Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Ž. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Skuodo rajono savivaldybės administracija, A. P., E. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja pareiškimu prašė nustatyti faktą, kad pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Skuodo r. sav.

Pareiškime nurodė, kad 2010 m. kovo 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš A. P. už 14 000 Lt. nusipirko gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais. Notarine tvarka pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta, nes pastatų kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, parduodami pastatai nebuvo nesuformuoti kaip nekilnojamieji objektai ir daiktinės teisės į juos neregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Anksčiau nurodyti pastatai priklausė E. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Ji vaikų neturėjo, po jos mirties jos turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta. E. M. dar prieš savo mirtį turėtus pastatus perleido E. D., o pastaroji perleido savo dukrai A. P. Pareiškėja gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, daržinę, šulinį perėmė ir valdo atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą daugiau kaip penkiolika metų. Iki šiol pareiškėjai niekas nebuvo ir nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl gyvenamojo namo, ūkinio pastato, daržinės ir šulinio valdymo. Šių pastatų valdymas visada buvo ir dabar yra sąžiningas ir teisėtas. Įgyti statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Skuodo r. sav., Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti kito asmens vardu. Gyvenamasis namas su priklausiniais yra valstybiniame žemės sklype. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad valstybinis žemės sklypas, esantis po statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Skuodo r. sav., nėra suformuotas. Žemės sklypas neišnuomotas, neplanuojamas perduoti nuosavybėn neatlygintinai ir nėra paženklintas vietoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 11 straipsnio 5 dalies 1 punktu. žemės sklypas (reikalingas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti) gali būti nuomojamas arba parduodamas be aukciono, pastatų, esančių žemės sklype, savininkui.

Gyvenamasis namas, kurį įgijo pareiškėja, pastatytas 1900 m., ūkinis pastatas ir daržinė - 1950 m. Siekdama pagerinti gyvenamojo namo būklę, pareiškėja perdažė namo išorę, pakeitė dalį langų, išklijavo kambarių sienas tapetais, taip pat tvarko namų valdos žemės sklypą, moka su gyvenamojo namo eksploatavimu susijusius mokesčius, t. y. už komunalinių atliekų surinkimą ir išvežimą, Su pasirinktu elektros tiekėju elektros pirkimo-pardavimo sutartį sudarys įregistravus pastatų nuosavybės teisę.

Pareiškėja negali pastatų nuosavybės teisė įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl esant CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytoms sąlygoms, prašė nustatyti, kad įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, daržinę bei kitus inžinerinius statinius – šulinį.

Teismo posėdžio metu pareiškėja, jos atstovė pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. P. patvirtino, kad pastatus, priklausiusius E. D., kaip įgaliotas asmuo pardavė pareiškėjai. Kadangi nebuvo pastatai registruoti, nebuvo sudaryta ir patvirtinta notarinė sutartis.

Suinteresuoti asmenys E. D. teismo posėdyje nedalyvavo.

Suinteresuotas asmuo Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepimo nepateikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.68 straipsnis).

Pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Skuodo r. sav., įgyjamosios senaties instituto pagrindu.

CK nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; 3) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK4.69 straipsnio 3 dalis); 4) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas nepertraukiamai, teisėtai, atvirai ir kaip savas; 6) valdymas tęsėsi CK4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Byloje pareiškėja kaip teisėtą pastatų valdymo pagrindą nurodo (duomenys neskelbtini) paprastą rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėja iš pardavėjos (suinteresuoto asmens) A. P. nusipirko gyvenamąją sodybą su ūkiniais pastatais, es. (duomenys neskelbtini), Skuodo r. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoto asmens A. P. paaiškinimais nustatyta, kad gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais priklausė ne jai, bet motinai, suinteresuotam asmeniui E. D., kuri pastatus buvo įsigijusi iš buvusios savininkės E. M. Suinteresuoto asmuo A. P. kaip įgaliotas E. D. asmuo sudarė susitarimą su pareiškėja dėl pastatų pirkimo-pardavimo.

Byloje pateikti (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) metų ūkinių knygų išrašai, iš kurių matyti, kad E. M. priklausė medinis gyvenamasis namas, statytas 1918 m., ir tvartas 1959 m. statybos. Pagal Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, es. (duomenys neskelbtini) k., Skuodo r., neįregistruotos, E. M. nurodoma kaip šio pastato valdytoja, kadastro duomenų nustatymo data (duomenys neskelbtini). Nors nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas) neįregistruotas E. M. vardu, nuosavybės teisės į pastatus, įsigytus ar pastatytus iki (duomenys neskelbtini). Registre gali būti registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir <...> savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai. Byloje pateiktų ūkinių knygų įrašų pagrindu teismas sprendžia, kad E. M. buvo ne tik gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų valdytoja, bet ir jų savininkė, todėl galėjo disponuoti jai priklausančiais pastatais.

Byloje tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo A. P. teigė, kad E. D. nusipirko pastatus iš buvusios savininkės E. M., o vėliau pastatus pardavė pareiškėjai A. Ž. Tačiau įgyti nuosavybės teisę į daiktą ir tuo pačiu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas yra galima ne iš bet kokių, bet tik iš teisėtų sandorių. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai sutarties šalys susitarė dėl visų esminių jos sąlygų, taip pat kai tą susitarimą išreiškė įstatyme nustatyta forma bei įregistravo nekilnojamojo turto registro įmonėje. Teismo posėdžio metu nebuvo nustatyta pastatų perleidimo data E. D., tačiau pagal iki (duomenys neskelbtini), (iki E. M. mirties) buvusį teisinį reglamentavimą gyvenamojo namo ar jo dalies pirkimo pardavimo sutarčiai buvo nustatyta notarinė jos sudarymo forma (jei bent viena iš šalių buvo pilietis) bei privalomas sutarties įregistravimas per tris mėnesius turto registro įstaigoje ( CK 255 straipsnio 1 dalis, 1983 m. lapkričio 30 d. redakcija). Kadangi sutarties šalys nesilaikė įsakmiai įstatyme reglamentuotos sandorio formos, toks sandoris negalioja ir negali sukelti teisinių pasekmių, todėl E. D. nuosavybės teisės į šį turtą neįgijo ir nuosavybės į pastatus ir pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu negalėjo perleisti, todėl šiuo pagrindu pareiškėja nuosavybės taip pat neįgijo. Tačiau nesant ginčo dėl to, kad perduoti statiniai priklausė E. M., kad suinteresuotas asmuo E. D. buvo įgijusi pastatus iš E. M. ir juos valdė, darytina išvada, kad E. D. buvusio susitarimo pagrindu tapo teisėta pastatų, valdytoja bei galėjo šią teisę perleisti kitiems asmenims.

Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021 31 p.). Įgyjamojo senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021 24 p.).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja pastatų valdymą perėmė iš E. D. įgalioto asmens A. P. (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja sąžiningai ir teisėtai įgijo ir valdo pastatus nuo šio sandorio sudarymo. Pareiškėja gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus valdo iki šiol, šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. D. ir J. D.

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Pareiškėja gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus valdo sąžiningai ir teisėtai, pastatų valdymas siekia daugiau nei 10 metų, niekas į pastatus nepretenduoja, kas sudaro pagrindą nuosavybės įgijimui pagal senatį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK4.68–4.71straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Valstybės įmonės Registrų centras sudarytos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), Skuodo r. sav. yra statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinerinius statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, jog nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą nėra įregistruotos, patvirtina valstybės įmonės Registrų centro rašte nurodyta informacija. Skuodo rajono savivaldybės administracija nenurodė, jog turtas priklauso valstybei ar savivaldybei. Pareiškėjos valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas. Nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas būtų kada nors nutrūkęs. Byloje nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į statinius nei pareiškėja. Pareiškėjos tvirtinimą, jog valdo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Skuodo r. sav., netiesiogiai patvirtina tai, kad niekas pretenzijų per teismo nustatytą laikotarpį nepateikė.

Kadangi pareiškėja pastatus valdo nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, nėra įgijusi nuosavybės kitu būdu, valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, statiniai buvo valdomi kaip savi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, t. y. yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose, todėl pripažįstama, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į statinius pagal įgyjamąją senatį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos A. Ž. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Skuodo r. sav.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.