Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-09 · Administracinė byla Nr. I-1189-281/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-04-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-09
Bylos Nr.
I-1189-281/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03914-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1189-281/2019 Teismo proceso Nr. 3-61-3-03914-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. S. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 2,82 Eur bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–14).

Paaiškino, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinama tinkama izoliacija, nors jis yra buvęs valstybės tarnautojas ir nuo kitų asmenų turi būti laikomas atskirai. Pareiškėjas 2018-04-30 rašė skundą Vilniaus PN, paaiškindamas, kad 2018-04-28 per įvykusį kontaktinį trumpalaikį pasimatymą su savo šeimos nariais buvo laikomas bendrai su kitais nuteistaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai. Pareiškėjas 2018-04-30 bei 2018-06-04 skundais kreipėsi į Vilniaus PN, skųsdamas, nurodydamas, jog 2018-04-25, 2018-05-30 nuo 17.30 val. iki 18.00 val. ir 2018-06-02 apie 11.15 val. medicinos dalies vestibiulyje turėjo laukti kartu su kitais nuteistaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai. Pareiškėjas 2018-07-10 kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, nurodydamas, kad nuo pat atvykimo dienos, t. y. nuo 2017-08-03, pareigūnai neužtikrina pareiškėjo izoliacijos nuo kitų nuteistųjų, pareiškėjas einant į Vilniaus PN valgyklos patalpą turi eiti pro nuteistųjų, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, langus, einant po langus nuolat yra apliejamas skysčiais, apmėtomas maistu, pravardžiuojamas.

Nurodė, kad Vilniaus PN nuteistiesiems duodamas maistas yra nekokybiškas. Pareiškėjas nuo Vilniaus PN maisto buvo apsinuodijęs, 2018-04-25 ir 2018-04-27 kreipėsi į medikus. Dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas patyrė žalą.

Teigia, kad pareiškėjui yra ribojami trumpalaikiai pasimatymai su savo šeimos nariais. Buvusiems valstybės tarnautojams kontaktiniai pasimatymai suteikiami tik išskirtinėmis dienomis, t. y. tik trečiadieniais ir kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį. Teisės aktai nesuteikia Vilniaus PN pareigūnams teisės apriboti trumpalaikius kontaktinius pasimatymus su šeimos nariais ar nustatyti pasimatymų suteikimo dienas. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2018-04-19 Vilniaus PN direktoriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad 2018-04-28 apie 10 val. jo aplankyti atvyks tėvai ir vaikai. Nepaisant to, tėvams su mažais vaikais atvykus aplankyti pareiškėją, pasimatymo jiems teko laukti visą valandą iki 11.00 val. Nors pareiškėjo artimieji turėjo galimybę naudotis Vilniaus PN lankytojų laukiamuoju kambariu, tačiau prie šio kambario nėra įrengtas tualetas. Todėl atvykusių aplankyti asmenų pasitikimo sąlygos pataisos namuose yra netinkamos, jiems net nesuteikiama galimybė atsigerti geriamo vandens.

Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN pareigūnai neteisėtai atliko jo asmens kratą (apžiūrą). Dėl pareigūno J. D. atliktos kratos (apžiūros) pareiškėjas 2018-05-31 kreipėsi su skundu į Vilniaus PN direktorių. Paaiškina, kad pareiškėjas 2018-05-29 19.30 val. II-ame gyvenamajame korpuse naudojosi asmeniniu nešiojamuoju kompiuteriu, į patalpą įėjo pareigūnas J. D. ir atliko asmens kratą (apžiūrą). Teigia, kad tokia krata (apžiūra) atlikta be jokio teisinio pagrindo, nepadarius jokio neteisėto veiksmo, taip pat matant kitiems nuteistiesiems. Pareiškėjo įsitikinimu jam buvo atlikta dalinė krata, tačiau ne pagal teisės aktų reikalavimus, o visuminė krata atliekama atskiroje patalpoje, o ne matant kitiems nuteistiesiems. Todėl mano, kad atliekant pareiškėjui kratą (apžiūrą) jis buvo žeminamas kitų nuteistųjų akivaizdoje, patyrė dvasinių kančių.

Pareiškėjas 2018-07-03, 2018-07-16, 2018-07-24 prašymais kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, prašydamas užregistruoti pareiškėją pas šeimos gydytoją, nes pareiškėjas jaučia skausmą nugaroje, jam reikalingi vaistai. Šie pareiškėjo prašymai buvo ignoruojami, pareiškėjas reikiamus medikamentus gavo tik 2018-07-27. Todėl pareiškėjas dėl Vilniaus PN pareigūnų aplaidumo negavo reikalingų medikamentų bei gydymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29–37).

Paaiškino, kad pareiškėjas J. S. laivės atėmimo bausmę atlieka kartu su kitais buvusiais valstybės tarnautojais Vilniaus PN II-o gyvenamojo korpuso trečiame aukšte. II-asis gyvenamasis korpusas pilnai izoliuotas nuo kitų Vilniaus PN sektorių, t. y. nuo I-ojo gyvenamojo korpuso, nuo III-ojo korpuso, taip pat nuo Vilniaus PN gamybos lokalinio sektoriaus. Sveikatos priežiūros tarnybos priimamasis įrengtas III-ame gyvenamajame korpuse. Pareiškėjo teiginiai, neva trumpalaikių pasimatymų metu jam ir jo šeimos nariams nebuvo užtikrintas tinkamas saugumas visiškai neatitinka realios situacijos, nes pasimatymų biure (trumpalaikių pasimatymų patalpose) įrengta vaizdo stebėjimo sistema. Pasimatymų biure yra priežiūros postas, kuriame nuolat budi pareigūnas užtikrinantis pasimatymų biure esančių asmenų saugumą bei režimo reikalavimų laikymąsi. Rašte nurodyta, kad Vilniaus PN II-ame gyvenamajame korpuse (kuriame bausmę atlieka buvę valstybės tarnautojai) yra įrengtas kabinetas, kuriame, pagal nustatytą grafiką, sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai teikia nuteistiesiems sveikatos priežiūros paslaugas. Tik nesant galimybės suteikti reikiamos paslaugos minėtame kabinete, nuteistieji lydimi pareigūnų, vedami į sveikatos priežiūros tarnybos patalpas, esančias įstaigos III-ame korpuse. Tokiu būdu yra užtikrinamas nuteistųjų, buvusių valstybės tarnautojų, izoliavimas nuo kitų nuteistųjų. Nuteistiesiems, buvusiems valstybės tarnautojams, einant į I-ame gyvenamajame korpuse esančią valgyklą, užtikrinama tinkama izoliacija ir saugumas nuo kitų nuteistųjų, nes nuteistuosius, buvusius valstybės tarnautojus, pagal patvirtintą grafiką į valgyklą veda Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai ir šie nuteistieji neturi tiesioginio kontakto su kitais. Pareiškėjas abstrakčiai, nepateikdamas jokių jo žodžius patvirtinančių įrodymų, nurodė, kad jis apsinuodijo įstaigoje tiekiamu maistu. Atkreipė dėmesį, kad maistas nuteistiesiems išduodamas tik po įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio maisto patikrinimo (ragavimo), tai pažymint Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Paaiškino, kad trumpalaikių kontaktinių pasimatymų grafikas yra būtinas, nes Vilniaus PN yra vienas pasimatymų biuras ir kitų patalpų, kuriose galėtų vykti trumpalaikiai pasimatymai, neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų, pataisos įstaigoje nėra. Atsakovės atstovo teigimu, kratų atlikimas laisvės atėmimo įstaigoje yra susijęs su saugumo, tvarkos užtikrinimu laisvės atėmimo įstaigoje, neleistinų nuteistiesiems turėti daiktų kontrole ir tai savaime nėra teisės į privatumą pažeidimas. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas įtaręs, kad nuteistieji, 2018-05-29 buvę kompiuterių naudojimosi patalpoje, gali turėti neleistinų daiktų, teisėtai ir pagrįstai šių nuteistųjų atžvilgiu atliko kratas. Vilniaus PN patalpoje, kurioje vyksta pasimatymai neatskiriant nuteistųjų nuo lankytojų yra įrengtos 4 pasimatymų vietos. 2018-04-28 nuo 8.30 val. iki 11.00 val. visos vietos minėtoje patalpoje buvo užimtos, t. y. vyko trumpalaikiai pasimatymai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo artimųjų atvykimo laiku patalpoje, kurioje vyksta pasimatymai neatskiriant nuteistųjų nuo lankytojų, nebuvo laisvų vietų, pareiškėjo artimiesiems žodžiu buvo paaiškinta, kad trumpalaikis pasimatymas bus suteiktas iš karto atsilaisvinus vietai. 2018-04-28 11.00 val. atsilaisvinus vietai patalpoje, pareiškėjo artimieji ir pats pareiškėjas iš karto buvo įleisti į pasimatymą. Vilniaus PN pabrėžia, kad pareiškėjas J. S. buvo gydomas laikantis galiojančiu ligos gydymo algoritmu bei atsižvelgiant į neurologų rekomendacijas. Pareiškėjui nebuvo sukelta jokios žalos sveikatai, fizinių ir vidinių kančių. Pareiškėjui stuburo skausmų paūmėjimo metu Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai visais atvejais paskirdavo LSMUL Kauno klinikų neurologo rekomenduotus medikamentus. Pabrėžtina, kad pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas i teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos iš valstybės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovai nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimą jam nepriimtinomis sąlygomis Vilniaus pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Dėl izoliacijos nuo kitų nuteistųjų

Pareiškėjo teigimu jam nebuvo užtikrinama tinkama izoliacija, nors jis yra buvęs valstybės tarnautojas ir nuo kitų nuteistųjų turi būti laikomas atskirai. Pareiškėjas per įvykusį kontaktinį trumpalaikį pasimatymą su savo šeimos nariais buvo laikomas bendrai su kitais nuteistaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, taip pat su kitais nuteistaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, turėjo laukti medicinos dalies vestibiulyje, pareiškėjas einant į Vilniaus PN valgyklos patalpą turi eiti po nuteistųjų, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, langus, einant po langus nuolat yra apliejamas skysčiais, apmėtomas maistu, pravardžiuojamas.

Vadovaujantis BVK 70 straipsnio 3 dalimi, izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Nuostata, kad nurodytai asmenų kategorijai priskirti nuteistieji yra laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų, yra imperatyvi. Už nustatyto kalinimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, kuri turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų tam, kad būtų nustatyta, ar kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai, ir tokius asmenis kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-2917/2013).

Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas yra buvęs valstybės tarnautojas ir jam taikytinos nurodytos BVK imperatyvios nuostatos dėl laikymo atskirai nuo kitų nuteistųjų. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka kartu su kitais nuteistaisiais buvusiais valstybės tarnautojais Vilniaus PN II-o gyvenamojo korpuso 3 aukšte, kuriame yra įrengtos bendrabučio tipo patalpos, skirtos buvusiems valstybės tarnautojams (8–9 nuteistųjų būriai). Vilniaus PN II-as gyvenamasis korpusas yra visiškai izoliuotas nuo kitų Vilniaus PN sektorių – I-o gyvenamojo korpuso, kuriame gyvena didžioji dalis nuteistųjų ir II-o korpuso, kuriame gyvena sveikatos sutrikimų turintys nuteistieji ir senjorai bei yra įrengti Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vadovaujančių pareigūnų darbo kabinetai.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas 2018-07-10 kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, nurodydamas, kad pareigūnai neužtikrina pareiškėjo izoliacijos nuo kitų nuteistųjų, pro langus yra apmėtomas maistu, apipilamas skysčiais. Vilniaus PN administracija 2018-08-06 raštu informavo pareiškėją, kad siekiant užkardyti galimus pažeidimus imtasi atitinkamų priemonių – sustiprintas II-ojo korpuso nuteistųjų saugumas vedant į valgyklą, taip pat administracija sieks užtikrinti, kad dinaminės priežiūros pareigūnai vykdytų I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistųjų stebėjimą, tam, kad minėti pažeidimai nepasikartotų.

Pareiškėjas taip pat 2018-06-04 kreipėsi su skundu į Vilniaus PN administraciją, nurodydamas, kad 2018-05-30 nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir 2018-06-02 apie 11.15 val. prie sveikatos priežiūros tarnybos patalpų laukė savo eilės pas gydytoją bendroje, t. y. kartu su kitais nuteistaisiais, eilėje, todėl nebuvo užtikrinta jo izoliacija nuo kitų nuteistųjų. Vilniaus PN 2018-07-02 raštu atsakė pareiškėjui, kad imperatyvo asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo metu izoliuoti atskiras nuteistųjų grupes nenumato (b. l. 20–21).

Pareiškėjas 2018-04-30 rašė skundą Vilniaus PN, paaiškindamas, kad 2018-04-28 per įvykusį kontaktinį trumpalaikį pasimatymą su savo šeimos nariais buvo laikomas bendrai su kitais nuteistaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai. Pareiškėjas 2018-04-30 bei 2018-06-04 skundais kreipėsi į Vilniaus PN, skųsdamas, nurodydamas, jog 2018-04-25, 2018-05-30 nuo 17.30 val. iki 18.00 val. ir 2018-06-02 apie 11.15 val. medicinos dalies vestibiulyje turėjo laukti kartu su kitais nuteistaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai. Vilniaus PN direktorius 2018-05-29 raštu atsakė pareiškėjui, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis tvarką, imperatyvo pasimatymų metu izoliuoti atskiras nuteistųjų grupes nenumato (b. l. 23–24).

Iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad Vilniaus PN administracija, atsakydama į pareiškėjo skundus, iš esmės sutiko su pareiškėjo nurodoma aplinkybe, kad jam teko susidurti su kitais nuteistaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai laukiant eilėje pas gydytoją, taip pat trumpalaikio kontaktinio pasimatymo su savo šeimos nariais metu, be to, kad tinkama izoliacija nebuvo užtikrinta vedant pareiškėją į valgyklą pro I-ąjį gyvenamąjį korpusą. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistos imperatyvios Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, įpareigojančios pataisos įstaigos administraciją užtikrinti tinkamą atskirų kategorijų nuteistųjų izoliavimą nuo kitų nuteistųjų, nepriklausančių šiai kategorijai, ir atsakovės atstovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti.

Tačiau nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad Vilniaus PN trumpalaikių pasimatymų patalpoje, kurioje pasimatymai vyksta neatskiriant nuteistųjų nuo lankytojų, yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, šias patalpas vaizdo stebėjimo priemonėmis nuolat stebi budinčiosios pamainos pareigūnai, taip pat siuntinių ir perdavimo bei pasimatymų suteikimo biuro pareigūnai. Pareigūnai, vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nustatę, kad nuteistieji pažeidžia režimo reikalavimus, nedelsdami reaguoja į įvykį ir vyksta į pažeidimo padarymo vietą. Taigi techninėmis priemonėmis ir fizine apsauga atsakovės atstovas užtikrino pareiškėjo saugumą trumpalaikių pasimatymų metu. Vertinant pažeidimus, pasireiškusius vedant pareiškėją į valgyklą pro I-ąjį gyvenamąjį korpusą pastebėtina, kad Vilniaus PN nurodė imsiantis papildomų saugumo priemonių siekiant užtikrinti izoliaciją vedant nuteistuosius į valgyklą, taip pat, pastebėjus nuteistuosius, kurie atlieka žeminančius veiksmus buvusių valstybės tarnautojų, pareigūnų atžvilgiu jie atitinkamai bus nubausti už bausmės atlikimo tvarkos pažeidimą (b. l. 19). Taigi matyti, kad Vilniaus PN imasi atitinkamų priemonių asmenų izoliacijai užtikrinti, kitiems nuteistiesiems vykdant bausmės atlikimo tvarkos pažeidimus Vilniaus PN administracija aktyviai imasi papildomų priemonių tokiems veiksmams užkardyti ir užtikrinti buvusių valstybės tarnautojų, pareigūnų saugumą. Vertinant pažeidimą laukiant eilės pas gydytoją bendroje eilėje su kitais nuteistaisiais, teismas pažymi, kad Vilniaus PN yra užtikrinęs, jog II-ame gyvenamajame korpuse, kur pareiškėjas atlieka bausmę, būtų įrengtas kabinetas teikti nuteistiesiems sveikatos priežiūros paslaugas, o nesant galimybės pasinaudoti šiuo kabinetu, nuteistieji su papildoma apsauga vedami į III-ajį gyvenamąjį korpusą.

Kartu pastebėtina, kad pareiškėjo atžvilgiu padaryti pažeidimai buvo epizodiniai ir trumpalaikiai, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui nurodytu laikotarpiu grėsė pavojus, pareiškėjas nei skunduose, pateiktuose Vilniaus PN administracijai, nei skunde, pateiktame teismui, nepagrindė, kad jam buvo daromas neigiamas poveikis minėto trumpalaikio pasimatymo ar laukimo eilėje pas gydytoją metu, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, suponuojančių išvadą, kad pareiškėjui buvo grasinama ar pan., taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl minėtų pažeidimų pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, sąlygojusių ilgalaikio, sunkiai pašalinamo poveikio jo sveikatai atsiradimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad dėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų pareiškėjas galėjo patirti trumpalaikių ir vienkartinių neigiamo pobūdžio išgyvenimų dėl pasireiškusios netinkamos izoliacijos nuo kitų nuteistųjų, tačiau šie pažeidimai nebuvo pakankamai intensyvūs tam, kad sukeltų pareiškėjui neturtinę žalą.

Dėl pareiškėjui atliktos kratos (apžiūros)

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūros tvarką reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 (2017-12-08 įsakymo redakcija) (toliau – ir Instrukcija), pagal kurios 148 punktą, siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Kratas ir apžiūras atlieka prižiūrėtojai, kitų laisvės atėmimo vietų tarnybų pareigūnai. Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės, o suimtojo arba nuteistojo kratos tikslas – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama (Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 149-151 punktai).

Atvejai, kai suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama, įtvirtinti nurodytos instrukcijos 153 papunkčiuose, t. y. 1) atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos; 2) uždarant į karcerį, baudos (drausmės) izoliatorių, perkeliant į kamerų tipo patalpas ir paleidžiant iš jų; 3) atliekant kratas kameroje, kur kalėjimo režimo sąlygomis laikomi nuteistieji, karceryje, baudos (drausmės) izoliatoriuje, kamerų tipo patalpose; 4) suimtajam arba nuteistajam padarius nusikalstamą veiką; 5) įtarus, kad suimtasis arba nuteistasis turi daiktų, kuriuos jam turėti draudžiama; 6) prieš ir po pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis, kai pasimatymų metu tarp pasimatančiųjų galimas fizinis kontaktas.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas 2018-05-31 kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, nurodydamas, kad 2018-05-29 19.30 val. kompiuterių naudojimosi patalpoje pareigūnas J. D. atliko pareiškėjo kūno kratą (apžiūrą), mano, kad tai buvo vykdoma nesant teisinio pagrindo, pažeidžiant teisės aktus. Vilniaus PN administracija 2018-06-12 raštu atsakė pareiškėjui, jog pareigūnas J. D., įtaręs, kad pareiškėjas turi draudžiamų daiktų atliko pareiškėjui ir kitiems patalpoje esantiems nuteistiesiems asmenims kratą, surašė tarnybinį pranešimą, tokius veiksmus atliko vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis (b. l. 15).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išadą, kad Vilniaus PN pareigūnas turi teisę atlikti asmens kratą (apžiūrą) jeigu jam kyla įtarimas, kad suimtasis ar nuteistasis gali turėti neleistinų daiktų. Todėl diskrecija imtis aktyvių veiksmų ir atlikti asmens kratą priklauso būtent Vilniaus PN pareigūnui, vien įtarimas, kad suimtasis ar nuteistasis gali turėti neleistinų daiktų, yra pagrindas atlikti šio asmens kratą. Teismas sutinka su atsakovo išdėstyta pozicija, kad kratų atlikimas laisvės atėmimo įstaigoje yra susijęs su saugumo, tvarkos užtikrinimu, neleistinų turėti daiktų kontrole ir tai savaime nėra teisės į privatumą pažeidimas. Teismas papildomai pastebi, kad pareiškėjas nenurodė kokią jis neturtinę žalą patyrė dėl Vilniaus PN pareigūno atliktos kratos. Byloje nėra duomenų, kad atliekant šią kratą pareiškėjas būtų patyręs kokius nors ypatingus nepatogumus, be to, kaip skunde nurodo pats pareiškėjas, krata buvo atliekama ne tik jam, bet ir kitiems tuo metu kompiuterių naudojimosi patalpoje buvusiems asmenims. Taigi Vilniaus PN pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu nevykdė išskirtinai jo atžvilgiu nukreiptų patikrinimų ar apžiūrių, o siekė užtikrinti bendrą saugumą ir reikalavimų laikymąsi laisvės atėmimo įstaigoje.

Dėl medicininės pagalbos suteikimo pareiškėjui

Pareiškėjo teigimu, 2018-07-03, 2018-07-16, 2018-07-24 prašymais kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, prašydamas užregistruoti pareiškėją pas šeimos gydytoją, nes pareiškėjas jaučia skausmą nugaroje, jam reikalingi vaistai. Šie pareiškėjo prašymai buvo ignoruojami, pareiškėjas reikiamus medikamentus gavo tik 2018-07-27.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas 2018-07-03 skundais kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl nesuteiktos medicininės pagalbos. Vilniaus PN direktorius 2018-07-27 raštu atsakė, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, kad jis 2018-07-02 būtų kreipęsis į gydytoją, registracijos žurnaluose taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų registravęsis pas gydytoją (b. l. 16, 47).

Remiantis pareiškėjo medicininių dokumentų kopijomis nustatyta, kad pareiškėjas 2018-04-25 kreipėsi į sveikatos priežiūros tarnybą dėl sutrikusio virškinimo, buvo apžiūrėtas gydytojo, nustatyta gastroduodenito diagnozė, paskirtas gydymas, po pakartotinio apsilankymo 2018-04-27 daugiau nusiskundimų nebuvo, pas gydytoją pareiškėjas daugiau nesilankė (b. l. 22).

Taip pat matyti, kad pareiškėjas kreipėsi dėl nugaros skausmų į Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą 2018-07-27, pareiškėjui paskirtas Diclofenac gelis, Dicuno tabletės, B grupės vitaminai (b. l. 46). Iš gydytojo paskyrimo lentelės matyti (b. l. 46–47), kad pareiškėjui vaistai yra skiriami nuolat ir periodiškai.

Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius dokumentus, teismas daro išvadą, kad Vilniaus PN suteikė galimybę pareiškėjui gauti jam reikiamus vaistus, byloje nėra užfiksuota duomenų, kad pareiškėjas būtų registravęsis pas gydytoją, tačiau jam vaistus būtų atsisakyta suteikti. Todėl laikytina, kad Vilniaus PN sudarė galimybę pareiškėjui gauti reikiamus vaistus ir medikamentus ir reikiamą medicininę priežiūrą, o šiuo aspektu Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Dėl trumpalaikių pasimatymų tvarkos

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN nepagrįstai riboja pareiškėjo teisę matytis su artimaisiais, sudarydama nuteistųjų pasimatymų grafiką, teigia, kad buvusiems valstybės tarnautojams kontaktiniai pasimatymai suteikiami tik išskirtinėmis dienomis, t. y. tik trečiadieniais ir kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį, todėl tai pažeidžia pareiškėjo teises.

Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems yra leidžiami trumpalaikiai (iki trijų valandų) ir ilgalaikiai (iki vienos paros) pasimatymai. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato Bausmių vykdymo kodekso nuostatos. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 102 punktu, pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą, kuriame turi būti nurodytas prašančiojo suteikti pasimatymą vardas ir pavardė, asmens statusas nuteistojo atžvilgiu (sutuoktinis, sugyventinis, artimasis giminaitis, asmuo, turintis bendrą vaiką, ar kitas asmuo), nuteistojo, su kuriuo pageidaujama pasimatyti, vardas ir pavardė (kai prašymą pateikia į pasimatymą su nuteistuoju atvykstantis asmuo), pageidaujamo pasimatymo rūšis ir trukmė, motyvai dėl antro pasimatymo be pertraukos suteikimo. Leidimą suteikti pasimatymą ar kelis pasimatymus be pertraukos duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo ar kelių pasimatymų trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą arba antrą pasimatymą iš eilės be pertraukos, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas 2018-04-27 skundu kreipėsi į Vilniaus PN dėl galimo trumpalaikių pasimatymų ribojimo 8 ir 9 būrio nuteistiesiems. Vilniaus PN direktorius 2018-05-28 raštu atsakė pareiškėjui, kad administracija trumpalaikių pasimatymų grafiką, neatskiriant nuteistųjų nuo lankytojų, sudarė siekiant izoliuoti vienus nuteistuosius nuo kitų, atsižvelgus į nuteistųjų skundus bei aplinkybę, kad kitų patalpų, kuriose galėtų vykti trumpalaikiai pasimatymai, neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų, nėra (b. l. 17–18). Pareiškėjas dėl trumpalaikių pasimatymų tvarkos taip pat kreipėsi į Vilniaus PN ir 2018-04-30 skundu, kuriuose nurodė, kad 2018-04-19 Vilniaus PN direktoriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad 2018-04-28 apie 10 val. jo aplankyti atvyks tėvai ir vaikai, nepaisant to, tėvams su mažais vaikais atvykus aplankyti pareiškėją, pasimatymo jiems teko laukti visą valandą iki 11.00 val. Vilniaus PN administracija 2018-05-29 raštu atsakė pareiškėjui, kad nuteistieji, kurie yra buvę valstybės tarnautojai, bausmes atlieka izoliuotai nuo kitų nuteistųjų, tačiau teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pasimatymo metu izoliuoti atskiras nuteistųjų grupes; taip pat informavo pareiškėją, kad 2018-04-28 nuo 8.30 val. iki 11.00 val. visos vietos trumpalaikių pasimatymų kambaryje buvo užimtos, nes jose vyko trumpalaikiai pasimatymai (b. l. 23–24).

Vilniaus PN paaiškino, kad įkalinimo įstaigoje yra sudaromi nuteistųjų pasimatymų tvarkaraščiai, kuriuose yra nustatomos atskiroms nuteistųjų grupėms (buvusiems valstybės tarnautojams, kitiems asmenims) skirtos pasimatymų dienos. Pažymėtina, kad pasimatymų dienos yra nustatomos, be kita ko, atsižvelgiant į nuteistųjų buvusių valstybės tarnautojų pageidavimus. Vadinasi, nuteistiesiems, tiek buvusiems valstybės tarnautojams, tiek ir šiai kategorijai nepriskirtiems asmenims, yra sudaromos galimybės palaikyti socialinius ryšius su laisvėje esančiais asmenimis pasimatymų metu. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jam iš tikrųjų buvo apribota teisė susitikti su artimaisiais, pvz., duomenų, kad atvykus šeimos nariams, jiems nebuvo leista susitikti su pareiškėjui, konkrečių šių įvykių datų ir aplinkybių. Be to, kaip minėta, atsakovės atstovas nurodė, kad sudarant nuteistųjų pasimatymų tvarkaraštį, yra atsižvelgiama, be kita ko, į nuteistųjų buvusių valstybės tarnautojų pageidavimus dėl konkrečių pasimatymo dienų. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad Vilniaus PN atsižvelgia į pareiškėjo pageidavimus dėl susitikimų su šeimos nariais laiko ir sudaro galimybes pareiškėjui matytis su artimaisiais, palaikyti su jais šeimos ryšius.

Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jo artimieji turėjo laukti beveik valandą laiko, kad galėtų su juo pasimatyti, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas asmeniškai dėl to galėjo patirti neturtinę žalą. Taip pat kritiškai vertintini ir pareiškėjo argumentai dėl netinkamų sąlygų suteikimo jo artimiesiems, nes nepatogumus galėjo patirti ne pats pareiškėjas, o kiti jo nurodomi asmenys. Kaip matyti, Vilniaus PN administracija imasi priemonių siekiant užtikrinti lygiavertį ir sklandų trumpalaikių kontaktinių pasimatymų organizavimą, duomenų, kad nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo prašyme dėl pasimatymo nurodytą laiką nėra, priešingai, pasimatymas ir buvo skirtas tą dieną, kurią pareiškėjas prašė, tik valanda vėliau. Teismas laiko, kad tokie pasimatymų grafiko pakeitimai galėjo sudaryti atitinkamų nepatogumų pareiškėjo artimiesiems, tačiau pareiškėjas nedetalizavo kaip būtent jo teisės šioje situacijoje buvo pažeistos, taip pat nėra duomenų, kad dėl vėlesnio artimųjų pasimatymo laiko pareiškėjas būtų patyręs ypatingų dvasinių išgyvenimų ar kančių. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už Vilniaus PN įtvirtintą trumpalaikių pasimatymų tvarką ir trumpalaikių pasimatymų organizavimą.

Dėl Vilniaus PN maisto kokybės

Pareiškėjo teigimu, nuteistiesiems duodamas maistas yra nekokybiškas, pareiškėjas nuo Vilniaus PN maisto buvo apsinuodijęs, 2018-04-25 ir 2018-04-27 kreipėsi į medikus.

Pareiškėjas 2018-04-31, 2018-04-26 skundais kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, nurodydamas, kad apsinuodijo valgykloje ir prašė išduoti apsilankymą pas gydytoją. Vilniaus PN administracija atsakė pareiškėjui 2018-05-21 raštu, paaiškindama, kad pareiškėjas 2018-04-25 kreipėsi į sveikatos priežiūros tarnybą dėl sutrikusio virškinimo, buvo apžiūrėtas gydytojo, nustatyta gastroduodenito diagnozė, paskirtas gydymas, po pakartotinio apsilankymo 2018-04-27 daugiau nusiskundimų nebuvo, pas gydytoją pareiškėjas daugiau nesilankė (b. l. 22). Remiantis į bylą pateiktais medicininiais pareiškėjo dokumentais, matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į medikus 2018-04-25 dėl virškinimo sutrikimų (b. l. 40).

Šiuo atveju, nėra pagrindo teigti, kad būtent dėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų ar maisto kokybės neužtikrinimo pareiškėjas patyrė virškinimo sutrikimus. Pažymėtina, kad analogiškas maitinimas buvo teikiamas ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems asmenims, tačiau byloje nėra duomenų, kad tomis dienomis dėl maisto kokybės būtų skundęsi ir kiti asmenys. Darant prielaidą, kad patiekiamas maistas buvo netinkamos kokybės, juo turėjo apsinuodyti ir kiti tą patį maistą valgę nuteistieji, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad maistas nuteistiesiems išduodamas tik po įstaigos sveikatos priežiūros darbuotojo juslinio maisto patikrinimo (ragavimo). Teismas sutinka su atsakovės išdėstytais pastebėjimais, kad nuteistieji taip pat turi teisę įsigyti maisto produktų pataisos įstaigos parduotuvėje ir pats sau gaminti maistą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo medicininiuose patikros dokumentuose nėra užfiksuota aplinkybės, kad pareiškėjui kilę virškinimo sutrikimai buvo nulemti būtent apsinuodijimo maistu, jie galėjo kilti taip pat ir kitų veiksnių, tokių kaip maistas, įsigytas iš įstaigos parduotuvės. Nenustačius, kad pareiškėjo patirtus virškinimo sutrikimus nulėmė Vilniaus PN neužtikrinta maisto kontrolės sistema, laikytina, kad Vilniaus PN administracija šiuo atveju neteisėtų veiksmų neatliko.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, jog turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė