizikos, jog Užsienietis gali bandyti pasišalinti iš jo prašymą suteikti prieglobstį nagrinėjančios valstybės (t. y. Lietuvos Respublikos), pakartotinai pažeisdamas migraciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Todėl teismas nenustatė pagrindo taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas pratęsti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.).

III.

8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. balandžio 17 d. sprendimą ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Užsienietis yra prieglobsčio Lietuvoje prašytojas, faktiškai sulaikytas nuo 2025 m. liepos 12 d. (su vienos dienos pertrauka). Užsieniečio laisvė griežtai varžoma jau daugiau nei devynis mėnesius, todėl, jo nuomone, teismas gali taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

9.2. Užsieniečio apklausa bei prieglobsčio bylos nagrinėjimo greitis išimtinai priklauso nuo Migracijos departamento, jo turimų resursų, o ne tik Užsieniečio tolimesnio elgesio ar valios. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas jau trunka daugiau nei tris mėnesius. Užsieniečio faktinis sulaikymas tokiam ilgam laikui būtų neproporcingas, nes teismas pratęsė faktinio sulaikymo terminą iki 2026 m. liepos 27 d., o tai sudarytų daugiau nei metus griežto Užsieniečio laisvės apribojimo.

9.3. Užsienietis padarė pažeidimą ir 2026 m. vasario 24 d. negrįžo į laikinojo apgyvendinimo vietą tik dėl to, kad daugiau nei pusę metų gyveno esant griežtiems judėjimo laisvės apribojimams, o tai paskatino jį stengtis pasislėpti ir negrįžti. Bet Užsienietis supranta padaręs klaidą, to gailisi ir daugiau slėptis neketina, bei prašo tik sušvelninti jam taikomus judėjimo apribojimus.

9.4. Užsienietis, susipažinęs su sprendimu, išreiškė norą jį skųsti, nes suprato, kad teismo sprendimas per smarkiai suvaržo jo laisvę. Užsieniečio nuomone, pritaikyta priemonė yra neproporcinga, o teismas galėjo taikyti ir švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, kurios taikymas atitiktų teisėtumo ir proporcingumo principus.

11.1. Migracijos departamentas išnagrinėjo Užsieniečio prieglobsčio prašymą ir 2026 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Užsienietis su šiuo sprendimu nesutiko ir apskundė jį Regionų administraciniam teismui, tačiau minėtas teismas išnagrinėjęs Užsieniečio skundą atmetė, kaip nepagrįstą, teismo sprendimas įsiteisėjo ir yra vykdytinas. Pasikeitė užsieniečio teisinis statusas ir jis iš prieglobsčio prašytojo tapo neteisėtu migrantu. Taigi Utenos apylinkės teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo Užsieniečiui taikomas judėjimo apribojimas iki 2026 m. liepos 26 d. bet ne ilgiau kol bus įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje arba išnyks sulaikymo pagrindai. Užsienietis vengia minėto sprendimo vykdymo ir nesieks bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis šiuo klausimu, galima manyti, kad jis turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti neteisėtos migracijos grėsmę ne tik Lietuvoje, bet ir Šengeno erdvėje.

11.2. Užsieniečio asmens tapatybė nėra galutinai nustatyta, jis nėra pateikęs jokio asmens dokumento originalo. Užsienietis negali būti išsiųstas dėl to, kad negauti grįžimo dokumentai, Užsieniečio išsiuntimo procedūroje atliekami aktyvūs veiksmai.

11.3. Užsieniečio bylos faktinės aplinkybės nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pratęstas Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymo priemonės terminas, iš esmės nepasikeitė. Užsienietis buvo sulaikytas teismo sprendimu nuo 2025 m. rugpjūčio 28 d iki 2025 m. spalio 21 d., vėliau teismo sprendimu Užsieniečiui jau buvo taikyta ir pratęsiama alternatyvi sulaikymui priemonė, apribojanti judėjimo laisvę. Užsienietis 2026 m. vasario 25 d. pasišalino iš laikino apgyvendinimo įstaigos ir bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismo 2026 m. vasario 26 d. sprendimu buvo sulaikytas iki 2026 m. balandžio 25 d., tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi Užsieniečiui vėl taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri pirmosios instancijos teismo 2026 m. balandžio 17 d. sprendimu pratęsta iki 2026 m. liepos 26 d. Minėto teismo sprendimu buvo nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, esantys Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2–4, 6–7 punktuose todėl, pagal minėto Įstatymo 114 straipsnio 6 dalies nuostatas, į šioje dalyje nustatytą sulaikymo terminą neįskaičiuojama sulaikymo pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą trukmė, jeigu Užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, todėl terminas nuo 2025 m. rugsėjo 26 d. iki 2026 m. balandžio 17 d. neįskaičiuojamas į Užsieniečio sulaikymo terminą. Nei Užsieniečio sulaikymo, nei Užsieniečiui šiuo metu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas, jį pratęsus, neviršija Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje numatytų sulaikymo terminų.

11.4. Nėra pagrindo vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi jo elgesys nepaneigia rizikos, jog skyrus švelnesnę – alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti institucijoms įvykdyti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Be kita ko išvykimo pavojų į kitas Europos Sąjungos valstybes pagrindžia faktas, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo Užsieniečio tikslas ir jis per Lietuvos Respublikos teritoriją vyko tranzitu, prieglobsčio prašymą pateikė neiškart atvykęs, o po dviejų mėnesių nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką. Užsienietis nenori būti grąžintas į kilmės valstybę, jis bandys išvengti išsiuntimo procedūros vykdymo, bei prioritetą teiks savo asmeniniams interesams nepaisydamas, kad ir toliau pažeis įstatymais nustatytą tvarką.

11.5. Užsienietis apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų, neįvertintų pirmosios instancijos teismo sprendime, kurie paneigtų byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo sprendime įvertintas faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pratęstas alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. liepos 26 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje arba išnyks sulaikymo pagrindai – taikymas, pagrįstumas ir teisėtumas.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis neteisėtai ir neturėdamas kelionės dokumento ir teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų, atvyko į Lietuvos Respubliką, o jo tapatybė iki šiol nėra patvirtinta, taip pat Užsienietis pažeidė taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas – gavęs leidimą išvyko iš laikino apgyvendinimo vietos, negrįžo nustatytu laiku ir buvo sulaikytas. Tokį elgesį teismas įvertino kaip nebendradarbiavimą su institucijomis, sprendžiančiomis Užsieniečio teisinės padėties klausimus. Teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas pratęsti Užsieniečiui taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę, bei nenustatė pagrindo taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, jog byloje nustatyta, jog Migracijos departamentas išnagrinėjo Užsieniečio prieglobsčio prašymą ir 2026 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Užsienietis su šiuo sprendimu nesutiko ir apskundė jį Regionų administraciniam teismui, tačiau minėtas teismas išnagrinėjęs Užsieniečio skundą 2026 m. balandžio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7838-631/2026 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00447-2026-8) jį atmetė, kaip nepagrįstą, šis sprendimas 2026 m. balandžio 28 d. įsiteisėjo ir yra vykdytinas.

16. Nagrinėjamu atveju Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, todėl jam taikytini bendrieji užsieniečio sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, be kita ko, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas yra būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

17. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas VSAT, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Užsienietis šiuo metu yra įgijęs neteisėto migranto statusą Lietuvos Respublikoje (jo prieglobsčio prašymas yra išnagrinėtas) ir yra sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo ir grįžimo dokumento gavimo, kreipiantis dėl tarpininkavimo į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) (VSAT Valdybos 2026 m. gegužės 5 d. raštas Nr. 21-14-936 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio grįžimo dokumento“), daro išvadą, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, kurie taikytini ir sprendžiant alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimus tais atvejais, kai sulaikymas vertintinas kaip per griežta priemonė Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

19. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.).

20. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą užsieniečiams nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

21. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Užsieniečio apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, sprendžia, kad Užsienietis nesutinka su jam parinkta judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemone ir laiko ją per griežta.

22. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečiui pritaikytos judėjimo laisvės apribojimo priemonės proporcingumą, atsižvelgia į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: Užsieniečio tapatybė nėra galutinai patvirtinta (jis nėra pateikęs asmens dokumento originalo), Lietuvos Respublikoje Užsienietis neturi gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių, pakankamai lėšų pragyvenimui, su Lietuva jo nesieja jokie ryšiai; Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, išvyko iš laikino apgyvendinimo vietos ir negrįžo nustatytu laiku, bei buvo sulaikytas; Užsienietis šiuo metu nėra prieglobsčio prašytojas; byloje nėra duomenų, sudarančių prielaidas išvadai, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, taip pat valstybės saugumui; VSAT atlieka veiksmus siekiant gauti Užsieniečio grįžimo dokumentus ir jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

23. Pirmosios instancijos teismas pratęsė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. liepos 26 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje arba išnyks sulaikymo pagrindai, pagrįstumas ir teisėtumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino su Užsieniečiu susijusias aplinkybes bei byloje esančius įrodymus ir paskyrė objektyviai reikalingą ir proporcingą alternatyvią sulaikymui priemonę, jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrai įvykdyti, pasiekti.

24. Dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminu, teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai nėra tiesiogiai susiję su Užsieniečio laisvės ribojimu, o manydamas, kad Migracijos departamentas vilkino prieglobsčio suteikimo klausimo sprendimą ar neveikė taip, kaip turėtų veikti pagal teisės aktus, Užsienietis turi teisę ginti savo teises, pradėdamas atskirą administracinę ar teisminę procedūrą.

25. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino bylos nagrinėjimo metu buvusias faktines aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio U. A. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.