Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo V. U.) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

26. Šioje administracinėje byloje pareiškėjai savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kurios nustatytos ir (arba) konstatuotos Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartimi, priimtais civilinėje byloje Nr. e2-122-1093/2020 (teisminio proceso Nr. 2-30-3-00449-2019-7). Nurodyti teismų sprendimai yra įsiteisėję. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) ir prejudicinė galia įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 98 straipsnio 4 dalyje (joje nustatyta, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių). ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Todėl civilinėje byloje Nr. e2-122-1093/2020 (teisminio proceso Nr. 2-30-3-00449-2019-7) nustatyti faktai, konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje ir iš naujo nagrinėjamoje administracinėje byloje nebeįrodinėjami.

27. Nagrinėjamu atveju Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendime, vertinant ginčo situaciją, be kita ko, nustatyta ir konstatuota, kad:

27.1. „ <...> buvusi Žemės sklypo savininkė P. M. kreipėsi į NŽT Molėtų skyrių su pranešimu dėl sprendimo parduoti Žemės sklypą. NŽT Molėtų skyrius 2018 m. gegužės 4 d. viešame puslapyje www.nzt.lt paskelbė informaciją apie parduodamą žemės sklypą, taip pat, be kita ko, ir jo kainą (28 000 Eur). Skelbimo galiojimo terminas buvo nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. Be to, gavęs P. M. pranešimą dėl sprendimo parduoti Žemės sklypą, NŽT Molėtų skyrius pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalį ir pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-5 patvirtinto „Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo“ 5.4. punktą, per 5 darbo dienas privalėjo ieškovams, kaip asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu, raštu, kuris siunčiamas registruotu laišku, pranešti apie parduodamą žemės sklypą ir žemės savininko nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas. Tačiau tai nebuvo padaryta, ką patvirtino NŽT Molėtų skyriaus atstovė teismo posėdyje bei liudytoju apklaustas NŽT Molėtų skyriaus vyresnysis specialistas V. U. Nepaisant to, NŽT Molėtų skyrius P. M. 2018 m. birželio 6 d. išdavė pažymą, kurioje nurodyta, kad pardavėjas žemės sklypą gali parduoti pasirinktiems asmenims, kadangi parduodamo žemės sklypo nepageidavo pirkti kiti asmenys. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria Žemės sklypą P. M. pardavė atsakovams, sudaryta 2018 m. liepos 10 d., sutartis patvirtinta notaro. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui konstatuoti, kad Žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūra buvo pažeista, nes ieškovai nebuvo tinkamai informuoti (t. y. raštu, kuris siunčiamas registruotu laišku) apie Žemės sklypo savininko sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, dėl ko jie negalėjo realizuoti savo pirmumo teisės įsigyti Žemės sklypą.“

28. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartyje konstatuota, kad:

28.1. „ <...> P. M. nuosavybės teise priklausė 10,52 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Su šiuo žemės sklypu ribojasi trys ieškovams priklausantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai: kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo ŪPD Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovas A. K. 2003-05-15 įregistravo ūkininko ūkį adresu: (duomenys neskelbtini). 2018-05-03 P. M. pateikė pranešimą NŽT dėl sprendimo parduoti ginčo žemės sklypą. Informacija apie parduodamą žemės sklypą buvo patalpinta NŽT viešame puslapyje www.nzt.lt nuo 2018-05-04 iki 2018-05-25. Pranešimas dėl ginčo žemės sklypo pardavimo ieškovams registruotu laišku nebuvo išsiųstas. 2018-06-06 P. M. buvo išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad ji gali parduoti žemės sklypą pasirinktiems asmenims, nes sklypo pirkti nepageidavo kiti asmenys. 2018-07-10 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) P. M. už 28 000 Eur pardavė ginčo sklypą atsakovams.“

29. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnyje nustatyta žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūra, išskiriant šiuos esminius etapus: 1) žemės sklypo savininkas turi pranešti (ne tiesiogiai, o per notarą ar NŽT) suinteresuotiems asmenims apie ketinimą parduoti žemės sklypą, nurodydamas pardavimo kainą ir kitas sąlygas; 2) asmenys per nustatytą laiką turi pateikti sutikimą arba atsisakymą pirkti. Jei sutinka keli asmenys, tuomet pirmumas suteikiamas pagal Įstatyme nustatytą eilę, o jei sutinka keli toje pačioje eilėje esantys asmenys, tai parduodamo žemės sklypo savininkas sprendžia, kuriam iš jų parduoti žemės sklypą. Jei suinteresuoti asmenys atsisako pirkti arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, tada NŽT išduoda pažymą ir žemės sklypo savininkas gali žemės sklypą perleisti kitiems asmenims; 3) kitiems asmenims žemės sklypas turi būti parduodamas tokiomis pačiomis sąlygomis, nes, keičiant sąlygas, pavyzdžiui, sumažinant pardavimo kainą, turi būti kartojama visa pirmiau nurodyta siūlymo pirmumo teisę turintiems asmenims procedūra.

30. Nagrinėjamos bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad buvusi Žemės sklypo savininkė P. M. kreipėsi į NŽT Molėtų skyrių su pranešimu dėl sprendimo parduoti Žemės sklypą. NŽT Molėtų skyrius 2018 m. gegužės 4 d. viešame puslapyje www.nzt.lt paskelbė informaciją apie parduodamą žemės sklypą, taip pat, be kita ko, ir jo kainą (28 000 Eur). Skelbimo galiojimo terminas buvo nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. gegužės 25 d.

31. NŽT Molėtų skyrius pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalį ir pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-5 patvirtinto „Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo“ 5.4. punktą, gavęs P. M. pranešimą dėl sprendimo parduoti Žemės sklypą, per 5 darbo dienas privalėjo pareiškėjams, kaip asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamu Žemės sklypu, raštu, kuris turėjo būti siunčiamas registruotu laišku, pranešti apie parduodamą Žemės sklypą ir žemės savininko nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas. NŽT Molėtų skyrius šių reikalavimų nesilaikė. Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.

32. Įvertinus Utenos apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. Molėtų rūmų sprendime ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartyje nustatytas faktines aplinkybes, kurias patvirtina ir surinkti įrodymai ir dėl kurių iš esmės ginčo nėra, darytina išvada, kad atsakinga institucija NŽT Molėtų skyrius nesilaikė ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-5 patvirtinto „Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo“ 5.4. punkte nustatytos pareigos per 5 darbo dienas raštu pranešti pareiškėjams, kaip asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamu Žemės sklypu, apie parduodamą Žemės sklypą ir žemės savininko nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas.

33. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro besąlygišką išvadą, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti visas atsakomybės sąlygas atlyginti patirtą neturtinę žalą kilimui.

34. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

35. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo.

36. Nagrinėjamos bylos kontekste yra reikšmingos Utenos apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. Molėtų rūmų sprendime konstatuotos aplinkybės:

36.1. „ <...> ieškovas dar iki 2018 m. liepos 10 d. sandorio sudarymo žinojo, kad P. M. ketino parduoti Žemės sklypą. Ieškovas norėjo nupirkti Žemės sklypą, bet jo netenkino prašoma kaina. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad jam buvo žinoma iš K. R., kad pastarojo brolis galvoja apie Žemės sklypo pirkimą. Tiek trečiasis asmuo P. M. atsiliepime į ieškinį, tiek liudytojas K. R. teismo posėdyje, tiek atsakovai procesiniuose dokumentuose ir teisme nurodė, kad iki sudarant 2018 m. liepos 10 d. sandorį buvo teirautasi ieškovo, ar šis, kaip besiribojančio sklypo savininkas, tikrai nenori pasinaudoti pirmumo teise ir pirkti žemės sklypą. Nors ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad jam P. M. ir jos sūnus visą laiką siūlė pirkti Žemės sklypą už didesnę nei 28 000 Eur kainą, dėl ko jis jo ir nepirko, tačiau, kaip tvirtina bylos medžiaga, bendra situacija, kad P. M. ketina parduoti sklypą ir yra atsiradęs potencialus Žemės sklypo pirkėjas, ieškovui buvo žinoma. Atsakovai nurodė, kad jie Žemės sklype pradėjo tvarkytis 2018 m. spalio 14 d., be to, tą dieną jie buvo nuvykę ir pas ieškovę, prisistatė kaip Žemės sklypo nauji savininkai, nurodė, už kiek pirko žemę. Atsakovai nurodė ir tai, kad jie 2018 m. lapkričio mėnesį norėjo išvalyti ežero pakrantę, bet ieškovas neleido važiuoti sunkiajai technikai per jo keliuką. Ieškovas patvirtino, kad su atsakovu buvo kalba dėl sunkiosios technikos varymo per ieškovo keliuką, tačiau ieškovas to daryti neleido, kol neužšals keliukas, kad jo neišvažinėtų. Vadinasi, ši bylos šalių kalba iš tikrųjų vyko 2018 m. rudenį (iki ateinant šalčiui). Atsakovai teismui nurodė ir pateikė į bylą įrodymus (2019 m. sausio 25 d. kvitą už liepto projektavimo darbų apmokėjimą, fotonuotraukas), kad pastatė lieptą į ežerą. Atsakovai ir liudytojas K. R. nurodė, kad šį lieptą pradėjo statyti 2019 m. sausio mėnesį, buvo vežamos medžiagos ir technika į Žemės sklypą, kalami poliai į žemę su poliakale, virinamos liepto metalo konstrukcijos, lieptą atsakovams įsirengti padėjo keli vyrai, buvo pastatyta palapinė, generatorius, sukurtas laužas. Atsakovų ir liudytojo teigimu, visa tai ieškovai turėjo ne tik matyti, bet ir girdėti, nes buvo didelis triukšmas. Ieškovas nurodė, kad lieptą pamatė tik 2019 m. balandžio mėnesį. Visgi teismas abejoja tokių ieškovo teiginių nuoširdumu. Nors ieškovas teisme teigė, kad jis nežiemoja sodyboje, todėl minėtų liepto statybos darbų nematė, tačiau tuo pačiu teisme nurodė, kad vanduo ežere 2018-2019 m. žiemą užšalo sausio mėnesį, o atsakovų liepto statybos triukšmą gal ir galėjo girdėti jo šuo. Tiek ieškovo užtikrintas manymas, kada vanduo ežere žiemą užšalo, tiek jo paminėta aplinkybė, kad jo sodyboje yra šuo, teismui leidžia spręsti, kad ieškovas sodyboje žiemą lankėsi reguliariai. Ir tai sudaro pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas visgi matė liepto statybą 2019 m. žiemą. Taip pat tarp šalių kilo nesutarimas dėl kelio, kurį, ieškovo teigimu, išvažinėjo atsakovo technika: ieškovas teismui nurodė, kad pretenzijas dėl kelio atsakovui reiškė 2019 m. vasarą, o pats kelias buvo išvažinėtas nuo pavasario. Taigi pretenzijas dėl išvažinėto kelio ieškovas kėlė ne P. M., kurią, jis teigė laikęs Žemės sklypo savininke, o atsakovui, kaip faktiniam ir ieškovui žinomam Žemės sklypo naudotojui. Iš esmės ieškovas teismo posėdyje ir neneigė, kad matė atsakovus besitvarkančius Žemės sklype, tačiau nurodė, kad nekreipė į tai dėmesio, nes iš NŽT nebuvo gavęs jokio pranešimo apie Žemės sklypo savininko sprendimą dėl žemės sklypo pardavimo. Teismo vertinimu, toks ieškovo elgesys, kai nekreipiamas dėmesys į faktinį ir akivaizdų situacijos pasikeitimą, kai Žemės sklypu naudojasi nebe savininkė ir jos sūnus, o kiti žmonės, vien tik tikintis formalaus raštiško pranešimo iš NŽT apie savininko sprendimą parduoti žemės sklypą, neatitinka rūpestingo ir apdairaus asmens standarto. Teismo vertinimu, rūpestingas ir apdairus asmuo, žinodamas, kad gretutinio žemės sklypo savininkas ketina parduoti žemės sklypą ir net yra asmuo, kuris domisi tuo žemės sklypu, ir matydamas, kad tame gretutiniame žemės sklype pradėjo tvarkytis, į jį reguliariai važinėti (taip pat ir su sunkiasvore technika) žmogus, kuris domėjosi sklypo pirkimu, turėjo suprasti, kad žemės sklypas gali būti parduotas, ir tai laisvai galėjo sužinoti NŽT Molėtų skyriuje (ką galiausiai ir padarė) arba pasitikrinti per viešai skelbiamą informaciją www.nzt.lt dėl savininko sprendimo parduoti Žemės sklypą, nes ieškovui, jo paties teigimui, puikiausiai buvo žinoma besiribojančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo tvarka (teisme NŽT atstovė nurodė, kad skelbimas, nors ir negalioja, bet lieka matomas minėtame puslapyje).“

37. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartyje konstatuota, kad:

37.1. „Ieškovas teismo posėdyje neneigė, kad su jo žemės sklypais besiribojantis ginčo sklypas jį domino, jis kontaktavo su sklypo savininke ir jos sūnumi, jam buvo žinoma, kad sklypas domina ir K. R., su kuriuo jis pakankamai dažnai bendravo, brolį. Taigi, ginčijamo sprendimo išvada, kad ieškovui buvo žinoma apie atsiradusį potencialų sklypo pirkėją, yra pagrįsta ne tik atsakovų, bet ir K. R. paaiškinimais ir trečiojo asmens – P. M. atsiliepime dėstomomis aplinkybėmis dėl sklypo pardavimo, t. y., kad sklypas buvo pardavinėjamas ilgai, kad ne kartą jis buvo siūlomas ieškovams ir net, išreiškus pageidavimą jį pirkti R., ieškovai apie tai buvo informuoti, tačiau jų netenkino prašoma kaina. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir pats ieškovas, nurodęs teisme, kad jam buvo siūloma pirkti sklypą už kitą kainą.“

37.2. „Kita vertus, ieškovų pozicija dėl sužinojimo apie ginčo sandorį nėra nuosekli. Atsakovai nurodė, kad jie buvo atvykę pas ieškovus tada, kai pradėjo tvarkytis ginčo sklypą – 2018-10-14 ir bendravo su ieškove. A. K. pripažino, kad buvo žmonos informuotas apie prisistačiusius naujuosius kaimyninio sklypo savininkus R. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovas vis akcentuodavo, kad apie sklypo pardavimą R. jis sužinojo tik 2019 m. vasarą. Atsakovų nurodomos aplinkybės dėl naudojimosi keliu, kuris ieškovo nuomone pažeidė jo interesus, tik sustiprina pirmosios instancijos teismo vertinimą, jog tai, kad atsakovai yra naujieji ginčo žemės sklypo savininkai, ieškovui jau turėjo būti akivaizdūs 2018 m. rudenį. Be to, atsižvelgus į 2019 m. sausį aktyviai vykusius nevienadienius, pakankamai didelio masto ir žmogiškųjų išteklių pareikalavusius 30 m. ilgio liepto statybos darbus, spręsti, kad naujųjų savininkų veikla, kai M. sklypą tik nušienaudavo ir tai tik po ieškovo raginimų, nebuvo pastebėta iki pat 2019 m. balandžio, o juo labiau iki 2019 m. liepos mėnesio, yra mažai tikėtina.“

38. Šios įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjams iš esmės buvo žinoma apie parduodamą ginčo Žemės sklypą. Pareiškėjai bendravo su buvusia Žemės sklypo savininke, o vėliau ir su naujais savininkais. Nepaisant to, pareiškėjai į teismą kreiptis delsė, jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių praleido ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą reikšti teisme reikalavimą perkelti jiems pirkėjo teisės ir pareigas pagal Žemės sklypo 2018 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį, civilinę bylą nagrinėjančiam teismui nenurodė. Pažymėtina, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų sprendime konstatuota, jog „ieškovai niekaip nesigynė nuo atsakovų reikalavimo taikyti ieškinio senatį, neįrodinėjo, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, termino neprašė atnaujinti“.

39. Atsižvelgdamas į tai teismas, daro išvadą, kad pareiškėjai nebuvo nuoseklūs dėl ketinimo įsigyti ginčo Žemės sklypą, kas leidžia teismui mažinti pareiškėjų prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. K. ir M. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. K. ir M. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą pareiškėjų A. K. ir M. K. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.