- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-1449-520/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- A. M., G. M.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria ieškovės R. L. ieškinys laikytas nepaduotu,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė „pripažinti sklypo Nr. 49, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ribas atitinkančias s/b (duomenys neskelbtini) suformuotiems žemės sklypo patvirtintiems kadastriniams riboms“. Nurodė, kad tarp jos ir atsakovų A. M. ir G. M., kurie yra jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 49, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kaimynai, vyksta konfliktas dėl jos žemės sklypo ribų, nes atsakovai pasisavino ir įregistravo VĮ Registrų centre dalį jai priklausančio žemės sklypo, dėl ko atsakovams priklausantis žemės sklypas padidėjo iki 0,851 ha, o jai priklausantis žemės sklypas sumažėjo. Dėl to buvo pažeistos jos nuosavybės teisės, atsakovų pakeitimai plane ir natūroje yra neteisėti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. kovo 31 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą per 20 dienų nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus ir pateikti teismui ieškinį, atitinkantį įstatymo reikalavimus. Teismas nustatė, kad ieškinys neatitinka CPK 111, 135 str. reikalavimų, nes iš ieškinyje nurodytų abstrakčių aplinkybių nėra aiški faktinė situacija, ginčo atsiradimo priežastys ir jo ribos, nėra aišku, ar žemės sklypų ribos buvo nustatytos ir nustatyta tvarka įregistruotos, ar nustatytos koordinatės, ar ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro turimų duomenų, ar dėl ieškovei suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo pažeidimo, ar dėl gretimų sklypų savininkų žemės sklypo ribų nustatymo ir pan., nors ieškovė nurodė, kad dalis jai priklausančio žemės sklypo buvo pasisavinta atsakovų, tačiau neprašo išreikalauti žemės iš neteisėto valdymo. Dėl to teismas įpareigojo ieškovę aiškiai nurodyti visas su ginču susijusias aplinkybes, esant poreikiui, patikslinti pareikštus reikalavimus. Taip pat teismas nurodė, kad iš ieškovės su ieškiniu pateiktų dokumentų nėra aišku, kokie tai dokumentai, kokias aplinkybes ieškovė ketina įrodinėti šiais dokumentais, ieškovė nepateikė argumentų, dėl kokių priežasčių ji prašo teismo išreikalauti iš VĮ Registrų centro žemės sklypų kadastro ir registro bylų originalus. Teismas nurodė su patikslintu ieškiniu pateikti sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės bendrąjį planą, pašalinti rašymo apsirikimus arba pateikti paaiškinimus dėl kitokio atsakovės G. M. vardo ir pavardės, įtraukus į bylos nagrinėjimą suinteresuotą asmenį – sodininkų bendriją, pateikti šio juridinio asmens rekvizitus. Kadangi pateikti procesinių dokumentų nuorašai buvo susegti, teismas nurodė ieškovei pateikti teismui dokumentų nuorašus, kurių kiekvienas atskirai arba visi įrišti dokumentai būtų patvirtinti advokato.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovės R. L. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Teismas nustatė, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo nutartyje nurodytų trūkumų.
Šalies argumentai
Ieškovė R. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nustatė formalius trūkumus, kuriuos galima pašalinti posėdžio metu, nes ji suformulavo ieškinio dalyką bei pagrindą, vadovaudamasi dispozityvumo principu neprašė išreikalauti daikto iš svetimo neteisėto valdymo. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių yra aišku, kad žemės sklypų Nr. 37 ir Nr. 49 koordinatės, ribos yra nustatytos ir įregistruotos, tačiau neatitinka sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) privatizavimo metu įteisinto generalinio plano. Išsiaiškinti dėl ko kilo ginčas kaip tik ir buvo teismo pareiga ir užduotis. Su ieškiniu ji pateikė dokumentus ir įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. 2009-06-15, 2009-07-08 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) generalinio plano nuorašus, žemės sklypų Nr. 37 ir Nr. 49 aritmetinius skaičiavimus, kuriuos sulyginus paaiškėtų, jog dabartinis žemės sklypo Nr. 49 plotas neatitinka generaliniame plane užfiksuotų matavimų, pareiškė prašymą teismui išreikalauti ginčo žemės sklypų kadastro ir registro bylų originalus, kuriuos buvo galima išreikalauti teisminio nagrinėjimo stadijoje. Teismas nemotyvavo dėl ko negalima vadovautis advokato patvirtintais susegtais dokumentais, kodėl šių dokumentų negalima priimti, analizuoti ir vertinti. Teismas nenurodė priežasčių, dėl kurių turėtų būti pateiktas toks pat sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės bendrasis planas, kodėl esant būtinybei toks planas negali būti išreikalautas iš trečiojo asmens pasiruošimo teismui metu. Tai, kad ji atsakove nurodė G. M., o ne G. M., kurių asmens kodai sutampa, yra aiškus netikslumas, kuris pagal suformuotą teismų praktiką nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės R. L. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatuodamas, jog ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų, t. y. nepateikė ieškinio, atitinkančio įstatymo reikalavimus.
Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovė R. L. pareiškė ieškinį atsakovams A. M., G. M., kuriuo prašė „pripažinti sklypo Nr. 49, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ribas atitinkančias s/b (duomenys neskelbtini) suformuotiems žemės sklypo patvirtintiems kadastriniams riboms“. Pirmosios instancijos teismas 2010-03-31 nutartimi nustatė ieškovei terminą per 20 dienų nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sukonkretinti ieškinio pagrindą, iš kurio būtų aiškios ginčo atsiradimo priežastys, ginčo ribos, taip pat patikslinti ieškinio dalyką (reikalavimą), kadangi iš pareikšto reikalavimo nėra aišku, kam yra reiškiamas reikalavimas – ar ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro turimų duomenų, ar dėl ieškovei suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo pažeidimo, ar dėl gretimų žemės sklypų savininkų. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė ieškovei nurodyti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes ir šiuos įrodymus pateikti, paaiškinti, kokie įrodymai yra pridėti prie ieškinio, kokias aplinkybes ieškovė įrodinės remdamasi pateiktais planų nuorašais, schemomis, pateikti teismui tinkamai patvirtintus dokumentų nuorašus (advokato patvirtintą kiekvieną dokumentą arba visus įrištus dokumentus), sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės bendrąjį planą, įrodymus, kad ieškovė negali pati gauti iš VĮ Registrų centro žemės sklypų Nr. 37, 49 kadastro ir registro bylų nuorašų, nurodyti, dėl kokių priežasčių būtina išreikalauti šių bylų originalus, patikslinti atsakovės G. M. asmens duomenis, sodininkų bendrijos duomenis. Pirmosios instancijos teismo 2010-03-31 nutarties nuorašas buvo įteiktas ieškovės atstovui advokatui A. Tiščenko 2010-04-09 (b. l. 5). Ieškovė visiškai nešalino pirmosios instancijos teismo nurodytų ieškinio trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas 2010-05-21 nutartimi ieškovės R. L. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Ieškovė atskiruoju skundu skundžia nutartį, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė jai sukonkretinti ieškinio pagrindą ir dalyką, nes ji savarankiškai suformavo ieškinio dalyką ir pagrindą, iš ieškinyje nurodytų aplinkybių yra aišku, kad žemės sklypų Nr. 37, 49 koordinatės, ribos yra nustatytos ir įregistruotos, tačiau neatitinka sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) privatizavimo metu įteisintam generaliniam planui, kad ji pateikė įrodymus, žemės sklypų Nr. 37, 49 paskaičiavimus, sodininkų bendrijos generalinį planą, kiti įrodymai gali būti išreikalauti pasirengimo stadijoje, atsakovės G. M. nurodyti duomenys yra su aiškiais netikslumais, tačiau tai nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad aiškus ieškinio dalykas ir pagrindas neturi būti suformuluotas ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo stadijoje, kad teismas turi priimti ieškinį, kuriame nėra aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas, nurodytas pagrindas iškelti civilinę bylą ir tik po to nagrinėjant bylą aiškintis, koks yra ieškinio dalykas, pagrindas, kad ieškinyje neturi būti nurodyti ir su ieškiniu pateikti įrodymai, kuriais ieškovė ketina įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Ieškovės pareikštas ieškinys nėra aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos nėra suprantami, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šie klausimai galėtų būti išspręsti parengiamojo teismo posėdžio metu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui (CPK 135 str.). Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas – nėra teisių be pareigų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų. CPK 135 str. įtvirtinti specialūs ieškinio formai ir turiniui keliami imperatyvūs reikalavimai. CK 135 str. 1 d. nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui, kaip vienas iš būtinų ieškinio elementų jame nurodytas ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Jeigu ieškovas nevykdo ar netinkamai vykdo šią procesinę pareigą, teismas taiko CPK 115 str. nustatytas procesines priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje 3K-3-43/2010). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, nes priešingu atveju, be pagrindo iškėlus bylą, gali būti pažeistos kitų šalių teisės. Nors teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų ieškinio patenkinimą, tačiau negalimas ir priešingas kraštutinumas – ieškinio priėmimas ir nagrinėjimas iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas, kai ieškinio faktinis pagrindas nurodytas, tačiau pagal teismo turimus duomenis jis realiai neegzistuoja arba yra nesuformuluotas konkretus ieškinio reikalavimas. Teismas, naudodamasis įstatyme nustatytomis teisėmis, privalo veikti aktyviai, kad užtikrintų sąžiningą procesinių teisių naudojimą, greitą, ekonomišką ir sąžiningą procesą ir nesudarytų sąlygų procesui vilkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-181/2009).
Kaip matyti iš ieškovės pateikto ieškinio, ieškovės suformuluotas reikalavimas: „pripažinti sklypo Nr. 49, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ribas atitinkančias s/b (duomenys neskelbtini) suformuotiems žemės sklypo patvirtintiems kadastriniams riboms“, nėra išbaigtas ir konkretus, susijęs su ieškinio pagrindu, priėmus tokį ieškinį ir iškėlus civilinę bylą nei teismui, nei atsakovams nebūtų aiškus ieškovės reikalavimas, civilinės bylos ribos. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad jai priklausančio žemės sklypo plotas yra 0,0825 ha, toks ieškovei priklausantis žemės sklypo plotas yra įregistruotas ir Nekilnojamojo turto registre, taip pat nurodo, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso ir Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 0,0851 ha žemės sklypas, kurį atsakovai įgijo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, nors atsakovams priklausantis žemės sklypas turėtų būti 0,0831 ha. Tačiau iš ieškovės ieškinio, pateiktų su ieškiniu įrodymų neaišku, kurią konkrečią dalį ir kokiu būdu atsakovai pasisavino iš ieškovės bei įregistravo Nekilnojamojo turto registre, kuri ieškovės žemės sklypo dalis neatitinka sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) generaliniame plane nurodytos ieškovės žemės sklypo dalies, kaip yra sumažintas ieškovei priklausantis žemės sklypas. Ieškovė prašo ginti jos teises į nuosavybę, reikšdama reikalavimą „pripažinti sklypo Nr. 49, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ribas atitinkančias s/b (duomenys neskelbtini) suformuotiems žemės sklypo patvirtintiems kadastriniams riboms“, tačiau nėra aišku, kaip šis reikalavimas yra susijęs su ieškinio pagrindu, nes ieškinyje nurodoma, kad atsakovai išėmė iš apyvartos ir pasisavino dalį ieškovės sklypo, be ieškovės žinios atliko teisinę registraciją, tačiau jokio reikalavimo atsakovams nesuformuluoja. Ieškovė, sąžiningai pareikšdama ieškinį, reikalavimą ginti jos teises privalo pagrįsti išdėstydama ieškinio padavimo metu jai žinomas faktines aplinkybes, argumentuoti savo nuostatą, kad jos teisės buvo pažeistos, todėl yra teisinis pagrindas jas ginti. Ieškovė su ieškiniu pateikė prieštaringas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, t. y. nors ieškovė teigia, kad atsakovams priklauso 0,0831 ha žemės sklypas, tačiau iš ieškovės pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovams A. M. ir G. M. nuosavybės teise priklauso 0,0851 ha žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog šiuo atveju, esant aplinkybėms, kurios paneigia ieškovės nurodytą faktinę aplinkybę, kad atsakovams priklauso 0,0831 ha ploto žemės sklypas, kad ieškovei priklausantis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,0825 ha žemės sklypas yra sumažėjęs, ieškovė privalo pateikti įrodymus ir argumentus, kodėl šios aplinkybės turėtų būti vertinamos kitaip. Teismas, naudodamasis įstatyme nustatytomis teisėmis, privalo aktyviai veikti, kad užtikrintų išvardytų principų laikymąsi, greitą, ekonomišką ir sąžiningą procesą ir nesudarytų sąlygų procesui vilkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iš ieškovės su ieškiniu pateiktų dokumentų nėra aišku, kokie tai yra dokumentai, kokias aplinkybes šiais įrodymais ieškovė įrodinės. Ieškovė ieškinyje nenurodė, kur konkrečiai yra padarytas ieškovės teisių pažeidimas, kokiu būdu tas pažeidimas buvo padarytas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ieškovei patikslinti ieškinio pagrindą, pagrįsti, nurodant, kokie asmenys, dokumentai ar kitos įrodinėjimo priemonės jį patvirtina. Įstatyme ieškovui nenustatytas įpareigojimas ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, tačiau nurodyti faktinį ieškinio pagrindą būtina (CPK 135 str.), nes tiriant ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į jas nagrinėjamoje byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-30 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-348/2010).
Atskirojo skundo argumentai, kad su ieškiniu buvo pateikti dokumentai, įrodymai, kad kitus įrodymus galima išreikalauti nagrinėjant bylą, kad vargu, ar teismas galėtų be žemės sklypų Nr. 37, 49 kadastro ir registro bylų originalų išanalizuoti ir įvertinti atsakovų sklypo ribų neatitikimą pirmiems privatizavimo matavimams, todėl originalus iš VĮ Registrų centro turi išsireikalauti pats teismas, atmestini kaip nepagrįsti, nes šalies, pateikiančios ieškinį, pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes, yra nurodyta CPK 135 str. 1 d. 3 p. Ieškovė ieškinyje privalo nurodyti visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir pridėti tuos įrodymus, o jeigu pateikti įrodymų negali, privalo tai nurodyti ieškinyje ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti. Prašydama teismo išreikalauti konkretų įrodymą ieškovė privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog ji siekė gauti reikalingą įrodymą, tačiau ne dėl jos nepriklausančių aplinkybių jo negavo. Ieškovė taip nenurodė, dėl kokių aplinkybių turi būti išreikalauti originalai. Teismas, vadovaudamasis CPK 8 str. įtvirtintu kooperacijos principu, pasirengimo bylą nagrinėti teisme stadijoje gali pasiūlyti pateikti tik papildomus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-07 nutartis civilinėje byloje 3K-3-151/2005). Ieškovė nei ieškinyje, nei atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, dėl kokių priežasčių ji negali pateikti žemės sklypų Nr. 37, 49 kadastro ir registro bylų kopijų, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji siekė gauti reikalingą įrodymą. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai 2010-03-31 nutartyje nurodė ieškovei pridėti dokumentus, kitus įrodymus, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus, pagrįsti prašymą išreikalauti iš VĮ Registrų centro žemės sklypų Nr. 37, 49 kadastro ir registro bylų originalus.
Ieškovė, prašydama pripažinti, kad jai priklausančio žemės sklypo ribos atitinka patvirtintas kadastrinių matavimų ribas, su ieškiniu nepateikė žemės sklypo plano (schemos), atitinkančio Nekilnojamojo turto kadastro registro įstatyme, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (patvirtinti Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534) numatytų reikalavimų. Teismui turėjo būti pateiktas žemės sklypo planas (schema), parengtas pagal Nekilnojamojo turto kadastro registro įstatyme, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose numatytus reikalavimus. Kadastro nuostatų 34 p. įtvirtintas principinis reikalavimas nekilnojamojo daikto sklypo planui: jis turi būti parengtas taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Žemės sklypo plano turinys ir forma visais atvejais turi atitikti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir teisės aktų, į kuriuos jie nukreipia, nustatytus reikalavimus (Nuostatų 34, 35, 36.4 p.). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo veikla gali užsiimti tik kompetentingos valstybės institucijos išduotus kvalifikacinius pažymėjimus ir leidimus turintys asmenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str.), todėl žemės sklypo planas turi būti parengtas asmens, turinčio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarime Nr. 1805 ,,Dėl geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos išduotą licenciją. Tai reiškia, kad žemės sklypo planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ir kitokių ribojimų lokalizaciją (išsidėstymą sklype), plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. Taip pat turi būti nurodyta, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 4,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovės atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovės R. L. į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš R. L. 4,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.