Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo, pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, kad jos pažeistų teisių atkūrimo klausimas net ir po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo ir paskelbimo iki šiol nėra išspręstas. Teisinio mechanizmo nebuvimas yra valstybės, o ne juridinių ar fizinių asmenų problema, todėl tai negali užkirsti kelio ginti savo teisėtus interesus ir reikalauti įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą.

Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu ir teismas nuspręstų, kad ji praleido terminą pateikti reikalavimą išmokėti pensijos nepriemoką, prašo atnaujinti praleistą terminą, pripažinus, kad jis buvo praleistas dėl svarbių, su neteisėtais valstybės veiksmais susijusių priežasčių. Pabrėžė, jog joks VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas dėl pensijos sumažinimo aptariamu laikotarpiu nebuvo įteiktas. Pareiškėjos nuomone, jos pagarba galiojančiam įstatymui ir sąžiningas jo vykdymas negali atsigręžti prieš ją pačią ir negali būti laikomi priežastimi atsisakyti atnaujinti terminą pažeistoms teisėms ginti. Nurodė, kad po pasaulinės ekonominės finansinės krizės pabaigos nėra vykdomas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, todėl valstybė, atsisakydama atkurti pareiškėjos teisių pažeidimą, negali remtis savo pačios neteisėtu neveikimu. Be to, pažymėjo, kad galimas senaties termino praleidimas nedraudžia suinteresuotajam asmeniui kreiptis, kad būtų apginta pažeista jo teisė. Senaties termino praleidimas gali būti priežastimi netenkinti suinteresuoto asmens prašymo ar skundo, bet negali būti teisėtu pagrindu atsisakyti jį svarstyti.

VSDFV nuomone, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad yra sąžininga Lietuvos Respublikos pilietė, suprato sunkią Lietuvos finansinę padėtį ir nereiškė pretenzijų dėl pensijos sumažinimo, yra tik nuo jos valios priklausiusios aplinkybės ir savaime nėra tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, nulėmusios jos galimybę kreiptis į VSDFV ir objektyviai užkirtusios kelią per 3 metus paduoti skundą. VSDFV teigimu, pareiškėjos argumentas, kad praleisto termino atnaujinimas sietinas su priešingos šalies neteisėtu neveikimu, atmestinas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą bei Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. KT8-S5/2014. Paaiškino, kad pareiškėjos argumentas, jog praleisto termino atnaujinimas sietinas su priešingos šalies neteisėtu neveikimu, buvo atmestas, nes nustatant kompensacijų mokėjimo pradžią ir protingą laikotarpį, per kurį dėl šių pensijų mažinimo atsiradę praradimai bus kompensuoti, turi būti, kaip pabrėžė Konstitucinis Teismas, atsižvelgiama ir į ypatingos situacijos padarinius bei į valstybės išgales.

Be to, VSDFV nuomone, kadangi pareiškėjos skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, reikalavimas įpareigoti išmokėti senatvės pensijos nepriemoką teisme negali būti nagrinėjamas iš esmės.

VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, jis pagrįstai taikė Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas, išmokėdamas pareiškėjai senatvės pensiją laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., ir įvertinant tai, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, bei atsižvelgiant į tai, kad nuo 2014 m. gegužės 22 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas ir dėl to, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo pareiškėja į VSDFV Vilniaus skyrių kreipėsi praleidusi nustatytą 3 metų terminą, pareiškėjos reikalavimas patenkinti skundą ir įpareigoti atsakovą išmokėti negautą senatvės pensiją, sumažintą pritaikius Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d., nuostatas, atmestinas.

Teismo posėdyje pareiškėja ir atsakovų atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 59, 62).

Motyvuojamoji dalis

Dalis bylos nutrauktina, kitoje dalyje pareiškėjos skundas atmetamas.

Pareiškėja siekia jai paskirtos ir pritaikant Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies, priteisimo.

Nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2008 m. birželio 7 d. senatvės pensija paskirta VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 11-11-6847 (b. l. 46).

Pareiškėjos senatvės pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, buvo mažinama nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (b. l. 8–9).

2014 m. rugsėjo 23 d. pareiškėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama apskaičiuoti ir išmokėti pensijos nepriemoką už 2010–2011 m., susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 str. taikymo (b. l. 6).

VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2014 m. spalio 1 d. raštu Nr. (10.1)3-117184 pareiškėjos prašymo dalį dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti VSDFV (b. l. 7), o 2014 m. spalio 8 d. raštu Nr. (10.1-02)3-121057 pateikė pareiškėjai jai mokėtos senatvės pensijos skaičiavimus (b. l. 8–9).

VSDFV 2014 m. spalio 13 d. sprendime Nr. (6.5)I-8255 pareiškėjai buvo nurodyta, kad ji praleido Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 str. nustatytą 3 metų terminą apskųsti sprendimą dėl jai mokėtinos pensijos sumažinimo, todėl pareiškėjai pasiūlyta iki 2014 m. lapkričio 10 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą (b. l. 10–11).

2014 m. lapkričio 7 d. rašte pareiškėja nurodė VSDFV, jog tikėjo, kad jai mokama pensija buvo sumažinta ne individualaus administracinio akto pagrindu, o Laikinojo įstatymo pagrindu, joks VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas dėl pensijos sumažinimo jai nebuvo įteiktas ir apie jį sužinojo tik daug vėliau, apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo tik Konstituciniam Teismui paskelbus 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, todėl ir terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012 m. vasario 6 d. Minėtame rašte taip pat teigė, kad praleisto termino atnaujinimas taip pat sietinas ir su valstybės neteisėtu neveikimu, kadangi po pasaulinės ekonominės finansinės krizės pabaigos nėra vykdomas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas.

VSDFV skundžiamu 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. (6.5)I-9781 termino kreiptis dėl senatvės pensijos išmokėjimo neatnaujino ir todėl atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 13–16).

Pensijų įstatymas 45 str. nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. detalizuota, jog VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 str. 1 d. nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo minėtos LVAT praktikos, nes bylų aplinkybės iš esmės analogiškos, o ginčo teisiniams santykiams taikytinos tos pačios teisės normos.

Kaip minėta, pareiškėjai pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. mažinama nuo 2010 m. sausio 1 d., taigi darytina išvada, kad apie savo galimai pažeistas teises ji sužinojo būtent 2010 m. sausio mėn., pirmą kartą gavusi pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas sumažintą senatvės pensiją. Šiuo atveju pareiškėjos VSDFV Vilniaus skyriui paduotas 2014 m. rugsėjo 23 d. prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. taikymo prasme. Paduodama minėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai jai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta pensija, todėl pareiškėjos nurodytas nežinojimas apie jos teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi. Teismo vertinimu, termino kreiptis dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo praleidimo nepateisina ir pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad vis dar nėra nustatytas pagal laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmas.

Pažymėtina, kad pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 p., jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per VSDFV nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundžiamame VSDFV 2014 m. gruodžio 10 d. sprendime Nr. (6.5)I-9781 atsakovė teisingai įvertino pareiškėjos nurodytas termino kreiptis į ją praleidimo priežastis ir, pagrįstai nusprendė pareiškėjos skundo nenagrinėti, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą VSDFV sprendimą, taigi pareiškėjos reikalavimas dėl šio sprendimo panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškėjai senatvės pensijos nepriemoką

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Skundžiamu 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. (6.5)I-9781 VSDFV atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 23 d. prašymą dėl nepriemokos išmokėjimo, taigi pastarasis liko iš esmės VSDFV, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, neišnagrinėtas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 8 p. nustatyta, kad byla nutraukiama, jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos dalis dėl reikalavimo išmokėti pensijos nepriemoką nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 8 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

Nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjos L. G. reikalavimo priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškėjai 9 557,53 Lt senatvės pensijos nepriemoką.

Kitą pareiškėjos L. G. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.