Panevėžio apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-391-252/2020 Proceso Nr. 2-30-3-00449-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 2.6.8.12; 2.1.5.1.3.11; 2.1.5.4 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 26 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K. ir M. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020-02-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-122-1093/2020 pagal ieškovų A. K. ir M. K. ieškinį atsakovams G. R. ir V. R. dėl teisių pagal žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį perkėlimo, tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, (duomenys neskelbtini) D. J., P. M.. Teisėjų kolegija, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovai teismui pateiktu ieškiniu prašė perkelti jiems pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų G. R. ir V. R. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatyti, kad ieškovai privalo sumokėti atsakovams 28 000 Eur už 10,52 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad ieškovų žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovams nuosavybės teise priklausančiu sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) ieškovas A. K. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT) (duomenys neskelbtini) skyrių su prašymu pateikti informaciją dėl kaimyninio žemės sklypo pardavimo ir raštu buvo informuotas, kad kitiems asmenims nepareiškus pageidavimų pirkti šį sklypą, pardavėjui buvo išduotas sutikimas parduoti žemės sklypą. Ginčo sklypą P. M. pardavė atsakovams už 28 000 Eur. 3. Pabrėžė, kad raštiško pranešimo apie parduodamą gretimą sklypą, kaip tai numato įstatymas, negavo. Apie pardavimo faktą jie sužinojo tik 2019-07-19, kai ieškovas apie tai buvo informuotas NŽT. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020-02-04 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė solidariai iš ieškovų A. K. ir M. K. 2 631,98 Eur atsakovų bylinėjimosi išlaidų ir 29,98 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Panaikino Utenos apylinkės teismo 2019-09-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl G. R. ir V. R., priklausančio 10,52 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) sav., nuosavybės teisės perleidimo draudimo. 5. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovų pateikti duomenys įrodo, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ir ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jie turėjo pirmumo teisę įgyti ginčo sklypą už tą kainą, už kurią ji buvo parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis. 6. Teismas nustatė, kad P. M. kreipėsi į NŽT (duomenys neskelbtini) skyrių su pranešimu dėl sprendimo parduoti Žemės sklypą. Skyrius viešame puslapyje www.nzt.lt paskelbė informaciją apie parduodamą žemės sklypą, skelbimas galiojo nuo (duomenys neskelbtini). NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalį ir pagal NŽT direktoriaus 2014-01-10 įsakymu Nr. 1P-(1.3)-5 patvirtinto „Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo“ 5.4. punktą, per 5 darbo dienas privalėjo ieškovams, kaip asmenims, kurių žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu, registruotu laišku, pranešti apie parduodamą žemės sklypą, to nepadarė ir išdavė pardavėjai sutikimą, kad ji gali sklypą parduoti pasirinktiems asmenims. 7. Teismas konstatavęs, kad žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūra buvo pažeista ir ieškovai negalėjo realizuoti savo pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą, pripažino, kad atsakovai įrodė, jog ieškovai praleido ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą reikšti teisme reikalavimą perkelti jiems pirkėjo teisės ir pareigas pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį. 8. Teismas sprendė, kad ieškovai apie tai, jog žemės sklypas parduotas atsakovams, sužinojo anksčiau nei (duomenys neskelbtini), nes bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas dar iki (duomenys neskelbtini) sandorio sudarymo žinojo apie ketinimą parduoti ginčo sklypą, bet jo netenkino prašoma kaina, ką patvirtino sklypo pardavėja. Be to, tiek atsakovų, tiek apie sklypo pardavimą ieškovui papasakojusio K. R. paaiškinimai taip pat leidžia spręsti, kad 2018 m. rudenį jis žinojo apie sudarytą sandorį. Juolab, kad ieškovas patvirtino, kad su atsakovu 2018 m. rudenį bendravo dėl leidimo važiuoti ieškovo keliuku sunkiajai technikai, atsakovai teikė įrodymus apie 2019 m. sausį pradėtą statyti lieptą. Todėl teismas nors ir pasisakė, kad ieškovas nurodė, kad lieptą pamatė tik 2019 m. balandžio mėnesį, tačiau aiškiai įvardijo kada tais metais užšalo ežeras, kas teismui sukėlė abejonių dėl jo parodymų teisingumo. Juolab, kad dėl išvažinėto aptariamo keliuko pretenzijas jis reiškė ne P. M., o atsakovams. 9. Teismas vertino, kad rūpestingas ir apdairus asmuo, žinodamas, kad gretutinio žemės sklypo savininkas ketina parduoti jį, matydamas, kad tame gretutiniame žemės sklype pradėjo tvarkytis, į jį reguliariai važinėti (taip pat ir su sunkiasvore technika) žmogus, kuris domėjosi sklypo pirkimu, turėjo suprasti, kad žemės sklypas gali būti parduotas ar apie tai pasidomėti NŽT, arba pasitikrinti viešai skelbiamą informaciją. 10. Teismas laikė įrodytu, kad ieškovas, atvykęs į (duomenys neskelbtini) NŽT ir iš oficialių šaltinių sužinojęs apie sklypo pardavimą, ieškinį dėl pirkėjo teisių perkėlimo teismui pareiškė dar po 5 mėnesių – (duomenys neskelbtini), dėl ko teismas darė išvadą, kad ieškovai praleido 3 mėnesių ieškinio senaties terminą reikšti teisme reikalavimą perkelti jiems pirkėjo teisės ir pareigas pagal minėtą sutartį. Ieškovams neįrodinėjant, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, neprašant jį atnaujinti, o atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, teismas sprendė, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, kas sudaro pagrindą ieškovų ieškinį atmesti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020-02-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. 12. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūra buvo pažeista, nes ieškovai nebuvo tinkamai informuoti apie žemės sklypo savininko sprendimą parduoti žemės sklypą, dėl ko jie negalėjo realizuoti savo pirmumo teisės įsigyti jį. Tačiau pabrėžia, kad teismas visiškai nevertino NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus veiklos, nepasisakė ar institucija teisėtai ir pagrįstai išdavė P. M. (duomenys neskelbtini) pažymą dėl siūlomo parduoti žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, ar rengdamas šią pažymą (duomenys neskelbtini) V. U. veikė tyčia, ar aplaidžiai atliko darbines funkcijas neišsiųsdamas registruoto laiško ieškovams, nors kitiems asmenims pranešimai apie parduodama sklypą registruotais laiškais buvo išsiųsti. 13. Nesutinka su teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas atvykęs pasiteirauti ar lieptas pastatytas teisėtai, sužinojo, kad ginčo žemės sklypas parduotas. Ieškovas tądien buvo NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje tikslu pasiklausti, ar kaimynė P. M. yra gavusi sutikimą iš NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus statyti lieptą. Jokių kitų prašymų tiek žodžiu, tiek raštu NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui neteikė. Apie tai, kad neva ieškovo prašymu šio skyriaus darbuotojas tikrino informaciją apie sklypo pardavimą, jis sužinojo tik gavęs atsakovų atsiliepimą į ieškinį. 14. Pabrėžia, kad tik (duomenys neskelbtini) buvo kreiptasi į NŽT (duomenys neskelbtini) skyrių, ar kaimyninis žemės sklypas parduotas, ir kodėl ieškovui nebuvo sudaryta galimybė nusipirkti sklypą. NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui nepateikus nekilnojamojo turto duomenų gautų iš Registro centro registravimo tvarkos, apeliantas kreipėsi į NŽT, jog būtų paaiškinta, kas reglamentuoja naudojimosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis tvarką šioje tarnyboje. Be kita ko, ieškovui buvo paaiškinta, jog darbuotojas, turintis prieigą prie registro, prieš duomenų paiešką, privalo ją užregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų naudojimo registro žurnale, esančiame Tarnybos vidiniame tinkle. Ieškovas prašė tiek pateikti tokią registraciją reglamentuojančias taisykles, tiek žurnalo duomenis tam, kad išsiaiškinti, kam ir kokiu tikslu (duomenys neskelbtini) vykdė Žemės sklypo paiešką Nekilnojamojo turto registre ir suformavo registro išrašą apie šį Nekilnojamąjį turtą. Tačiau NŽT atstovai informavo, kad tokie duomenys nebuvo pildomi. 15. Apeliantų nuomone, teismas nesant pagrindo taikė ieškinio senaties terminą ir šališkai vertino faktines aplinkybes bei įrodymus. Nepagrįstai liudytojo V. U. paaiškinimų apie informacijos suteikimą ieškovui, nevertino kritiškai, neatsižvelgė į jo suinteresuotumą bylos baigtimi. Pažymėjo, kad NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie leistų įsitikinti, kokiam tikslui V. U. naudojo Registro centro duomenų bazės duomenis apie žemės sklypą. Nėra išsiaiškinta ar ieškovo prašymas, jog jam buvo reikalingi duomenys apie žemės sklypą, buvo užregistruotas, ir/ar trečiojo asmens duomenis galima buvo teikti be raštiško prašymo. 16. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti 1197,20 Eur atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų. 17. Nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantai, teismas įvertino žemės sklypo perleidimo aplinkybes ir NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus veiksmus šiame procese, pripažinęs, kad žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūra buvo pažeista. Skunde keliami klausimai dėl P. M. (duomenys neskelbtini) skyriaus išduotos pažymos teisėtumo ir pagrįstumo bei šią pažymą rengusio V. U. kaltės formos nustatymo, išeina už byloje ieškovų pareikšto ieškinio ribų. 18. Atkreipia dėmesį, kad apeliantai neginčijo sprendime nustatytų aplinkybių, kad atsakovai sklype pradėjo tvarkytis (duomenys neskelbtini) ir tą dieną ieškovei prisistatė kaip nauji žemės sklypo savininkai. Be to, jie 2018 m. lapkričio mėnesį norėjo išvalyti ežero pakrantę, kad ieškovas neleido važiuoti sunkiajai technikai jo keliuku, pretenzijas dėl išvažinėto kelio ieškovas kėlė naujiesiems sklypo savininkams. Kita vertus, (duomenys neskelbtini)teismo posėdyje ieškovas pripažino gyvenantis (duomenys neskelbtini), kur turi sodybą apie 260 m atstumu nuo ginčo žemės sklypo ir liepto pastatymo, tad jis turėjo pastebėti, kad sklype tvarkosi jau ne ankstesni savininkai. 19. Atsakovai sutinka su teismo vertinimu dėl ieškinio senaties taikymo. Atkreipia dėmesį, kad apeliaciniu skundu neskundžiant teismo sprendimo dėl ieškinio senaties taikymo šioje dalyje, apeliacinio skundo pagrindais sprendimas negali būti panaikintas. 20. Apeliacinio skundo teiginiai apie (duomenys neskelbtini) A. K. apsilankymo NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje tikslą ir jo metu gautą informaciją prieštarauja (duomenys neskelbtini) NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus raštui, kuriame nurodoma, kad skyriaus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) domėjosi atsakovų G. ir V. R. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis Nekilnojamojo turto registre, kada asmeniškai į skyrių kreipėsi ieškovas, kuris teiravosi apie P. M. sklypą. (duomenys neskelbtini) peržiūrėjus žemės sklypo registrą ieškovas A. K. buvo informuotas, kad sklypas yra parduotas. Nurodo, kad šis NŽT raštas yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Peržiūra Nekilnojamojo turto registre buvo užfiksuota VĮ „Registrų centras“ dokumente, kuris taip pat yra oficialus rašytinis įrodymas. 21. NŽT sutikimą, parengtą to paties (duomenys neskelbtini) liepto į ežerą statybai atsakovai gavo (duomenys neskelbtini), taigi (duomenys neskelbtini) buvo žinoma, kad Nekilnojamojo turto registre neįmanoma gauti duomenų apie lieptą ir jo statybai išduotą sutikimą, o tokia peržiūra buvo reikalinga išsiaiškinti ar sklypas nebuvo perleistas. Tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) paaiškinimai, kurio suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, o jo padaryti pažeidimai – pildant ieškovo akcentuojamo žurnalo duomenis ir pan. galėtų būti reikšmingi sprendžiant jo tarnybinės atsakomybės klausimą. 22. Atsakovai pabrėžia, kad jie (duomenys neskelbtini) įregistravo ūkininko ūkį, sklypas yra išnuomotas K. R., kuris dirba ariamą žemę. Sutvarkius sklypą, pakrantę, pastačius lieptą į ežerą, sklypo vidutinė rinkos vertė ženkliai pakilo, todėl ieškovai pareikštu ieškiniu siekia nesąžiningai pasipelnyti. Nurodo, kad jie sąžiningai įgijo ginčo sklypą, šiuo metu jų nuosavybės teisė yra apribota, dėl galimos valstybės institucijos klaidos ir ja nesąžiningai siekiančių pasinaudoti apeliantų, atsakovai patiria ne tik ekonominius padarinius, bet ir dvasinius išgyvenimus. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 24. Bylos duomenimis nustatyta, kad P. M. nuosavybės teise priklausė 10,52 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k. Su šiuo žemės sklypu ribojasi trys ieškovams priklausantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai: kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovas A. K. (duomenys neskelbtini) įregistravo ūkininko ūkį adresu: (duomenys neskelbtini) raj. (duomenys neskelbtini) P. M. pateikė pranešimą NŽT dėl sprendimo parduoti ginčo žemės sklypą. Informacija apie parduodamą žemės sklypą buvo patalpinta NŽT viešame puslapyje www.nzt.lt nuo (duomenys neskelbtini). Pranešimas dėl ginčo žemės sklypo pardavimo ieškovams registruotu laišku nebuvo išsiųstas. (duomenys neskelbtini) P. M. buvo išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad ji gali parduoti žemės sklypą pasirinktiems asmenims, nes sklypo pirkti nepageidavo kiti asmenys. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) P. M. už 28 000 Eur pardavė ginčo sklypą atsakovams. 25. Ieškovai prašė perkelti jiems pirkėjų teises ir pareigas pagal P. M. (pardavėjos) su G. R. ir V. R. (pirkėjais) sudarytą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio ginčuose, į procesą atsakovais traukiamos abi sandorio šalys. Pagal CPK 37 straipsnį tiek atsakovai, tiek tretieji asmenys turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o pagal 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, tai yra jie gali pareikšti savo sutikimą su ieškiniu ar jam prieštarauti, taip pat teikti apeliacinius bei kasacinius skundus. Atsižvelgiant į tai bei į CPK 328 straipsnyje nustatytą draudimą naikinti ši esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą vien formaliais pagrindais, teisėjų kolegija sprendžia, kad žemės sklypo pardavėjos P. M. įtraukimas į procesą ne atsakove, o trečiuoju asmeniu, nelaikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Juolab, kad ginčo žemės sklypo pardavėja turėjo galimybes išreikšti savo poziciją ginčo klausimu ir jas realizavo CPK nustatyta tvarka, tad jos kaip suinteresuoto asmens, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos priimamas teismo procesinis sprendimas, teisė aktyviai dalyvauti civilinės bylos procese buvo užtikrinta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl šio procesinio pažeidimo nebuvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.) 26. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ginčui reikšmingą teisinį reguliavimą, rašytinius bylos duomenis bei šalių ir kitų proceso dalyvių pozicijas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūra, nes ieškovai nebuvo tinkamai informuoti apie žemės sklypo savininko sprendimą parduoti gretimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, dėl ko jie negalėjo realizuoti savo pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą. Su šiuo vertinimu sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija, todėl laiko, jog pakartotinis aplinkybių, patvirtinančių aptartos procedūros pažeidimą, vertinimas, kai iš esmės dėl to ginčo ir nėra, būtų perteklinis, todėl dėl apeliacinio skundo argumentų šiuo aspektu, plačiau nepasisako. 27. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos. <...> Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo dalyką, apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo pasisakyti dėl NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus ar konkretaus darbuotojo (-ų) tarnybinės veiklos vertinimo, yra nepagrįsti, nes jie būtų reikšmingi sprendžiant konkretaus viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą ar valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės klausimą administracinės teisenos tvarka, o ne sprendžiant civilinį ginčą dėl teisių perkėlimo. 28. Nagrinėjamam bylos dalykui, atsižvelgus į ieškovų pasirinktą jų teisių gynybos būdą, reikšminga ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta imperatyvi teisės norma, numatanti, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. 29. Pirmosios instancijos teismas nutarties 28 punkte aptartos teisės normos ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių dėl ieškovų sužinojimo apie ginčo sklypo pardavimą, kontekste sprendė, kad ieškovai praleido 3 mėnesių ieškinio senaties terminą reikšti teisme reikalavimą perkelti jiems pirkėjo teisės ir pareigas pagal minėtą sutartį. Su šiuo vertinimu sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. 30. Nustatydamas atsakovų prašomam taikyti ieškinio senaties terminui reikšmingą datą ar momentą nuo kada ieškovai galėjo sužinoti apie sklypo pardavimą, teismas detaliai analizavo ir vertino ginčo šalių, trečiųjų asmenų ir liudytojų K. R., V. U. nurodomas aplinkybes bei byloje surinktus rašytinius įrodymus. 31. Ieškovas teismo posėdyje neneigė, kad su jo žemės sklypais besiribojantis ginčo sklypas jį domino, jis kontaktavo su sklypo savininke ir jos sūnumi, jam buvo žinoma, kad sklypas domina ir K. R. su kuriuo jis pakankamai dažnai bendravo, brolį. Taigi, ginčijamo sprendimo išvada, kad ieškovui buvo žinoma apie atsiradusį potencialų sklypo pirkėją, yra pagrįsta ne tik atsakovų, bet ir K. R. paaiškinimais ir trečiojo asmens – P. M. atsiliepime dėstomomis aplinkybėmis dėl sklypo pardavimą, t. y., kad sklypas buvo pardavinėjamas ilgai, kad ne kartą jis buvo siūlomas ieškovams ir net, išreiškus pageidavimą jį pirkti R., ieškovai apie tai buvo informuoti, tačiau jų netenkino prašoma kaina. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir pats ieškovas, nurodęs teisme, kad jam buvo siūloma pirkti sklypą už kitą kainą. 32. Kita vertus, ieškovų pozicija dėl sužinojimo apie ginčo sandorį nėra nuosekli. Atsakovai nurodė, kad jie buvo atvykę pas ieškovus tada, kai pradėjo tvarkytis ginčo sklypą – (duomenys neskelbtini) ir bendravo su ieškove. A. K. pripažino, kad buvo žmonos informuotas apie prisistačiusius naujuosius kaimyninio sklypo savininkus R. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovas vis akcentuodavo, kad apie sklypo pardavimą R. jis sužinojo tik 2019 m. vasarą. Atsakovų nurodomos aplinkybės dėl naudojimosi keliu, kuris ieškovo nuomone pažeidė jo interesus, tik sustiprina pirmosios instancijos teismo vertinimą, jog tai, kad atsakovai yra naujieji ginčo žemės sklypo savininkai, ieškovui jau turėjo būti akivaizdūs 2018 m. rudenį. Be to, atsižvelgus į 2019 m. sausį aktyviai vykusius nevienadienius, pakankamai didelio masto ir žmogiškųjų išteklių pareikalavusius 30 m. ilgio liepto statybos darbus, spręsti, kad naujųjų savininkų veikla, kai M. sklypą tik nušienaudavo ir tai tik po ieškovo raginimų, nebuvo pastebėta iki pat 2019 m. balandžio, o juo labiau iki 2019 m. liepos mėnesio, yra mažai tikėtina. 33. Ieškovai nepaneigė atsakovų nurodomos aplinkybės dėl minėtų darbų atlikimo pakankamai nedidelio atstumo, kas kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovų pozicijos, kad jie jokios naujų savininkų veiklos ginčo sklype nematė iki 2019 m. vasaros. Kita vertus, ieškovo išsakyti pastebėjimai dėl ežero užšalimo 2018-2019 m. žiemos laikotarpiu bei tai, kad jis savo sodyboje laiko šunį, leidžia pritarti pirmosios instancijos vertinimui, kad ieškovas visgi turėjo sodyboje reguliariai lankytis ir žiemos metu, bei atitinkamai pastebėti vykdomus atsakovų darbus sklype ir pakrantėje. Juolab, kad jis pats pripažino, jog dėl išvažinėto keliuko buvo bendrauta su atsakovu, o ne su M., kad neleido važiuoti juo atsakovo nurodytai sunkiajai technikai. 34. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas vizito NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje metu, nebuvo informuotas, apie ginčo sandorio sudarymą. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad būtent tą dieną, į skyrių buvo atvykęs ieškovas ir teiravosi, kodėl negavo pranešimo apie gretimo sklypo pardavimą. Liudytojas pripažino, kad NŽT vidinėje kompiuterinėje sistemoje pamatė, kad pranešimai ieškovams nebuvo išsiųsti ir tikslinant informaciją, žinodamas apie reikšmingą trijų mėnesių terminą, patikrinęs VĮ Registrų centras duomenų bazę, informavo ieškovą, kad jį dominęs žemės sklypas yra parduotas. 35. Ieškovų pozicija, kad VĮ Registrų centro duomenų bazė tądien buvo tikrinama kitu tikslu, t. y. kaip teigia ieškovas – tik nustatyti ar lieptas pastatytas teisėtai, prasilenkia su elementaria logika vien tuo aspektu, kad tas pats (duomenys neskelbtini) parengė (duomenys neskelbtini) NŽT sutikimą liepto į ežerą statybai, o kita vertus, kaip teisingai nurodo atsakovai, minėtame registre tokie duomenys nėra fiksuojami. Ar šis tikrinimas, jo tikslas buvo registruotas vietoje pildomame žurnale, pirmosios instancijos teisme jau buvo nustatinėjama, tad pakartotinis šių aplinkybių aiškinimasis, kai (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jokio žurnalo nepildė, netikslingas, o tokių formalumų nesilaikymas, savaime negali būti vertinamas kaip paneigiantis informacinėje bazėje fiksuotą konkrečios informacijos patikrinimo faktą, iš kurio duomenų akivaizdu, kas ir kokiu tikslu, buvo tikrinama. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai apie žemės sklypo pirkimo – pardavimo faktą oficialiai sužinojo ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini), tad teisminės gynybos dėl jų nuomone pažeistų teisėtų interesų, kreipėsi praleidę ieškinio senaties terminą. 36. Kolegija (duomenys neskelbtini)paaiškinimus vertina kaip nuoseklius ir atitinkančius faktinę ginčo situaciją, jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, duomenų, kad šis (duomenys neskelbtini) būtų susijęs su kuria nors ginčo šalimi į bylą nėra pateikta. Teiginiai, kad šio liudytojo suinteresuotumas yra pagrįstas NŽT galimai kylančiomis dėl šio proceso neigiamomis pasekmėmis, vertintini kaip deklaratyvūs. 37. Papildomai pasisakytina, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro 42 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieši, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus apribojimus. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo išviešinta Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko registre (duomenys neskelbtini). Išviešinus informaciją, ji tapo prieinama ir ieškovams, kurie į teismą kreipėsi tik (duomenys neskelbtini), t.y. po daugiau nei po metų nuo tokių duomenų išviešinimo. 38. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad ieškovai nors ir turėjo galimybę (CPK 178 straipsnis), bet ne tik neteikė jokių įrodymų dėl aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą ir nenurodė jokių objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių praleido terminą, bet ir neprašė to termino atnaujinti. Nesant duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad ieškovai iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdami tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, kas sudaro pagrindą ieškovų ieškinį atmesti yra visiškai pagrįstas. 39. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. 40. Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ar pažeidė jų vertinimo taisykles (CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės ūkio paskirties žemės įgijimo pirmumo teisę, ieškinio senatį, dėl ko tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 41. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1197,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, civilinės bylos sudėtingumą ir kitus reikšmingus bylinėjimosi išlaidų priteisimui kriterijus, šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti, vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas pilna apimtimi, solidariai priteisia iš ieškovų šias išlaidas apmokėjusiam atsakovui G. R. (CPK 93 ir 98 straipsniai). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria : Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020-02-04 sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti solidariai iš ieškovų A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini) atsakovo G. R., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 1197,90 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt septynis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Laimutė Sankauskaitė Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė