- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- 1A-119-337/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-2-00167-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- V. K., E. G.
- Advokatai
- Sigitas Žostautas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K. ir E. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 str. 1 d. ir jam paskirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu tęsti darbą arba jį praradus dėl objektyvių priežasčių, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
E. G. pripažintas kaltu pagal BK 235 str. 1 d. ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei bausmės vykdymo metu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose teismo posėdyje, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 str. 1 d. už melagingų parodymų davimą, liudydamas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai parodė apie tai, kad 2018 m. sausio 27 d. po 21.00 val. savo automobiliu veždamas V. K. iš (duomenys neskelbtini) miesto civilinių kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), V. K. panorus į tualetą jis sustojo pasukęs į kairę, netoli automobilio, stovėjusio prie šiukšlių konteinerių, išlipę iš automobilio su V. K. rūkė apie 6 min., kai pastebėjo policijos automobilį, privažiuojantį prie automobilio, stovėjusio prie šiukšlių konteinerių, išjungtomis šviesomis, neveikiančiu varikliu, taip siekdamas padėti V. L. išvengti administracinės atsakomybės.
2. V. K. nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 17 d., Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose teismo posėdyje, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 str. 1 d. už melagingų parodymų davimą, liudydamas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip liudytojas melagingai parodė apie tai, kad 2018 m. sausio 27 d. po 21.00 val. (duomenys neskelbtini), grįždamas automobiliu iš (duomenys neskelbtini) miesto civilinių kapinių, kartu su E. G., automobiliui sustojus, išlipęs lauke, rūkydamas, netoli T formos sankryžos matė stovintį išjungtomis šviesomis, neveikiančiu varikliu V. L. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kai po 5 min. privažiavo policijos automobilis, taip siekdamas padėti V. L. išvengti administracinės atsakomybės.
II. Apeliacinių skundų argumentai
3. V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p., bylą nutraukti. Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei jam netinkamai paskirta bausmė.
3.1. Mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė BK 369 str. 3 d. numatytą esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį – netenkino jo gynėjo prašymo teismo posėdžio metu apklausti liudytojus M. ir J. Č. bei D. P., liudijusius ir davusius paaiškinimus administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad šių liudytojų parodymai turėjo esminės reikšmės sprendžiant dėl jo kaltės. Mano, kad apylinkės teismo išvados dėl jo ir E. G. atsiradimo duoti parodymus neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas taip pat niekaip neįvertino teismo posėdžio metu pagarsintų liudytojų M. ir J. Č. parodymų apie tai, kad 2018 m. sausio 27 d. apie 21 val., gal po 21 val., jie pravažiuodami matė administracinio pažeidimo vietoje stovintį V. L. automobilį ir prie automobilio stovintį V. L.. Nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintas minėtų liudytojų parodymų atitikimas liudytojos D. P. paaiškinimams, esantiems administracinio nusižengimo byloje. Ji teisme nebuvo apklausta. Pažymi, kad šių liudytojų parodymai visiškai atitinka tiek jo, tiek E. G. parodymus ir neabejotinai patvirtina, kad jie turėjo galimybę 2018 m. sausio 27 d. apie 21.30 val., būdami (duomenys neskelbtini), parodymų patikrinimo vietoje matyti nevažiuojantį V. L. automobilį jų nurodytomis aplinkybėmis. Nebuvo įvertinta tai, kad V. L. sulaikymo metu buvo pirčių diena. (duomenys neskelbtini) yra dvi pirtys, į kurias važiuojama ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis, todėl judėjimas buvo pakankamai intensyvus. Mano, kad policijos pareigūnų duoti parodymai buvo nenuoseklūs, neaiškūs ir neišsamūs, prieštarauja administracinio nusižengimo byloje duotiems liudytojų parodymams bei paaiškinimams. Skiriasi skirtingu metu duoti pareigūnų parodymai apie stebėjimo objektą, vietos, kurioje pastebėjo V. L., apšvietimą, judėjimo link tos vietos tarnybiniu automobiliu greitį. Be to, jie nedavė jokių parodymų apie nuteistųjų galimybę stebėti administracinio nusižengimo vietą. Mano, kad jų parodymai atitinka tiek jo, tiek E. G. parodymus, tiek parodymų patikrinimo duomenis apie tai, kad jis ir E. G. turėjo galimybę stebėti administracinio nusižengimo vietą. Pabrėžia, kad jo ir E. G. parodymai nuoseklūs, tapatūs, atitinka kitų liudytojų parodymus bei aplinkybes, kuriomis galėjo matyti įvykius, apie kuriuos davė parodymus. Mano, kad nei jo, nei E. G. veiksmuose nėra BK 235 str. 1 d. įtvirtinto nusikaltimo subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios duoti melagingus parodymus. Pažymi, kad iš dalies šią aplinkybę pripažino ir pirmosios instancijos teismas, pašalindamas iš E. G. kaltinimo jam inkriminuotą faktinę aplinkybę, jog jis melagingai parodė apie tai, jog 2018 m. sausio 27 d. apie 21 val. važiuodamas į (duomenys neskelbtini) kapines matė (duomenys neskelbtini) šalia konteinerio stovėjusį automobilį, kadangi byloje nebuvo nustatyta, kad tą vakarą E. G. kartu su juo nebuvo kapinėse.
3.2. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys negalėjo būti laikomi pakankamais duomenimis, pagrindžiančiais jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamojo akto surašymui ir bylos medžiagos perdavimui į teismą. Tą faktiškai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tenkindamas jo gynėjo prašymus dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos prijungimo, liudytojų V. L. ir V. B. apklausų, pavedimo prokurorui organizuoti jo ir E. G. parodymų patikrinimus ir kt. Mano, kad jau ikiteisminio tyrimo metu byla turėjo būti nutraukta. Pažymi, kad teismas nustatęs, minėtus trūkumus privalėjo bylą perduoti prokurorui.
3.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visus savo motyvus dėl jo kaltės grindė prielaidomis. Atkreipia dėmesį, kad parodymus administracinio nusižengimo byloje davė ne savo iniciatyva, o surasti V. L. ir V. B.. Teigia, kad jie buvo surasti ir parodymus davė ne paaiškėjus policininkų parodymams ir atsiradus reikalui juos paneigti, o pradėjus administracinę bylą nagrinėti teisme, kada buvo sužinota, jog jie žino svarbias bylai aplinkybes. Pabrėžia, kad su V. L. yra pažįstamas labai menkai, jų nesieja jokie asmeniniai santykiai. Byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad jis ir E. G. siekė padėti V. L.. Mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jo ir E. G. parodymai patvirtina ne nustatytas bylos aplinkybes, o tik jų abiejų parodymus.
4. Nuteistasis E. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apeliacinį skundą iš esmės grindžia tokiais pačiais argumentais kaip ir V. K.. Papildomai pažymi, kad su V. L. nebuvo pažįstamas.
5. Teismo posėdyje gynėjas advokatas palaikė apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus ir prašė juos tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliaciniai skundai atmetami.
7. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
8. Pagal BK 235 str. 1 d. atsako tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Duodamas melagingus parodymus kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, jis patvirtina savo parašu. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-689/2019).
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinių skundų argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad V. K. ir E. G. pagrįstai buvo pripažinti kaltais pagal BK 235 str. 1 d. E. G. ir V. K. apeliacinių skundų argumentai iš esmės grindžiami tik vienpusiškai bei subjektyviai aprašytais ir įvertintais įvykiais, o vien tik tai, kad jie kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu, nesuteikia pagrindo jo panaikinti. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems teismo motyvams, todėl jų nebekartoja, o tik papildo.
10. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kadangi atsisakė byloje apklausti liudytojus M. ir J. Č. bei D. P., liudijusius ir davusius paaiškinimus administracinio nusižengimo byloje. Šis apeliantų argumentas atmetamas. Pabrėžtina, jog įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai svarbios aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama spręsti dėl V. K. ir E. G. kaltės padarius BK 235 str. 1 d. įtvirtintą nusikalstamą veiką ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikus papildomus veiksmus ši išvada pasikeistų. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teismo išvadų pagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, vien tik tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje apklausti liudytojus M. ir J. Č. bei D. P., nereiškia, jog buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas ir skundžiamas nuosprendis privalo būti panaikintas.
11. Nustatyta, kad 2018 m. gegužės 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose nagrinėjant administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal V. L. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato 2018 m. kovo 15 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 422 str. 5 d. už tai, kad 2018 m. sausio 27 d., 21 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, liudytojais buvo apklausti E. G. ir V. K.. Prieš duodant parodymus jie pasirašytinai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Vykusios apklausos metu jie paliudijo, kad 2018 m. sausio 27 d. po 21 val. važiuodami E. G. vairuojamu automobiliu iš (duomenys neskelbtini) kapinių buvo sustoję (duomenys neskelbtini), ir matė šioje gatvėje stovintį automobilį bei prie šio automobilio po 5-6 minučių privažiavusį policijos pareigūnų automobilį. Nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, kad šie jų parodymai melagingi, todėl jie buvo pripažinti kaltais pagal BK 235 str. 1 d.
12. Tiek V. K., tiek E. G. viso proceso metu savo kaltę dėl BK 235 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo neigė ir tvirtino, kad administracinio nusižengimo byloje sakė tiesą, tačiau tokie jų parodymai prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui ir dėl to atmetami.
13. V. K. ir E. G. kaltę padarius BK 235 str. 1 d. įtvirtintą nusikalstamą veiką patvirtina policijos pareigūnų R. T. bei G. J. parodymai. G. J. parodė, kad 2018 m. sausio mėnesį, patruliuodama su policijos pareigūnu R. T., važiavo keliu, vedančiu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pastebėjo (duomenys neskelbtini) prie T formos sankryžos privažiavusį ir sustojusį automobilį, kuris staiga pradėjo važiuoti atbuline eiga. Kilus įtarimui jie nusprendė patikrinti vairuotoją, privažiavo prie šalia konteinerio prieš akimirką sustojusio automobilio. Pirmas prie automobilio nuėjo R. T., ji liko sėdėti automobilyje. Po kurio laiko R. T. parodžius ranka jai prieiti, ji, pasiėmusi alkotesterį priėjo prie automobilio, matė automobilyje sėdintį vyriškį, kaip vėliau nustatė, V. L.. Ji girdėjo, kaip V. L. aiškino, jog važiuojant automobiliu jam pradėjo skambėti telefonas ir jis, nenorėdamas pažeisti taisyklių, automobiliu pavažiavęs atgal sustojo. Į klausimą, ar yra vartojęs alkoholio, V. L. atsakė neigiamai, jam buvo pasiūlyta alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą. Patikrinus alkotesteriu V. L. girtumą buvo nustatyta, jog šis yra neblaivus. Pamatęs alkotesterio rezultatą V. L. pradėjo neigti vairavęs automobilį, teigė, jog stovi toje vietoje jau kurį laiką ir laukia asmens, kuris jį parvežtų. Kiek laiko formino administracinio nusižengimo dokumentus nepamena, tačiau per forminimo laiką nepravažiavo nei vienas automobilis, taip pat nematė, kad toks automobilis būtų stovėjęs. Liudytojas R. T. parodė, kad patruliuodamas kartu su G. J. matė (duomenys neskelbtini) prie T formos sankryžos privažiavusį ir staiga atbuline eiga pajudėjusį automobilį ir kilus įtarimams nusprendė jį patikrinti. Privažiavus prie sustojusio automobilio, kaip paaiškėjo, „(duomenys neskelbtini)“, jis priėjo prie vairuotojo (V. L.), matė, jog šis rankose turi mobilųjį telefoną. Vairuotojo paklausė, ar viskas tvarkoje, šis atsakė, jog sustojo pakalbėti telefonu ir nenori pažeisti Kelių eismo taisyklių. Bendraudamas su vairuotoju pastebėjo, jog šis galimai yra neblaivus, paklausė, ar nevartojo alkoholio. Vairuotojas neigė vartojęs, sutiko atlikti testą. Atlikus testą buvo nustatyta, kad yra neblaivus, vairuotojas pradėjo neigti vairavęs automobilį. Administracinį nusižengimą formino apie valandą, per tą laiką nei vienas automobilis ta gatve nevažiavo, netoliese stovinčių automobilių taip pat nematė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiais pareigūnų parodymais, byloje nėra duomenų, jog tiek R. T., tiek G. J. turėtų tikslą pakenkti apeliantams ir dėl to juos apkalbėtų bei duotų melagingus parodymus. Be to, pažymėtina, kad šių liudytojų parodymais taip pat buvo remiamasi ir nagrinėjant V. L. skundus administracinio nusižengimo byloje. Jo skundai dėl jam skirtos administracinės nuobaudos nepagrįstumo 2018 m. gegužės 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų ir 2019 m. balandžio 24 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimis buvo atmesti kaip nepagrįsti. Šie procesiniai sprendimai yra įsiteisėję. Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog V. K. ir E. G. 2018 m. sausio 27 d. po 21 val., iki privažiuojant policijos pareigūnams, negalėjo 5-6 minutes matyti (duomenys neskelbtini) stovinčio V. L. automobilio, kadangi iš policijos pareigūnų parodymų nustatyta, kad prieš jiems jį pamatant jis važiavo, t. y. nuo T formos sankryžos atbuline eiga važiavo prie konteinerio ir tik tuomet sustojo. Pareigūnai prie jau sustojusio V. L. automobilio privažiavo vos po kelių akimirkų, o ne po 5-6 minučių, kaip kad nurodė apeliantai. Be to, nei vienas iš apklaustų pareigūnų jokio kito automobilio įvykio vietoje nematė, todėl yra pagrindo manyti, kad apeliantų joje net nebuvo.
14. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantai, duodami parodymus administracinio nusižengimo byloje, galėjo sąžiningai klysti, kadangi jų duoti parodymai yra identiški V. L. parodymams, visas aplinkybes jie išdėstė itin tiksliai, nors buvo apklausti praėjus nemažam laiko tarpui nuo įvykusio įvykio. Taigi, akivaizdu, kad duodami melagingus parodymus V. K. ir E. G. veikė tiesiogine tyčia, siekdami padėti V. L. išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinių skundų teiginiai, kad jie parodymus davė paprašyti V. L. ir V. B., tik patvirtina šią teismo išvadą. Nagrinėjamu atveju yra pagrįstas pagrindas manyti, kad apeliantai ir V. L. iš anksto buvo susitarę kokius parodymus duoti.
15. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tenkino byloje pareikštus prašymus dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos prijungimo, liudytojų V. L. ir V. B. apklausų, pavedimo prokurorui organizuoti V. K. ir E. G. parodymų patikrinimus. Apeliantų manymu, apylinkės teismas, nustatęs šių duomenų trūkumą teismui perduotoje byloje, privalėjo ją grąžinti prokurorui. Tokie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti. Vien tik tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nustatė, jog yra poreikis papildomai atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nereiškia, jog byla privalėjo būti grąžinama prokurorui. Nagrinėdamas bylą teismas turi būti aktyvus ir gali priimti sprendimus dėl tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo.
16. BK 235 str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. už šio nusikaltimo padarymą buvo skirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu tęsti darbą arba jį praradus dėl objektyvių priežasčių, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, o E. G. – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei bausmės vykdymo metu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
16.1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nuosprendį bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas V. K. ir E. G. teisingai parinko ir paskyrė bausmes už BK 235 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, nustatė jų dydžius. Taip pat šiuo atveju apeliantams buvo tinkamai parinkti įpareigojimai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šioje dalyje keisti apylinkės teismo nuosprendžio ir švelninti paskirtas bausmes, kadangi jos paskirtos nepažeidžiant BK 54 str. įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.
16.2. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantai padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą teisingumui, siekiant sutrukdyti teismui įgyvendinti teisingumą administracinio nusižengimo byloje. V. K. galiojančių teistumų neturi, baustas administracine tvarka, našlys, augina du nepilnamečius vaikus, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, nei sunkinančių, nei lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nustatyta nebuvo. E. G. neteistas, nevedęs, nedirbantis, nei sunkinančių, nei lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių taip pat nebuvo nustatyta. Įvertinus visas šias aplinkybes konstatuotina, kad E. G. ir V. K. paskirtas laisvės apribojimo bausmes, kurios savo trukme nesiekia šios bausmės rūšies trukmės vidurkio, pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo.
17. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Nuteistųjų E. G. ir V. K. apeliacinius skundus atmesti.